Žaliosios pupelės. Archyvinė nuotrauka

Gydytoja: "Obuolyje, kurio Ieva sugundė Adomą, nebuvo nitratų"

92
(atnaujinta 15:03 2016.08.16)
Endokrinologai nerimauja: iš vienos pusės, dėl gamybos automatizacijos žmonės vis mažiau juda, iš kitos — cheminių medžiagų maisto produktuose gausa sukelia cukrinį diabetą ir nutukimą.

VILNIUS, bir 17 — Sputnik, Aleksandr Lipovec. Lietuvoje daugėja endokrinologinių ligų skaičius, cukrinis diabetas ir nutukimas tampa piliečiams tikra nelaime. Sputnik korespondentas pabendravo su Vilniaus Karoliniškių poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina Stančiuviene.

- Lina, ar tikrai cukrus ir cholesterolis šių dienų pagrindinės gydytojų "siaubo istorijos"?

— Taip, mūsų profilio ligonių padaugėjo. Ir tam yra dvi priežastys. Pirma yra ta, kad gydytojai pradėjo gilintis į tyrimų atlikimą ir dabar nustato ligas ankstesniuose etapuose.

Antra priežastis slypi mūsų civilizacijos ypatumuose. Anksčiau maisto produktai buvo švaresni ir žmogaus organizmas patirdavo daugiau fizinio krūvio. Net mes, gydytojai, daugiau judėjome, lankėmės ligonių namuose. Rajonų gydytojai per dieną po kelis kilometrus nueidavo, nes tada automobiliai buvo prabanga.

Šiandien mes vis daugiau dirbame sėdėdami, net po poliklinikos pastatą vaikštome vis rečiau, nes viską galima pamatyti kompiuteryje: ir ligos istoriją, ir tyrimų rezultatus. Tai liečia visas šių laikų specialybes. Automatizacija ir robotizavimas vis labiau pririša žmogų prie kėdės.

- Jūs pasakėte, kad maisto produktai ansčiau buvo švaresni. Kaip tai suprasti?

— Viskas paprasta. Ar pastebėjote, kad anksčiau pienas iš pakuotės rūgo jau kitą dieną po atidarymo, duona kietėjo po kelių dienų, gėrimų galiojimo laikas buvo ne daugiau, nei trys – keturios dienos. O šiandien konservantų, skonio pakaitalų ir kitų chemijos pramonės produktų dėka maistas saugomas daug ilgiau, tačiau jis tapo žalingesniu.

Rezultatas — nutukimas tapo 80% gyventojų norma, kas trečias turi padidintą cukraus kiekį.

- Ką daryti miesto gyventojams, siekiant sumažinti metabolizmo sindromo riziką?

— Visų pirma — daugiau judėti. Bent 3-5 kilometrus kiekvieną dieną jei ne darbe, tai vakarinio pasivaikščiojimo metu. Daugiau laiko leisti lauke. Ir, žinoma, stebėti savo mitybą. Daržovės — neribotais kiekiais. Vaisiai — su nedideliu cukraus kiekiu. Daugiau valgyti kietųjų kviečių kruopas. Ir gerti daug vandens. Mėsą rekomenduočiau dietinią ir mažomis porcijomis. Tai liečia ir pieno produktus.

- Pokalbio metu galvoje kilo gavėnios periodas, kuris yra beveik visose religijose. Taigi, Lina, sveikos mitybos receptai išdėstyti dar Biblijoje, Korane ir Toroje?

— Visiškai teisinga (šypsosi). Ir jau tikrai obuolyje, kurio Ieva sugundė Adomą, nebuvo nitratų.

ES ir sportas
© Sputnik/
ES ir sportas
92
Discussion