Mitingas prieš naujį Darbo kodeksą. Archyvinė nuotrauka

Pagrindinės Darbo kodekso permainos

186
(atnaujinta 14:11 2017.09.12)
Seimas priėmė Darbo kodekso pakeitimus. Dabar beliko, kad permainoms pritartų Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tačiau pakeitimai jau sukėlė visuomenės nepasitenkimą.

VILNIUS, bir 27 — Sputnik. Antradienį, birželio 21 dieną Seime buvo priimtas naujas Darbo kodeksas. Permainos įsigalios nuo 2017 metų pradžios, jeigu joms pritars Prezidentė, pranešė BNS.

Pagrindiniai pakeitimai susiję su darbo sutarčių rūšimis, su maksimalia viršvalandžių trukme. Darbo sutartis gali būti nutraukta darbdavio iniciatyva be svarbių priežasčių, kasmetinės atostogos turi būti ne mažiau 20 dienų, dirbant penkias darbo dienas per savaitę arba ne mažiau 24 dienų, šešių darbo dienų per savaitę atveju. Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalės būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų. Trišalė taryba bus sudaroma Vyriausybės nutarimu ketverių metų kadencijai iš 15 narių.

Darbo sutartys

Naujajame Darbo kodekse numatytos devynių rūšių darbo sutartys — neterminuotos, terminuotos, laikinojo darbo, pameistrystės, nenustatytos apimties darbo, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams, sezoninio darbo.

Dabar galiojančiame Darbo kodekse yra išskiriamos neterminuotos, terminuotos, trumpalaikės ir sezoninės, antraeilių pareigų, nuotolinio darbo sutartys.

Viršvalandžiai

Naujoje Darbo kodekso redakcijoje numatyta, kad maksimali viršvalandžių trukmė per metus – 180 valandų. Per vieną savaitę negali būti dirbama ilgiau kaip 8 valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Tačiau kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta ir dėl ilgesnės viršvalandžių trukmės.

Šiuo metu Darbo kodekse numatyta, kad viršvalandinių darbų trukmė per metus negali viršyti 120 valandų, taip pat nurodoma, kad darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti keturių valandų, o per savaitę — 8 valandų.

Darbuotojų atleidimas

Naujame darbo kodekse numatyta, kad darbo sutartis galės būti nutraukta šalių susitarimu, vienos iš šalių iniciatyva, darbdavio valia, taip pat nesant šalių valios. Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai galės būti nutraukta tik šalių susitarimu, nėščiosios iniciatyva, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis.

Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus — pusės vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Dabar Darbo kodekse nutraukiant sutartį darbdavio iniciatyva, darbuotojas apie tai turi būti įspėtas raštu prieš du mėnesius. Nutraukus darbo sutartį atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į jo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje. Dirbusiems iki vienerių metų — vieno mėnesio, iki trejų metų — dviejų mėnesių, iki penkerių metų — trijų mėnesių, iki dešimties metų — keturių mėnesių, iki 20 metų — penkių mėnesių, daugiau kaip 20 metų — šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Atostogos

Naujame Darbo kodekse numatyta, kad darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip keturių savaičių trukmės atostogos.

Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę).

Darbo ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės atostogos.

Šiuo metu Darbo kodekse numatyta, kad kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė yra 28 kalendorinės dienos, švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaitomos. Darbuotojo pageidavimu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip keturiolika kalendorinių dienų. Už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje yra numatytos papildomos atostogų dienos.

Darbo tarybos

Naujame Darbo kodekse nustatyta, kad darbo taryba darbdavio iniciatyva privalės būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų. Jeigu darbovietėje yra veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip pusė visų darbovietės darbuotojų, darbo taryba sudaroma nebus.

Dabartiniame Darbo kodekse numatyta, kad įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kuriose nėra veikiančios profesinės sąjungos arba jos funkcijos nėra perduotos atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, Darbo taryba turi visas kolektyvinio atstovavimo teises.

Trišalė taryba

Naujame Darbo kodekse numatyta, kad Trišalė taryba bus sudaroma Vyriausybės nutarimu ketverių metų kadencijai iš 15 narių — po lygiai iš nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų organizacijų ir darbdavių organizacijų atstovų, Vyriausybės atstovų. Trišalės tarybos atstovas negalės eiti pareigų daugiau nei 2 kadencijas iš eilės.

Dabar galiojančiame kodekse numatyta, kad Trišalė taryba socialinių partnerių susitarimu yra sudaroma iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių — centrinių (respublikinių) profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir Vyriausybės atstovų. Tarybos narių kadencijų apribojimai nėra numatyti.

Naujasis Darbo kodeksas su lydimaisiais teisės aktų pakeitimais yra vienas iš septynių naujojo socialinio modelio paketų, kuriuo siekiama tobulinti darbo santykių reglamentavimą. Vyriausybės tikisi, kad naujasis Darbo kodeksas ir įstatymai dėl "Sodros" reformos įsigalios nuo 2017 metų.

186
Temos:
Pažaidos akmuo: naujas Darbo kodeksas (22)
Discussion