Na jau tikrai neprisivalgysi...

Pigiai nereiškia skaniai

49
(atnaujinta 17:40 2017.08.04)
Maisto produktų kokybė lietuviškose parduotuvėse pastaruoju metu sukelia vis daugiau nepasitenkinimo iš pirkėjų pusės, ypač po to, kai jie grįžta iš kelionių po išsivysčiusias Europos šalis

— Panele, neįmkite šių kiaušinių! Aš neseniai perskaičiau, kad įmonė, kuri juos gamina nesuteikia pasitikėjimo — vištos ten laikomos baisiausiomis sąlygomis.

— Kuriuos tuomet imti? Šie nors pigūs, aš praeitą savaitę nusipirkau brangių, tai jų iš viso neįmanoma buvo valgyti — ne kiaušinio, o kažkokio cheminio mišinio skonis!

Aš pastebėjau, kad pablogėjo ne tik kiaušinių kokybė, bet ir kitų produktų, kurie dar prieš porą metų buvo daug skanesni. Net produktai su ženklu "Eko" jau nesukelia pasitikėjimo. Kas vyksta?

— Pasižiūrėkite į bet kokio produkto sudėtį etiketėje. Matote — visokie "E", konservantai ir papildai. Jie ir gadina natūralaus produkto skonį. Šiandien vaisių ir daržovių be cheminių trąšų net neaugina. Mes jau seniai užmiršome tikrų persikų ir arbūzų skonį. Ar turi būti toks kietas prinokęs persikas ar nektarinas? O pomidorai, kurie nesupūva, o tiesiog išdžiūsta? Ant jų net pelėsiai neatsiranda! O kokia duona buvo dar prieš dvidešimt metų? Ar gi galėjo ji būti saugoma savaitę ir net nesukietėti?

— Jūs teisus. Pietų šalių ūkininkai pradėjo auginti tik tokius vaisius ir daržoves, kuriuos galima transportuoti tolimais atstumais — kietus ir su stora žieve. Pavyzdžiui, tikras arbūzas, kuris užaugintas be trąšų, suskyla vos įsmeigus į jį pelį, o jo sultys palieka tokias lipnias dėmes, kad net primena medų. O šiandieniniai arbūzai išsaugojo tik išorę, o ne vidų. Tie patys pomidorai ir agurkai seniai jau prarado ne tik skonį, bet ir aromatą. Liūdna…

— Aš buvau Ispanijoje neseniai ir pirkdavau ten vaisius iš smulkių prekiautojų, kurie pardavinėja tai, ką patys užaugino savo soduose. Pasakysiu jums, kad tų persikų ir slyvų skonis niekada neprilygs šiems, kuriuos pardavinėja Lietuvos prekybos tinklai.

Vaisius turi prinokti ant šakos, o ne kartoninėje dėžėje pakeliui į Vilnių. Tie patys ispanai, prancūzai ir italai savo vidaus rinkai vaisius ir daržoves augina vienose plantacijose, o skirtus Rytų Europos šalims — kitose. Pati suprantate kodėl.

— O aš dabar prisiminiau, kad 80-aisiais mes su tėvais važinėdavome į Ukrainos rytus, Chersono sritį. Šis kraštas garsėja savo arbūzais, melionais, daržovėmis ir vaisiais. Mes juos pirkdavome prie pat kelkraščio arba prie laukų, kur juos augindavo. Bet koks Ukrainoje nupirktas arbūzas buvo sultingas ir saldus net "prie pat žievės".

O Chersono pomidorų laukai skleisdavo tokius gardžius kvapus, aš iki šiol tai prisimenu. Seniai aš tokių saldžių ir skanių pomidorų nevagiau! Ir dar pamenu, kad tuomet ir kainos buvo juokingos — 5 kapeikos už arbūzo kilogramą ir 10 — už pomidorų ar agurkų kilogramą. Šiandien mūsų parduotuvėse neskanūs vaisiai ir daržovės kainuoja po 1 ar 3 eurus už kilogramą. Tikrai daug neprivalgysi…

— Neseniai perskaičiau, kad tik Europoje per metus išmetama daugiau nei 100 milijonų tonų sugedusių maisto produktų. Kam gi tada juos gaminti cheminės pramonės pagalba? Ar nelengviau būtų gaminti mažiau, bet geresnės kokybės?

— Aš negaliu atsakyti į šį klausimą. Bet kiaušinių vis dėlto neimsiu.

49
Tegai:
kokybė, maisto produktai, daržovės, vaisiai, maistas, Lietuva
Discussion