Pasienyje su baltarusija, archyvinė nuotrauka

Kas nuteikia lietuvius prieš baltarusius?

136
Aleksandras Špakovskis
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atliktos apklausos duomenimis, pirma priešiškai nusiteikusia šalimi lietuviai laiko Rusiją, o antra – Baltarusiją

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje buvo paviešinti visuomeninės nuomonės tyrimo rezultatai.

Paaiškėjo, kad lietuviai iki šiol apsupti priešiškomis valstybėmis, 65% lietuvių kaip labiausiai nedraugiškai nusiteikusią valstybę įvardija Rusiją, 20% — Baltarusiją. Įsidėmėtina, kad per pastaruosius 12 mėnesių lietuvių negatyvus nusiteikimas prieš Baltarusiją padidėjo 7%, o tai trečdaliu daugiau nei tokiu pat metu 2016 metais.

Todėl ypač įdomu, kad tyrimą atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras "Vilmorus" pagal Užsienio reikalų ministerijos užsakymą.

Turint omenyje šias aplinkybes, visai nenuostabu, kad apklausos duomenimis 65% Lietuvos gyventojų palaiko šalies narystę ES, be to didžiausią palaikymo rodiklį rodo jaunimas, studentai ir respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Tuo pat metu Lietuvos gyventojai vis mažiau žiūri Rusijos televiziją (auditorija sumažėjo trečdaliu) ir teigiamai vertina savo diplomatų darbą (58%).

Pozityvus bendradarbiavimas

Tačiau nėra jokios prasmės abejoti tyrimo, kuri užsakė Lietuvos diplomatijos instutucija, rezultatais. Greičiausiai, atvirkščiai, būtina išsiaiškinti, kokiu būdu Lietuva netikėtai atsidūrė "priešų rate".

Ir jeigu su Rusija viskas aišku (čia ir senos istorinės fobijos, ir nuoskriauda dėl "okupacijos", ir baimė prieš pasikartojimą "Krymas mūsų!"), tai priešiškumo augimas Baltarusijos atžvilgiu, iš pirmo žvilgsnio, atrodo visiškai nesuprantamas. Juk butent Baltarusija jau kelis metus pirmauja pagal turistų, atvykstančių į Lietuvą, skaičių. Be to, Minskas tradiciškai lyderiauja Vilniaus prekybos ir ekonomikos partnerių dešimtuke.

Aleksandras Lukašenka, nuotrauka iš įvykio vietos
© Photo: пресс-служба президента Республики Беларусь

Vidutinis Baltarusijos keliautojo kvitas Lietuvoje 2014 metais sudarė 360 eurų, o lietuvių investicijos į Baltarusiją kiekvienais metais sudaro 230-250 milijonų JAV dolerių. Prie viso to reikia pridurti, kad didelė Baltarusijos įmonių "Belaruskalij" ir "Grodno Azot" produkcijos dalis keliauja per Klaipėdos uostą. Galima būtų daryti prielaidą, kad tik baltarusiai yra susidomėję Lietuva, o lietuviai, atvirkščiai, ne tik nesidžiaugia, bet ir stengiasi mažiau bendradarbiauti su kaimynais. Tačiau tai toli gražu ne taip, kaip atrodo.

Baltarusijos pasienio tarnybos statistiniais duomenimis, 2016 metais į Baltarusiją atvyko virš 4,18 milijonų užsienio piliečių, aktyviausiais tarp jų buvo Rusijos, Ukrainos ir Lietuvos gyventojai (apie 500 tūkstančių kartų).

Tai nenuostabu, nes lietuviai kiekvienais metais gauna nuo 300 iki 500 leidimų dirbti Baltarusijoje (pernai įsidarbino 452 žmonių), o pastoviai Baltarusijoje gyvena ir dirba apie penkis tūkstančius Lietuvos piliečių. Lietuvos verslininkai jau seniai įsisavino baltarusišką rinką. Šioje šalyje turi verslą virš 600 įmonių, tarp kurių daugelis yra Lietuvos ekonomikos lyderiai. Tokiu būdu, Baltarusija yra svarbi Lietuvos prekybos partnerė, turistinių srautų šaltinis ir patraukli rinka investicijoms. Tarp paprastų žmonių ir kapitalų susidarė glaudus ryšys.

