Erkė. Archyvinė nuotrauka

Erkės įkandimas kainuos jums 62 eurus

154
(atnaujinta 14:32 2016.09.19)
Jei jums įkando erkė, atsargiai ištraukite ją pincetu, įdėkite į hermetišką indą ir keliaukite į laboratoriją. Ir nepamirškite savo piniginės.

VILNIUS, bir 8 — Sputnik, Aleksandr Lipovec. Tyrimas dėl erkinio encefalito viruso — 42 eurai, erkės ištyrimas dėl Laimo ligos – 20 eurų. Tokios kainos galioja privačioje klinikoje "Sosdiagnostika".

Kainos ne daug kuo skiriasi ir kitose privačiose klinikose Vilniuje. Jeigu jūs labai nerimaujate dėl savo sveikatos ir kuo greičiau norite sužinoti, ar neužsikrėtėte pavojinga liga įkandus erkei, gausite tyrimų rezultatus po trijų dienų.

Jei žmogus neturi papildomų lėšų skubiam erkės ištyrimui, privačių klinikų darbuotojai siūlo jam kreiptis į kliniką pagal gyvenamąją vietą. Nukentėjęs nuo pavojingo vabzdžio, turi užsirašyti pas šeimos terapeutą. Jeigu gydytojas nuspręs, jog tai būtina, nusiųs nemokamai atlikti tyrimus dėl Laimo ligos ir encefalito.

Encefalito viruso inkubacinis laikotarpis yra nuo 7 iki 14 dienų, o Laimo ligos — nuo 2 iki 50 dienų.

Pastaraisiais metais šių vabzdžių populiacija Lietuvoje pastebimai didėja.

Pats gausiausias erkių paplitimas Lietuvoje įvyko šių metų balandžio pabaigoje.

Daugiau kaip šimtą erkių gydytojai surado ant mechanizuotos pėstininkų brigados "Žemaitija" kareivio kūno karinių pratybų metu. Seselės beveik valandą ištraukinėjo parazitus. Gydytojai rekomendavo kareiviui gydymą, kuris turėjo trukti mėnesį. Bet jau po trijų dienų vadovybė nusiuntė kareivį į pratybas.

154
Švietimas, archyvinė nuotrauka

Mokslų Rusijoje kvotų paskirstymas : vietų bus daugiau, sistema reformuota

(atnaujinta 18:33 2020.09.24)
Reikia pertvarkyti nemokamų vietų Rusijos universitetuose suteikimo pareiškėjams iš kaimyninių šalių ir Baltijos šalių formatą, sako "Rossotrudničestvo" vadovas Jevgenijus Primakovas

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. "Rossotrudničestvo" vadovu šių metų birželio pabaigoje buvo paskirtas Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos deputatas Jevgenijus Primakovas. Jis iš karto pažadėjo didelius pokyčius Rusijos institucijos veikloje. Viena iš opiausių temų, kurią naujasis "Rossotrudničestvo" vadovas apibrėžė, yra švietimo kvotų paskirstymo Rusijos universitetuose užsienio piliečiams sistema.

"Kvotų skaičius padidės — prezidentas [Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas — Sputnik] sakė, kad jų bus daugiau. Iki 2023 metų kvotų skaičius turėtų padvigubėti. Bet mes su kolegomis iš Švietimo ir mokslo ministerijos, iš Valstybės Dūmos svarstome, kad kvotos nėra labai veiksmingos", — Sputnik sakė "Rossotrudničestvo" vadovas Jevgenijus Primakovas.

Ir jis kaip pavyzdį pateikė Baltarusiją, kuriai universitetuose buvo skirta daug biudžeto finansuojamų vietų, tačiau Rusijai "sunku konkuruoti net su Lenkija".

"Lenkai suteikia galimybę ne tik mokytis, bet ir skiriamos stipendijos, studentams skiriami grantai. Mums sunku konkuruoti, jei jaunuoliams siūlome tiesiog ateiti ir mokytis. Turime patobulinti sistemą, kad tam tikru momentu bent dalyje šių kvotų atsirastų stipendijų ir grantų komponentas. Ne tik ateikite ir mokykitės, bet — štai jums bilietas atskristi, čia jums galimybė sumokėti už būstą ar bendrabutį", — sakė Primakovas.

