Pirmasis Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Filipas de Surmenas. Archyvinė nuotrauka

Pirmasis Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje: Rusija nerizikuos karu su NATO

97
(atnaujinta 12:51 2016.11.29)
Pirmasis Prancūzijos ambasadorius nepriklausomoje Lietuvoje Filipas de Surmenas papasakojo apie Lietuvos įvaizdžio pasikeitimus, atgavus nepriklausomybę bei išanalizavo NATO ir Rusijos santykius.

VILNIUS, lapkr 23 — Sputnik. Pirmasis Prancūzijos ambasadorius nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje Philippe de Suremain (Filipas de Surmenas) papasakojo interviu BNS, kad Rusija nerizikuotų karu su NATO, todėl Baltijos šalims negresia toks pavojus kaip Ukrainai.

Šią savaitę Vilniuje viešėjęs tarnybą baigęs diplomatas interviu BNS teigė, kad naujų grėsmių akivaizdoje Europos Sąjunga (ES) turi glaudžiau bendradarbiauti gynybos srityje.

— Ar pokyčiai, kuriuos matote šiandien Lietuvoje, yra tai, ko tikėjotės 1991 metais atvykęs dirbti į Lietuvą?

— Tikrai ne. Vilniuje pirmą kartą apsilankiau dar sovietmečiu, kai dirbau ambasadoje Maskvoje. Tuomet vykdavome kaip turistai, nes nepripažinome Lietuvos aneksijos. Atmosfera buvo gana nyki, nors jau tada buvo matyti akivaizdūs skirtumai nuo Rusijos, pamenu, kad daugybė rusų norėjo atostogauti Lietuvoje.

Paskelbus nepriklausomybę, matėme, kad Lietuva imasi lyderystės, ypač Vytauto Landsbergio asmenyje. Po 1991 metų pučo žlugimo Prancūzijos užsienio reikalų ministras per televiziją paskelbė, kad pripažįsta Baltijos šalių nepriklausomybę. Praėjus kelioms minutėms sulaukiau skambučio, kad pasiuntiniu būsiu aš ir rytoj laukia oro uoste. Tai buvo rugpjūčio 26 dieną. Po trijų dienų susitikau su Landsbergiu. Visi bandė pirmieji įteikti skiriamuosius raštus, mus aplenkė danai. Bet mes tapome pirmąja ambasada su visa tarnyba rūpintis diplomatine, kultūrine, prekybos veikla, ir 1992 metais galėjome priimti prezidentą Francois'ą Mitterand 'o (Fransua Miteraną). Jaučiu nostalgiją tiems laikams, bet įvykę pokyčiai stulbina.

— Praėjus ketvirčiui amžiaus, lietuviai yra susirūpinę dėl Rusijos imperializmo. Ar matote pagrindo nerimauti dėl Rusijos agresijos?

— Sudėtingas klausimas. Manau, kad Baltijos šalys yra išskirtinis atvejis, jos atstatė valstybingumą, kurį turėjo anksčiau. Žinoma, kai kuriuos rusus erzina šių trijų šalių sėkmė, kai jiems tai nepavyko.

Ukraina ir Baltarusija Rusijai yra daug jautresnis klausimas. Kremliui rizikinga, kad jos kuria kitokias valstybes, kad vyksta konkurencija tarp dviejų modelių — valdžios vertikalės ir liberalios santvarkos, besiremiančios į europinius pamatus.

— Ką atsakytumėte lietuviams, abejojantiems, ar prancūzai rizikuotų branduoliniu karu su Rusija, kad gintų Baltijos šalis?

— Kremlius visada bando ribas, bet jie yra atsargūs. Jei įvertintume tikrąjį galios balansą, Rusijai dar toli iki NATO. Jie gali ką nors išprovokuoti, bet negali išlaikyti pranašumo. Matome, kas vyksta Sirijoje, jie ten gali įstrigti ilgam. Vyksta testavimo, provokacijų žaidimai, bet jaučiu, kad Rusija neperžengs ribos. Būčiau nustebęs, jei jie taip rizikuotų, nes kaštai būtų milžiniški. Rusija turi savų ekonominių, socialinių problemų. Jei būčiau rusas, nerimaučiau dėl savo šalies ateities.

— Lietuvoje su nerimu stebima Prancūzijos prezidento rinkimų kampanija. Marine Le Pen (Marin Le Pen) laikoma atvirai prorusiška, bet abejonių kelia ir nuosaikių dešiniųjų favorito Francois Fillono (Fransua Fijono) kalbos apie tai, kad Vakarai provokuoja Rusiją, draugystė su Putinu. Ar šie rinkimai gali lemti prorusiškesnę Prancūzijos politiką?

