Gedimino kalnas, archyvinė nuotrauka

Valstybės reikalas: ar paskelbs ekstremalią situaciją dėl Gedimino kalno

12
(atnaujinta 09:23 2017.12.07)
Kitą savaitę sostinės savivaldybė kartu su Kultūros ministerijos atstovais spręs, ar verta skelbti ekstremalią situaciją dėl griūvančio Gedimino klano valstybės mastu

VILNIUS, gruodžio 7 — Sputnik. Į Vilniaus savivaldybės tarybos posėdį kviečiamas kultūros viceministras, su kuriuo bus aptarti klausimai dėl Gedimino kalno būklės ir tvarkymo darbų, praneša LRT.

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija kitą savaitę spręs, ar dėl nuošliaužų paveikto Gedimino kalno ekstremalią situaciją skelbti valstybės mastu. Ekstremaliosios situacijos paskelbimas Gedimino kalno tvarkymui leidžia naudoti Valstybės rezervo lėšas. Savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dėl Gedimino kalno Vilniaus mieste jau buvo paskelbta šių metų birželio 29 dieną.

Lietuvos geologijos tarnyba lapkritį perspėjo, kad kalno deformacijos plečiasi, tikėtinos naujos nuošliaužos, tačiau ant jo esančioms Aukštutinės pilies liekanoms bei bokštui pavojus negresia. Specialistai įtrūkimus stebi visame kalne.

Pasak kultūros viceministro Renaldo Augustinavičiaus, kalno nuošliaužų ir toliau bus, nes šiandien taikomos priemonės leidžia tik sumažinti jų skaičių. Svarbiausia, kad tos nuošliaužos nesusikabintų į vieną didelį masyvą ir nekiltų reali grėsmė istoriniams pastatams.

Žiemos sezonui pasiruošimo metu laikinomis priemonėmis nuo kritulių bus apsaugota Gedimino kalno aikštelė ir joje stovinčios Kunigaikščių rūmų liekanos. Gedimino kalno aikštelėje yra baigiama įrengti laikina stoginė, kuri leis sumažinti kritulių vandens infiltraciją į žaliuosius kalno plotus. Be to tai leis tęsti vykdomus archeologinius tyrinėjimus, kurių metu atkasami likę nužudytų 1863 metų sukilimo dalyvių palaikai.

Lapkričio 4 dieną  buvo priimtas galutinis sprendimas uždaryti lankytojams Gedimino kalną. Nuo gruodžio 1 dienos, sutvarkius Gedimino kalno rytinio šlaito nuošliaužas, praeiviams ir transporto priemonėms atidaryta Škirpos alėja.

Iš viso kalnui tvarkyti ir avarinei būklei likviduoti numatyta skirti apie 9 milijonus eurų, tačiau neatmetama, kad prireiks ir daugiau lėšų.

Griuvimo istorija

Valstybės simbolio — Gedimino kalno — būkle ypač susirūpinta, kai pernai vasarį nuo jo nuslydo didelė nuošliauža.

Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsirasdavo periodiškai. Tam įtakos turi ir intensyvus eismas Vrublevskio bei Arsenalo gatvėse, keltuvas, statybos prie kalno, dėl kurių nukasama šlaitų dalis. Šie veiksniai paskatino susidaryti įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.

Didžiausias pavojus kyla Gedimino kalno pagrindiniam pėsčiųjų takui >>

Dėl sudėtingos Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, — Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais, kuri nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito ir sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus bei nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.

12
Tegai:
ekstremalioji situacija, nuošliauža, Gedimino kalnas, Vilnius
Temos:
Gedimino kalno nuošliauža (40)
Dar šia tema
Geologijos tarnyba: Gedimino kalne galimos naujos nuošliaužos
Kultūros viceministras: pavojaus Gedimino kalno stabilumui nėra
Gedimino kalne rasti sukilėlių palaikai turi būti palaidoti Vilniaus kapinėse
Discussion