Vėjo jėgainės Lietuvoje, archyvinė nuotrauka

Energija tik atsinaujinančių šaltinių: Lietuvos vizija 2050 metams

10
Lietuva energetikos sektoriuje iki 2050 metų numato tapti visiškai nepriklausoma nuo iškastinio kuro ir pagrindinę energiją gauti iš atsinaujinančių ir kitų netaršių šaltinių

VILNIUS, birželio 21 — Sputnik. Lūžis, kai elektros gamyba Lietuvoje viršys importą, turėtų įvykti  2030 metais, o 2050 metais visa suvartojama elektra turėtų būti pagaminta Lietuvoje, teigia energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Trečiadienį, birželio 21 dieną, energetikos ministras pristatė atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) projektą, kuriame nubrėžti Lietuvos energetikos tikslai ir jų įgyvendinimo kryptys iki 2030 metų ir numatytos energetikos plėtros gairės iki 2050 metų, praneša Energetikos ministerija.

Pagrindinės strateginės Lietuvos energetikos politikos kryptys — energetinis saugumas, konkurencingumas, "žaliosios" energetikos plėtra ir inovacijos.

"Ilgalaikė Lietuvos energetikos sektoriaus vizija — šio amžiaus viduryje pasiekti, kad energetika tiek elektros gamyboje, tiek šilumoje, būtų visiškai nepriklausoma nuo iškastinio kuro", — sako Vaičiūnas.

Pasak ministro, šis ambicingas tikslas ne tik atitinka europines ir pasaulines tendencijas, bet ir sutampa su laiku, kada baigiasi Lietuvos pagrindinės energetinės infrastruktūros tarnystės laikas.

Sudie, rusiška elektros sistema

Siekiant didinti energetinį saugumą ir patikimumą, toliau bus vykdoma Lietuvos energetinių sistemų ir rinkų integracija į Europos Sąjungos (ES) energetikos rinkas ir sistemas.

Užsibrėžta iki 2025 metų įgyvendinti sinchronizacijos projektą — atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos ir susijungti su kontinentinės Europos tinklais.

Vietinė elektros energijos gamyba

Mažinant priklausomybę nuo elektros importo ir stiprinant energetinį savarankiškumą, bus stiprinama vietinė elektros energijos gamyba. Tai bus daroma, skatinant investicijas į patikimą ir konkurencingą vietinę generaciją.

Numatoma, kad 2020 metais Lietuvoje bus pagaminama 35% reikalingos elektros energijos. 

Lūžis, kai elektros gamyba Lietuvoje viršys importą, turėtų įvykti  2030 metais, kuomet importas sumažės dvigubai ir šalies viduje bus pagaminama 70% reikalingos elektros, o 2050 metais visa suvartojama elektra turėtų būti pagaminta Lietuvoje.

Atsinaujinančios energetikos plėtra

Siekiant mažinti aplinkos taršą, kovoti su klimato kaita ir stiprinti konkurencingumą, toliau bus plėtojama atsinaujinanti energetika.  

2020 metais numatyta pasiekti 30% atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalį galutiniame energijos suvartojime.

Nieko nesuprantu!
© RIA Novosti. Edvinas Mamontovas

Per ateinančius trejus metus 50% padidės vėjo ir du kartus saulės jėgainių instaliuotoji galia. Planuojama, kad 2030 metais  AEI instaliuotųjų galių bus pustrečio karto daugiau ir jau beveik pusė (45%) suvartojamos energijos turėtų būti pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių, o 2050 metais energija iš atsinaujinančių ir kitų netaršių šaltinių taps pagrindine elektros, šilumos bei transporto sektoriuose.

2050 metais visa elektra, o centralizuoto šilumos sektoriuje visa šiluma turėtų būti pagaminama iš AEI, transporto sektoriuje energija iš AEI sieks 50%.

"Jau dabar pirmaujame atsinaujinančioje energetikoje — esame pasiekę 2020 metų tikslus. Todėl keliame sau naujus uždavinius, kurie paskatins šios energetikos plėtrą. Orientuojamės į nuoseklų ir subalansuotą "žaliosios" energetikos augimą, tuo pačiu užtikrindami, kad ant vartotojų pečių neguls papildoma finansinė našta", — sako energetikos ministras.

Infrastruktūros modernizavimas nepaveiks energijos kainų

Gerai išplėtotą bei toliau vystomą šalies energetikos infrastruktūrą bus siekiama efektyviai panaudoti valstybės konkurencingumui didinti. Įgyvendinti projektai — dujų jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos, regioninė Baltijos šalių gamtinių dujų rinka, išpirktas suskystintųjų gamtinių dujų terminalas — leis modernizuoti infrastruktūrą bei optimizuoti jos kaštus.

Visomis priemonėmis siekiama sudaryti prielaidas, kad energijos kaina Lietuvoje nebūtų didesnė nei kaimyninėse valstybėse, infrastuktūros kaštai neviršytų ES šalių vidurkio, o tarifų struktūra skatintų pramonės investicijas.

NENS atnaujinama, atsižvelgiant į ankstesnius strategijos įgyvendinimo rezultatus ir likusius pasiekti tikslus, naujas tendencijas energetikos rinkose, taip pat ES Energetikos Sąjungos tikslus.

10
Tegai:
atsinaujinantys energijos šaltiniai, energetika, Lietuva
Dar šia tema
Donorų asamblėjoje teigiamai įvertinta IAE eksploatavimo nutraukimo eiga
Ignalinos AE pradėjo karštuosius bandymus
Lietuvos elektros energija žengia į Lenkijos rinką
Baltijos regionui po 8 metų reikės naujų, patikimų ir lanksčių elektrinių
Discussion