Gedimino kalnas, archyvinė nuotrauka

Gedimino kalne karo metu įrengtų tunelių ieškos Lenkijos specialistai

25
Kitą savaitę prasidėsiantys moderniausi geofiziniai tyrimai padės spręsti Gedimino kalno problemas, be to, nustatyti karo metu kalne įrengtų tunelių ir kitų patalpų buvimo vietą

VILNIUS, birželio 21 — Sputnik. Birželio 28 dieną Gedimino kalne bus pradėti bendrieji kalno tyrimai, kurių tikslas — nustatyti kalno erdvinę geologinę sąrangą, šlaitų deformacijų dydį ir įtrūkių gylį, nustatyti karo metu kalne įrengtų tunelių ir kitų patalpų buvimo vietą, praneša Aplinkos ministerija.

Dėl bendrų Gedimino kalno tyrimų darbų šiandien buvo sutarta per Vilniuje vykusį Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) ir Lenkijos valstybinio geologijos instituto (PIG) specialistų delegacijų susitikimą.

Tyrimų rezultatai bus panaudoti pietrytinio šlaito tvarkymo projektui parengti ir kitų šlaitų stabilizavimo priemonėms numatyti.

Į Vilnių atvyks penki lenkų specialistai su savo aparatūra ir PIG lėšomis atliks Gedimino kalno tyrimus keturiais metodais: elektrotomografijos, sekliosios seismikos, geolaidumo ir georadaro. Tokie kompleksiniai geofiziniai tyrimai, kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, Lietuvoje dar nebuvo atliekami.

Juose dalyvausiantys LGT specialistai teiks geologinius ir geodezinius duomenis, logistinę pagalbą. Pirmiausia bus tiriamas pietrytinis, labiausiai pažeistas ir aktyviai besideformuojantis šlaitas. Į šio šlaito deformacijas ir jų keliamą grėsmę Valdovų rūmams dėmesį atkreipė Vilniuje nuo pirmadienio viešėjusios PIG delegacijos ekspertai.

Ši delegacija, vadovaujama PIG direktoriaus Slavomiro Mazureko, į Lietuvą atvyko aplinkos ministro Kęstučio Navicko iniciatyva ir Vyriausybės kanclerės Mildos Dargužaitės kvietimu. Lenkų ekspertai apžiūrėjo Gedimino kalną, susipažino su tyrimų rezultatais ir kalno šiaurės vakarinio šlaito tvarkybos projektu.

Sutarus dėl bendrų geofizinių tyrimų, darbas vyks trimis etapais. Ištyrus pietrytinį šlaitą, tyrimų darbai vyks kalno viršutinėje aikštelėje, o po to bus tiriami vakarinis ir pietinis šlaitai.

Griuvimo istorija

Valstybės simbolio — Gedimino kalno — būkle ypač susirūpinta, kai šių metų vasarį nuo jo nuslydo didelė nuošliauža. Spalį, po gausaus lietaus, susidarė dar viena didelė nuošliauža.

Gedimino pilies bokštas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Мариус Баранаускас

Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsirasdavo periodiškai. Tam įtakos turi ir intensyvus eismas Vrublevskio bei Arsenalo gatvėse, keltuvas, statybos prie kalno, dėl kurių nukasama šlaitų dalis. Šie veiksniai paskatino susidaryti įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.

Dėl sudėtingos Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, — Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais, kuri nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito ir sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus bei nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.

Nacionalinio muziejaus duomenimis, 1995 — 2010 metais už Gedimino kalno piliakalnio tvarkymą buvo atsakinga Vilniaus pilių direkcija. 2010 metais jį tvarkyti pavesta Nacionaliniam muziejui. Kultūros ministerija skyrė papildomų lėšų. Gedimino kalno tvarkybos darbams šiais metais skirta 300 tūkstančių eurų, o 2017 metais suplanuota skirti daugiau nei 800 tūkstančių eurų.

25
Tegai:
tuneliai Gedimino kalne, karo metu, geofiziniai tyrimai, Gedimino kalnas, Lenkija
Temos:
Gedimino kalno nuošliauža (23)
Dar šia tema
Kaip specialistai tvarkys Gedimino kalną
Funikulierių ant Gedimino kalno siūloma uždaryti visam laikui
Discussion