"Rossotrudničestvo" suinteresuota, kad užsienio studentai atvyktų į Rusiją tapti aukštos kvalifikacijos specialistais, ekspertais tos srities, kurioje studijuoja, pabrėžė agentūros vadovas. Po mokslų jie grįžtų namo, pradėtų eiti jiems reikšmingas pareigas ir gautų gerą darbą. Tačiau pagal dabartinę sistemą šių planų dažnai nepavyksta įgyvendinti.

"Yra žmonių, kurie atvyksta į Rusiją, patenka į sunkias aplinkybes, eina dirbti sargybiniais, taksi vairuotojais. Tai neteisinga net ir tuo požiūriu, kad mūsų biudžeto lėšos buvo skiriamos šių žmonių išsilavinimui", — aiškino "Rossotrudničestvo" vadovas.

Jis pridūrė, kad kol kas nėra aiškių planų reformuoti kvotų paskirstymo sistemą, "planai jau yra kažkas daugiau ar mažiau aiškaus, parengto", problema vis dar svarstoma. Tačiau be reformos jau nebeapsieiti, įsitikinęs Jevgenijus Primakovas.

Kvotų didinimas nuo 15 iki 30 tūkstančių biudžetinių vietų užsienio studentams buvo plačiai svarstytas 2020 metų pradžioje Valstybės Dūmoje. Tuomet Dūmos NVS reikalų, Eurazijos integracijos ir santykių su tautiečiais reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Kalašnikovas 15 tūkstančių vietų skaičių pavadino neatitinkančiu Rusijos tarptautinio vaidmens ir humanitarinės jėgos. Jis taip pat pateikė Lenkijos pavyzdį, kuri skiria dešimt tūkstančių biudžetinių vietų vien Baltarusijos piliečiams, ir Rumuniją, kuri kasmet nemokamai apmoko penkis tūkstančius Moldovos piliečių. Tuo tarpu užsieniečių prašymų studijuoti Rusijoje skaičius priartėjo prie 100 tūkst. Todėl Švietimo ir mokslo ministerija planuoja padidinti užsienio studentų kvotų skaičių iki 30 tūkstančių.

Tegai:
mokslas, Rusija
Dar šia tema
Pokyčių kelias — kokios reformos šiemet laukia "Rossotrudničestvo"?
Rail Baltica geležinkelis, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva įgis kelią į niekur, jei pati užbaigs "Rail Baltica" statybas

(atnaujinta 16:27 2020.09.24)
Tuo tarpu keleivių srautams Baltijos šalyse šio projekto realizacija nereikalinga, mano ekspertas Sergejus Kondratjevas

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Savarankiškas "Rail Baltica" projekto įgyvendinimas gali turėti įtakos Lietuvos biudžetui ir finansinėms galimybėms, interviu Sputnik Lietuva sakė Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas.

"Jei Lietuva šį projektą užbaigs anksčiau nei kitos Baltijos šalys, jei vis tik aptarinės ne tik finansavimo galimybes, bet ir realiai finansuos pačias statybas, tai iš tiesų reikš, kad yra geležinkelio ruožas, kuris niekur neveda. O pačioje Lietuvoje keleivių srautas yra itin mažas. Iš tiesų keleivių srautas visose trijose Baltijos šalyse nereikalauja sukurti tokios naujos modernios geležinkelių infrastruktūros. Atitinkamai, šiuo atveju tai taps paminklu Europos infrastruktūros plėtros planams", — sakė ekspertas.

Tuo tarpu, kaip pažymėjo Kondratjevas, pats "Rail Baltica" projektas nesuteiks postūmio Lietuvos ekonomikai.

Lietuvos susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič "Rail Baltica" projektą pavadino viena svarbiausių strateginių Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo krypčių, kuri taip pat prisideda prie regiono saugumo gerinimo.