Išgalvotas konfliktas

Istoriškai susiklostė taip, kad Baltarusija ir Lietuva beveik neturi ryškių konfliktų. Aišku, yra bendras Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės paveldas, kurį Lietuvos istorikai monopolizuoja savo naudai, tuo pat metu Baltarusijoje kiekvienas mokinys žino, kad "Lietuvos Didžioji kunigaikštystė yra senovinė baltarusių valstybė".

Teoriškai šią temą galima būtų iškelti iki prieštaros tarp tautų, tačiau daugumai baltarusių Viduarmžių problema nėra pati svarbiausia. Taigi, nepaisant Baltarusijos požiūrio į Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę, iš lietuvių niekas neatima teisės į šią istorijos dalį, ir visi lieka ties savo nuomone.

Kitas opus klausimas yra Vilniaus ir Vilniaus krašto, kurį, Baltarusijos nacionalistų nuomone, Sovietų Sąjunga neteisėtai perdavė Lietuvai, likimas. Tačiau dabartinė Baltarusijos valdžia, vadovaujant Lukašenkai, kaip tik prieštarauja nacionalizmo idėjai.

Taigi, iš esmės, lietuviai — nuo paprastų piliečių iki valstybės vadovybės — turėtų simpatizuoti Baltarusijai, tačiau realiai taip nėra. Yra kelios priežastys, kodėl taip yra:

— Visų pirma, Lietuva ilgą laiką vidinės politikos tikslais kūrė Baltarusijos įvaizdį kaip „atsilikusią diktatūrą", bet tuo pat metu verslininkai plečia savo verslą Baltarusijoje ir su Baltarusija;

— Antra, Lietuvos karininkai ir specialiosios pajėgos stengiasi pademonstruoti NATO savo reikšmingumą, todėl, neturėdami jokių galimybių realiai konfrontuoti su Rusija, išrinko Baltarusiją kaip potencialų priešą. Todėl pastaruoju metu ir buvo tiek daug informacinio pobūdžio triukšmo ir šnipinėjimo skandalų;

— Trečia, Lietuvos valdžia dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo prieštaringai įvertino Baltarusijos sprendimą netoli Vilniaus statyti atominę elektrinę. Kol kas Lietuvos diplomatų pastangos uždrausti Astravo AE statybas primena Don Kichoto kovą su vėjo malūnais.

Būtent šios priežastys paaiškina net 7% didesnį lietuvių nepasitenkinimą baltarusiais, nei prieš metus. Išvardintos priežastys susijusios su valdančiosios klasės kompleksais ir ambicijomis. Panašu, kad Lietuvos vadovai visai pasiklydo šventojoje giraitėje, tačiau vietoj to, kad sustotų ir kviestųsi pagalbos, tęsia kovą su priešu, kurio iš tikrųjų nėra.

Tuo pat metu, dauguma baltarusių net nenumano, kad kas penktas lietuvis laiko jų šalį "grėsme". Bat tik tuo atveju, jeigu laikyti Lietuvos užsienio reikalų ministerijos tyrimą realiu. O jeigu tyrimas atspindi tikras numones, tai ankščiau ar vėliau visas negatyvas išsilies į realų kaimyninų šalių santykių pablogėjimą. Kam Lietuvai daryti Baltarusiją priešu — visiškai neaišku, tačiau  Vilniaus valdžios atstovai tęsia šiuos destruktyvius veiksmus. Tikėkimės, kad sveikas protas nugalės, nes ginčytis baltarusiams ir lietuviams nėra jokios prasmės.

136
Tegai:
lietuviškas verslas, santykiai su Rusija, tarptautiniai santykiai, verslas, Baltarusija, Rusija, Užsienio reikalų ministerija
Dar šia tema
Lietuviškas verslas Baltarusijoje: kas, kur ir kodėl?
Ar Baltarusija pasitrauks iš Baltijos šalių uostų
Baltarusija kviečia dar kartą aptarti Astravo AE klausimus
Discussion