— Marin Le Pen atveju, be jokios abejonės. Pavojus dėl kraštutinės dešinės populistinių judėjimo kyla ne tik Prancūzijai, bet daugeliui Europos šalių. Dėl Fijono — galbūt jis jautresnis dėl Rusijos, tai nelengvas klausimas. Turime išlaikyti galimybę deryboms. Šiuo metu kontaktai palaikomi per Minsko grupę. Sudėtinga pasakyti, kaip jie elgsis, jei bus išrinkti. Akivaizdu, kad Prancūzijoje šiais klausimais vyksta diskusija. Putino įvaizdis Prancūzijos visuomenėje nėra geras, bet turime atskirti Kremlių ir Rusiją.

— Užsiminėte apie kraštutinių jėgų pavojų Europai. Ar sutinkate su savo  šalies premjero perspėjimu, kad ES gresia suskilti?

— Be abejo, yra rizika. Bet situacija atveria ir naujų galimybių. Iki šiol bet kokią svarbią pažangą lėmė spaudimas. Ilga laiką buvome įsitikinę, kad Europa juda teisinga linkme, kad bendri ekonominiai ir kultūriniai interesai padės gyventi bendruose namuose. Galbūt buvome per dideli optimistai ir pernelyg pasyvūs. Turime prisitaikyti prie naujos situacijos, turėti Europos viziją. Galima pasinaudoti šia proga sukurti solidesnį pagrindą.

Turime susirūpinti ir savo saugumo problema. Buvome įsitikinę, kad taika atėjo amžiams. Pasaulis tampa sudėtingesnis, turime prisimti savo atsakomybę. Prancūzija čia turi atlikti savo vaidmenį.

— Lietuva iki šiol skeptiškai vertino ES gynybos iniciatyvas, kad jos nedubliuotų NATO, nemažintų JAV vaidmens. Ar siūlytumėte keisti šią poziciją?

— Manau, turime tai daryti. Tai nereiškia, kad NATO praranda savo raison d'être (būties prasmę), bet turime būti aktyvesni, efektyvesni, daugiau bendradarbiauti. Saugumui finansuoti turime skirti prioritetą, tai aktualu ir Prancūzijai. Nors mūsų kariuomenė stipriausia Europoje, turime ją modernizuoti. Tai ne tik didžiųjų šalių atsakomybė, tai visų atsakomybė. Barackas Obama paskelbė posūkį į Aziją, taigi turime atsižvelgti į besikeičiantį balansą, prioritetus.

— Ačiū už pokalbį.

97
Elektros perdavimo linijos

Ekspertas: pasitraukimas BRELL Lietuvai taps labai brangiu malonumu

(atnaujinta 17:45 2021.02.24)
Be to, pats procesas sumažins energijos tiekimo patikimumą Baltijos šalims, mano ekspertas Igoris Juškovas

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Be Baltarusijos ir Rusijos energijos tiekimo, Baltijos šalių energetikos sistemoje gali įvykti kolapsas, interviu Sputnik Lietuva sakė Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės ekspertas, pagrindinis Nacionalinio energetinio saugumo fondo analitikas Igoris Juškovas.

Sausį visose Baltijos šalyse didmeninė elektros energijos kaina kilo po keliolika procentų. Lietuvoje ji augo mažiausiai — 17 proc. iki 53,64 Eur/MWh.

Pažymima, kad energijos srautai iš Rusijos, palyginti su gruodžiu, padidėjo beveik tris kartus.

"Arba tektų pirkti brangesnę energiją kažkur Lenkijoje ir taip išleisti daug daugiau pinigų savo energetikos sistemos stabilizavimui. Tada, žinoma, ir Švedija pirktų elektrą brangesnėmis kainomis. Vis dar neaišku, ar tinklų pajėgumų pakaktų, kad būtų galima ir sau perduoti energiją, ir Latvijai, ir Švedijai. Tai dar kartą parodo, kad, pirma, pasitraukimas iš BRELL bus labai brangus malonumas Baltijos šalims. Antra, tai sukels energijos tiekimo patikimumo sumažėjimą Baltijos šalyse ir Švedijoje, kuri dabar de facto gauna Rusijos elektros energiją tranzitu per Lietuvą", — sakė jis.

Juškovas pažymėjo, kad politikai niekada nepripažins, jog Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL — neteisingas sprendimas, tačiau bet kokio nepaprasto įvykio atveju kaltinami energetikai.

"Deja, politikai vadovaujasi savo pačių samprotavimais ir neklauso profesionalių energetikų. Šiuo atžvilgiu galų gale mokės paprasti vartotojai, kurie tam tikru momentu apskritai bus be elektros energijos, arba ji ženkliai pabrangs", — pridūrė ekspertas.

