Vilniaus universitetas, archyvinė nuotrauka

Kaip iššluota: Lietuvos universitetuose nėra kam mokytis

319
Centro "MOSTA" atlikto tyrimo duomenimis, universitetams skiriama valstybės biudžeto lėšų suma nepasikeitė, nors studentų tapo 40% mažiau; ypač tragiška situacija su pedagoginėmis specialybėmis

VILNIUS, birželio 26 — Sputnik. Lietuvos universitetai ištuštėjo 40% per laikotarpį nuo 2010 iki 2017 metų, praneša LRT su nuoroda į centro "MOSTA" tyrimus.

Lietuvos studijų, mokslo ir inovacijų būklę kasmet vertinantis centras "MOSTA" teigia, kad  universitetams skiriami valstybės biudžeto pinigai švaistomi pastatų, o ne studentų ir dėstytojų finansavimui.

"Studentų skaičius bus nukritęs daugiau kaip 50% — per dešimtmetį netenkam pusės savo studentų, ne bet pats tinklas — gebėjimas priimti studentus išlieka labai panašus — labai krinta dėl to kokybė. Taip pat atkreipėme dėmesį, kad labai auga universitetuose išlaidos ūkiui ir administravimui. Lyginant su tais pačiais 2010 metais, jos išaugo taip pat beveik 40%. Vadinasi, mes leidžiame pinigus ne studentams, o pastatams ir jų administravimui", — sakoma "MOSTA" ataskaitoje.

Daugiausia — net 32% iš to, ką valstybė skiria iš biudžeto, ūkiui ir administravimui išleidžia Šiaulių universitetas. Panašiai tiek nukeliauja Stulginskio ir Edukologijos universitetų ūkiui ir administravimui. Apie penktadalį valstybės lėšų visai ne studijoms skiria Dailės bei Muzikos ir teatro akademijos ir Sporto universitetas. Geriau tvarkosi Kauno technologijos, Gedimino technikos ir Vilniaus universitetai, kuriuose studijuoja daugiau studentų.

Tai, kad pinigai leidžiami pastatams, o ne žmonėms, "MOSTA" direktoriaus Ramojaus Reimerio teigimu, atsispindi dar viename drastiškame skaičiuje — per vienus metus dėl nepatrauklių atlyginimų Lietuva neteko dešimtadalio savo mokslo daktarų ir tyrėjų — šie aukščiausios kvalifikacijos specialistai metė mokslą arba išvyko kitur.

Ir jų niekas nepakeis — iš užsienio atvykusiųjų studijuoti doktorantų Lietuvoje tik 3%. Europos sąjungos vidurkis — 27%. Išvis, pagal užsieniečių studentų skaičių Lietuva yra viena paskutinių Europos Sąjungoje.

"MOSTA" vadovo teigimu, Lietuvos universitetų studijų kokybe nepatenkinti nei studentai, nei darbdaviai.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė tikisi, kad problemas išspręs Seime svarstoma aukštojo mokslo pertvarka, kuri parengta pagal valstybinių universitetų pageidavimus kuriam su kuriuo jungtis.

"Dirbtinai skaičiaus universitetų mažinimas, jis tikrai neveda ir neves į kokybę. Yra išvargusi sistema per 20 metų nuo nepriimtų sprendimų, tai manau, dabar yra tas metas, kada mes turim visus argumentus, visus faktus. Diskusija, kuri reikalinga, ir tokiems sprendimams reikia akademinės bendruomenės palaikymo", — sakė Petrauskienė.

Ypatingai skubiai tyrėjai ragina spręsti pedagoginių studijų bėdas, kurios vėliau atsispindi ir bendrojo ugdymo ir vėliau tų pačių studijų kokybėje.

"Stoja (į pedagogines specialybes — Sputnik pastaba) nepasirengę, renkasi studijas tokias, kokios absoliučiai neatitinka valstybės poreikio — mums trūksta tiksliųjų mokslų mokytojų, tačiau studentai, kurie ateina į pedagogines studijas, ir jie prastai pasiruošę, jie vis tiek renkasi kūno kultūros, ar šokio pedagogikos studijas — visai ne pagal valstybės poreikį. Sistema yra visai nesubalansuota — tiek finansavimu, tiek prestižu, patrauklumu, tiek pasiskirstymu", — rašoma "MOSTA" ataskaitoje.

Pedagogus Lietuvoje rengia Edukologijos ir Šiaulių universitetai, kurie nežiba tarptautiniuose reitinguose. Į juos nesiveržia geriausi abiturientai, greičiau atvirkščiai.

"Čia kažką sujungus su kažkuo savaime pedagogų rengimas nepagerės, todėl ministerija kitą savaitę pristato pedagogų rengimo koncepciją, kuri turi remtis pirmiausia, kad pedagogai yra rengiami stipriausiose aukštosiose mokyklose, edukologijos studijų krypties programos turi būti ženkliai sustiprintos siekiant pritraukti stipriausius studentus", — pasakė Petrauskienė.

Kada ir kaip tai bus padaryta švietimo ir mokslo ministrė nepatikslina.

Lietuvos aukštojo mokslo reforma

Lietuvoje artimiausiais metais vyks aukštojo mokslo reforma. Ji truks ketverius metus, kainuos 150 milijonų eurų ir paliks tik du tarptautinio lygio universitetus — Vilniaus universitetą (VU) ir Kauno universitetą (KU), bei du technologijų universitetus — sostinėje ir uostamiestyje. Aukštojo mokslo pasiekiamumą ir kokybę regionuose ketinama išauginti per stiprių universitetų filialus, specializuotas akademijas bei pažangias kolegijas.

Aukštąsias mokyklas siūloma finansuoti sutarčių pagrindu. Valstybės lėšos įstaigoms būtų skiriamos pagal pasiektus rezultatus: kaip absolventams sekasi įsidarbinti, kaip vertina darbdaviai, ar studijos atitinka profesijos standartus, kokie tarptautiniai pasiekimai ir kita.

Pertvarką planuojama pradėti šių metų pabaigoje, patvirtinant būtinus teisės aktus, o jau 2018 metais nuo rugsėjo mėnesio studentai bus priimami mokytis naujai suformuotose aukštosiose mokyklose.

319
Tegai:
aukštojo mokslo reforma, aukštasis mokslas, universitetai, MOSTA, Lietuva
Temos:
Švietimas Lietuvoje (109)
Dar šia tema
Skvernelis: universitetų sujungimas neduos rezultatų
ŠMM patvirtino 2017-ųjų normines studijų kainas
Discussion