Į Lietuvą atvyko Lenkijos infrastruktūros ministras Andžejus Adamčikas (Andrzej Adamczyk), kuris vizito metu pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo įgyvendinant projektą "Rail Baltica" ir ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo gerinant pasienio regiono kelių infrastruktūrą.

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.

Tegai:
Lietuva, Rail Baltica
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Dar šia tema
Susisiekimo ministro teigimu, Kaunas — sparčiausiai besivystantis miestas
Baltijos šalys kartu su Lenkija stiprins bendradarbiavimą 5G ryšio tinklų diegimo srityje
Kitais metais startuos naujas traukinys iš Vilniaus į Varšuvą
Latvijos pasienis

Dėl COVID-19 Rucavos krašto gyventojai nustojo apsipirkti Palangoje

(atnaujinta 14:45 2020.09.25)
Lietuvai patekus į "geltonąjį sąrašą", Rucavos krašto gyventojai nebegali eiti apsipirkti į kaimyninę šalį

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Lietuvoje padidėjęs koronaviruso atvejų rodiklis apsunkino Rucavos krašto gyventojų gyvenimą, praneša Latvijos televizija LTV7.

Rucavos kraštas yra pietvakarinėje Latvijos dalyje, jo pietinė dalis ribojasi su Lietuva. Baltijos jūros pakrantėje yra dešimtys vasarnamių, kurių daugelis priklauso Lietuvos piliečiams. Čia yra poilsio centrai ir privatūs namai.

Nors lietuviai čia dažniausiai važiuoja pailsėti, Rucavos krašto gyventojai kasdien vyksta į Lietuvą apsipirkti. Lietuvos Palanga yra 20 km arčiau regiono centro nei Liepoja, tačiau apsipirkti kaimyninėje šalyje yra ne tik arčiau, bet ir pelningiau — Lietuvoje produktai, žemės ūkio technika ir gamybai naudojamos žaliavos yra pigesnės.

Tačiau pastaruoju metu Lietuvoje padidėjo COVID-19 atvejų skaičius, šalis įtraukta į "geltonąjį sąrašą". Grįžę iš Lietuvos Rucavos krašto gyventojai, kaip ir kiti latviai, turi laikytis 10 dienų saviizoliacijos.

Vietiniai gyventojai yra labai nepatenkinti šiuo reikalavimu.

Vasarą lietuviai į Rucavos kraštą atvyko pusantro karto dažniau nei pernai, sako Rucavos krašto tarybos vadovas Janis Veits. Tačiau dabar turizmo sezonas jau beveik baigėsi, o svečių yra mažiau. Tai teikia vilties, kad sumažės iš Lietuvos atvežtų koronaviruso atvejų.

"Mes norime saugiai vaikščioti į parduotuves savo rajone. Ir vaikščioti po teritoriją nerizikuodami užsikrėsti nereikalingomis ligomis. Kiekvieno piliečio pareiga yra tuo pasirūpinti", — aiškina jis.

Tačiau yra ir išimčių reikalavimuose dėl saviizoliacijos grįžus iš Lietuvos. Izoliuotis nereikia žmonėms, atliekantiems tarnybines pareigas, lankantiems švietimo įstaigas, ar tiems, kurie su gydytojo siuntimu vyksta į Lietuvą gauti medicinos paslaugų.

Latvijos sienos apsaugos tarnyba sakė, kad nevykdo jokios su COVID-19 susijusios kontrolės prie Latvijos sienų su kitomis Šengeno zonos šalimis. Bet tai vykdo Lietuvos ir Estijos pasieniečiai.

Kito Latvijos pasienio regiono — Valkos — gyventojams vyriausybė anksčiau padarė išimtį: Valkos gyventojai gali nesilaikyti 14 dienų savęs izoliacijos, jei nuolat kirs sieną su Estija ir nesikels už Valkos/Valgos administracinių teritorijų ribų. Tačiau Valkos/Valgos atveju siena tarp dviejų šalių eina tiesiai per miestą.

Tegai:
koronavirusas, Palanga, Lietuva, Latvija
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Keičiasi reikalavimai maitinimą savitarnos principu organizuojančioms gydymo įstaigoms
Dėl koronaviruso plitimo policija keičia darbo organizavimą