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" ir jūrinį kabelį "Harmony Link". Tai planuojama padaryti iki 2025 metų.

Lietuva siekį išeiti iš BRELL paaiškina noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, nes energijos tarifai neišvengiamai kils.

Tačiau Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
BRELL, Lietuva
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
Skvernelis pareiškė, kad nėra duomenų apie elektros energijos srautą į Lietuvą iš BelAE
Pernai Lietuvoje elektros energijos suvartojimas sumažėjo 1,5 %
Lietuva išreiškė nepasitenkinimą dėl energijos iš Baltarusijos patekimo į Ukrainą
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas (dešinėje) ir ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis

Žingsnis į priekį, du atgal kodėl ES sankcijos Rusijos atžvilgiu juokingos?

(atnaujinta 15:18 2021.02.24)
Įvyko dar vienas ES užsienio reikalų ministrų susitikimas. Viena iš pagrindinių temų buvo naujos sankcijos Rusijos atžvilgiu. Lietuvos lūkesčiai ir vėl nepasiteisino

Šio susitikimo fonas buvo ypatingas. Po "egzekucijos" Europos Parlamente už "pažeminimą" vizito į Maskvą metu ES diplomatijos vadovas Žozepas Borelis ėmė elgtis "teisingai" ir pareiškė: "Akivaizdu, kad Rusijos kursas ES atžvilgiu yra konfrontacinis. Pono Navalno atveju yra šiurkštus atsisakymas gerbti savo įsipareigojimus, įskaitant atsisakymą atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus".

Šiame kontekste Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis suvažiavimo išvakarėse inicijavo kolegų susitikimą su Navalno štabo vadovu Leonidu Volkovu ir Rusijos antikorupcijos fondo vadovu Ivanu Ždanovu. Tiek tai, tiek Borelio "pažeminimas" Maskvoje, tiek jos atsisakymas vykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą dėl Navalno privalėjo paskatinti Europos diplomatus pritarti griežtoms sankcijoms Rusijos atžvilgiu, kurios turėtų apimti platų "Putino draugų oligarchų" ratą.

Na, o visų svajonių išsipildymu Lietuvai ir jos bendraminčiams ES taptų "Nord Stream 2" projekto sustabdymas. Kadangi Vokietija priešinasi, Landsbergis net sugalvojo tokį argumentą: "Suteikim Vladimirui Putinui šansą surengti laisvus Dūmos rinkimus šį rudenį, dalyvaujant opozicijai, o iki to laiko sustabdykim "Nord Stream 2" dujotiekį".

Tačiau Berlynas stovi kaip uola. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas pareiškė, kad ES netylės ir įves papildomas sankcijas Rusijos atžvilgiu, bet kartu pažymėjo, jog net dabartinėje situacijoje reikia galvoti, kaip išsaugoti su ja konstruktyvų dialogą, nes be Maskvos negalima sureguliuoti įvairių tarptautinių konfliktų.

Savo ruožtu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atvirai pareiškė, kad šalies santykiai su ES sudraskyti į gabalus ir kad Maskva pasiruošusi juos nutraukti. Europiečiai į jo pareiškimą sureagavo nervingai, bet ryžto kaip nors nubausti Rusiją neprarado. Tačiau esminis žodis šiuo atveju — kaip nors. Kaip pažymėjo tas pats Lavrovas — Europoje tiesiai sakoma, kad sankcijos Rusijos atžvilgiu priimamos ne dėl kokio nors tikslo, o tik tam, kad jos veiksmai neliktų nenubausti.

Rusijos ir ES vėliavos
© Sputnik / Владимир Сергеев

Jeigu pabandytume išaiškinti situacijos esmę žmonių kalba, tai "Senoji Europa" tarsi sako Maskvai: jūs supraskite, mes juk turime demokratinių vertybių gynėjų įvaizdį, be to, mus verčia jus spausti amerikiečiai, jau nekalbant apie lietuvius ar lenkus, todėl mes tiesiog priversti įvesti kažkokias sankcijas, bet jos juk simbolinės, ir "Nord Stream 2" mes jiems neatiduosime, todėl neįsižeiskite, ir bandykime draugauti toliau.

Ir šį kartą istorija pasikartojo. Buvo daug ryžtingų kalbų, bet galiausiai "kalnas pagimdė pelę" — individualios sankcijos, dėl kurių sutarė ES užsienio reikalų ministrai, yra Rusijai kaip uodas drambliui. Kitaip tariant — viešai kritikuoju, bet realiai nubaudžiu simboliškai ir tyliai noriu draugauti. Atitinkamai, Lietuvos, kuri manė, kad bent jau dabar ES pasielgs griežčiau Rusijos atžvilgiu, planai vėl žlugo.

Atskirai šiuo atveju reikia pažymėti, kad ministrų susitikimo metu įvyko jų pokalbis su JAV valstybės sekretoriumi Entoniu Blinkenu. Prieš tai naujas Amerikos vadovas Džo Baidenas daug kalbėjo apie būtinybę bendrai kovoti su Rusija. Todėl galima buvo tikėtis, kad Blinkenas ragins kolegas Europoje užimti principingą poziciją Maskvos atžvilgiu. Tačiau rezultatas rodo, kad ES — bent jau kol kas — negirdi Vašingtono. Ir apskritai ministrų pokalbis su JAV valstybės sekretoriumi europiniame pranešime spaudai (https://www.consilium.europa.eu/en/meetings/fac/2021/02/22/) buvo aprašytas labai abstrakčiai ir glaustai.

Apibendrinant, galima konstatuoti kelis dalykus. Pirma, Rusijos oponentai Amerikoje ir Europoje daro viską, kad ES maksimaliai sugadintų politinius ir (kas svarbiausia) ekonominius (pirmiausia energetinius) santykius su Maskva. Tačiau Berlynas ir jo bendraminčiai nepasiduoda, tęsdami simbolinių sankcijų politiką. Antra, Europos santykiai su JAV vis dar lieka neapibrėžti. Baidenas, regis, suformulavo savo prioritetus kovos už demokratiją srityje, bet kol kas nėra požymių, kad europiečiai ketina besąlygiškai vykdyti visus Vašingtono nurodymus.

Trečia, Rusijai, atrodo, nusibodo supratingai žiūrėti į viešus europiečių kaltinimus, ultimatyvius reikalavimus bei tegul ir simbolines, bet nesibaigiančias sankcijas, ir ji griežtina toną. Kita vertus, Maskva supranta, kad kardinalus santykių su ES apribojimas bus naudingas tik jos priešininkams. Todėl jos griežtesnis tonas yra tarsi perspėjimas Europai, kad jai geriau neperžengti raudonų linijų, kaip to nori amerikiečiai, nes bus atsakas ir jis bus skausmingas.

Sprendžiant iš ES užsienio reikalų ministrų susitikimo rezultatų, geriau girdi Briuselio ausis, kuri klausosi Rusijos, o ne Amerikos.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Aleksejus Navalnas, sankcijos, Rusija, ES
Dar šia tema
Rusija pasirengusi nutraukti santykius su ES Briuselio iniciatyva
Rusija įvedė atsakomąsias sankcijas ES dėl Navalno bylos
ES paskelbė apie sunkius santykius su Rusija
Rusija tikisi, kad po Borelio vizito į Maskvą santykiai su ES pagerės
Kirpykla

Kirpėjas aukcione pardavė pirmojo kliento registraciją apsikirpti po karantino

(atnaujinta 16:42 2021.02.24)
Pradinė pasiūlymo, pavadinto "Pirmoji registracija apsikirpti po 10 savaičių karantino 2021 metų kovo 1 d., 08:00", kaina siekė 288 eurus

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Kirpėjas iš Bairoito miesto (Bavarija, Vokietija) Andreasas Nuislis (Andreas Nuysl) "eBay" platformoje pateikė pirmojo kliento registraciją apsikirpti po karantino. Apie tai pranešė agentūra "DPA".

Мост через реку Нерис в Вильнюсе
© Sputnik / Владислав Адамовский

Pradinė pasiūlymo, pavadinto "Pirmoji registracija apsikirpti po 10 savaičių karantino 2021 metų kovo 1 d., 08:00", kaina siekė 288 eurus. Nuo vasario 12 iki vasario 20 dienos imtinai ji padidėjo iki 422 eurų. Už šią kainą paslaugą įsigijo 43 metų vyras.

Be 422 eurų, Nuisliui pavyko surinkti dar 1 310 eurų aukų. Visi šie pinigai bus skirti padėti vaikams per vieną iš labdaros organizacijų.

Kirpyklos Vokietijoje buvo uždarytos dėl karantino priemonių nuo praėjusių metų gruodžio 16 dienos. Vasario 10 d. Vokietijos valdžia nusprendė pratęsti karantino režimą iki kovo 7 d. su atskiromis išlygomis. Pakeitimais numatyta nuo kovo 1 dienos atidaryti kirpyklas — tik su sąlyga, kad bus laikomasi higienos taisyklių.

Tegai:
karantinas, kirpėjas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje