Eurai. Archyvinė nuotrauka

Ekonomistas: Prancūzijos ketinimas palikti euro zoną populizmas

131
(atnaujinta 12:45 2017.01.24)
Baltijos šalių ekonomistai teigia, kad Marin Le Pen, "Nacionalinio fronto" lyderės, pasisakymai dėl Prancūzijos ketinimų palikti euro zoną yra politinis populizmas.

Aleksandras Lipovec, Sputnik.

Europos Parlamento dešinieji surengė Vokietijoje Koblence konferenciją "Freedom for Europe", kurioje Prancūzijai atstovavo partijos "Nacionalinis frontas" lyderė Marin Le Pen. Savo emocingoje kalboje Le Pen pareiškė, kad šie metai, po praeitų metų Brexit Didžiojoje Britanijoje, taps kontinentinės Europos atbudimo metais. Baltijos šalys su tokiu kandidato į Prancūzijos prezidento postą požiūriu nesutinka.

"Šiandien egzistoja rizika, kad po Anglijos Brexit iš kitų ES šalių pusės atsiras daug iniciatyvų palikti euro zoną. Tokių svarbių šalių kaip Prancūzija, Nyderlandai ir Vokietija laukia daug rinkimų procedūrų. Todėl tokio politinio spaudimo, politinio populizmo seka labai paveiks Europos Sąjungos ekonomiką. Kas liečia "išėjimo efektą", tai,vėl gi, reikia apie tai klausti paprasto anglo, ar jie šiuo metu yra laimingi, kai Brexit dar nevisiškai įvyko? Nes pakeitimai rinkoje jau vyksta, svaro kursas krenta ir pragyvenimo lygis Anglijoje pabrango būtent tiems, kas daugiausiai ir siekė Brexit — paprastiems rinkėjams. Todėl, mano požiūriu, Brexit ekonominės sėkmės taip ir nepasiekė", — Sputnik Lietuva pasakė "DNB" Lietuvos skyriaus vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka.

Anot jos, svarbiausia, kad informacija apie realią Anglijos ekonomikos padėtį būtų išgirsta ir adekvačiai suvokta kitose Europos Sąjungos šalyse. Tačiau kol kas tokios garantijos nėra. Šiuo metu visokie "brexitai" bei Šengeno ir euro zonų palikimas — tai greičiau bandymai ištrūkti iš "migracijos spazmų", nei ekonominių. O Marin Le Pen mano, kad bendra Europos valiuta "nesujungia, o suvaržo" pagrindinių Europos ekonomikų plėtrą.

"Prancūzijai bendra valiuta — tai instrumentas sugriauti ekonomiką… Negalima teigti, kad tai, kas tinka Vokietijai, taip pat tiks Prancūzijai ir Ispanijai. Tačiau Vokietijos, Prancūzijos ir Ispanijos ekonomikos neveikia savarankiškai, atitrūkus nuo valstybės, tautos ir jos įvairovės. Siūlyti visiems vieną valiutą —  tai smurtauti prieš Europą", — pažymėjo Le Pen.

Lietuvos ekonomistai nepalaiko tokios nuomonės ir mano, kad potencialus Paryžiaus euro atsisakymas gali jam brangiai apsieiti.

"Brexit efektas" Prancūzijoje turės didesnes pasekmes, nei Britanijoje, nes Prancūzija — ne iš tų šalių, kurios daug eksportuoja. Jeigu Britanija — gryna eksportuotoja, tai Prancūzija — ne. Visų pirma, tai reiškia, kad grįžimas prie franko, dar labiau padidins kainas Prancūzijoje. Antra, jau dabar Prancūzijos skola labai aukšta tiek valstybės, tiek  privačiame sektoriuje. O tai reiškia, kad "pinigų kaina" padidės dar labiau ir grąžinti skolas bus dar sunkiau. Todėl toks Prancūzijos euro zonos palikimo scenarijus aiškiai bus su "minusu", — mano Rojaka.

Kas  liečia "mažas" šalis, tai bendros valiutos atsisakymas labai nepaveiks jų ekonomikų.

"Euro zonos palikimas — ilgas procesas, kuris tarp kita ko numato produkcijos importą be muitų, o tai reiškia, kad teks grąžinti privalomą įmoką į Europos iždą — šiuo metu tokią įmoką moka Šveicarija ir Norvegija. Todėl panašus euro zonos palikimas neturės ekonominės įtakos mažoms valstybėms. Tačiau tai gali sudaryti didelio psichologinio spaudimo sąlygas bei neigiamai paveikti investavimą", — mano Rojaka.

Tuo pat metu pinigų politikos atžvilgiu labai gera yra Lenkijos patirtis, kuri taip ir neatsisakė savo zloto euro naudai.

"Lenkija — didelė šalis, iš 2008-2009 metų krizės išėjo su mažais nuostoliais nuosavos valiutos dėka. Lenkai gamina pakankamai daug prekių ir produktų, kuriuos patys ir vartoja. Todėl sureguliuoti visus ekonominius momentus fiskalinės ir pinigų politikos pagalba jiems buvo lengviau. O mažai šaliai, tokiai kaip Lietuva, kuri daugiau eksportuoja, nei importuoja, atlaikyti nepasitikėjimo pinigų politika spaudimą daug sunkiau", — baigė Rojaka.

131
Tegai:
importas, euro zona, Prancūzija, eksportas, ekonomika, Brexit, Europos Sąjunga
Dar šia tema
Lietuvos pramoninkai įsitikinę didesne kitų metų Brexit įtaka verslui
Hokingas įspėjo Vakarus nuo "baisių klaidų" po Brexit ir Trampo pergalės
Prezidentė: Brexit atskleidė įsisenėjusias visos Europos problemas
Iskander-M, archyvinė nuotrauka

Viskas dėl koordinačių sistemų. Pašinianas apie "Iskander" pasakė ne taip

(atnaujinta 13:23 2021.02.26)
Kova su aukštųjų technologijų ir aukšto tikslumo ginklų sistemomis reikalauja tinkamų specialistų mokymų, patikimos žvalgybos ir smūgio grandinės organizavimo, taip pat politinės išminties ir atsakomybės už priimtus sprendimus

Kitoje koordinačių sistemoje pačios pažangiausios raketos gali suveikti "neteisingai", nepasileisti, praskrieti pro taikinius ar sprogsti tik "10 procentų pajėgumų.

Vertindamas pastarojo karo veiksmų Kalnų Karabache rezultatus interviu 1in.am, Armėnijos Respublikos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas suabejojo ​​Rusijos ginklų patikimumu ir koviniu efektyvumu. Pasak jo, operacinio-taktinio komplekso "Iskander" raketos arba visiškai nesprogo, arba sprogo "10 procentų" pajėgumo (paaiškinimo nebuvo). Tuo tarpu valstybės vadovas išreiškė ketinimą vykdyti reikšmingas armijos reformas  – struktūrines ir ginklų atžvilgiu.

AR gynybos ministerija atsisakė komentuoti dviprasmišką ministro pirmininko pareiškimą apie "Iskander". Galbūt vienas iš patarėjų Pašinianą nepakankamai informavo ar suklaidino. Rusijos raketų sistemų eksploatacinės savybės ir reputacija yra tokios aukštos, kad jų nereikia saugoti nuo profanų.

Neatsitiktinai Rusija kontroliuoja trečdalį pasaulio ginklų rinkos. Rusijos ginklų eksporto apimtis 2020 metais sudarė 13 mlrd. USD. Šie skaičiai ir faktai liudija gynybos produktų kokybę, kurią dauguma šalių įsigyja už sunkiai uždirbtus pinigus ir už visas išlaidas.

Profesionalų rankose "Iskander OTRK" sėkmingai smogia taikiniams Kaukazo kalnuose ir jūroje (pratybų metu), o kovinėje situacijoje  – Sirijoje ir šiaurės Afrikoje. Dešimtys šalių norėtų įsigyti tokių ginklų, ir tik nedaugelis turi galimybę gauti "Iskander-E" eksporto modifikaciją. Armėnijai pasisekė, nes beveik nėra balistinių raketų, kurios būtų panašios pagal nuotolį ir tikslumą ir kurios būtų nepagaunamos priešo oro gynybai.

Kvazibalistinis apsėdimas

Rusija nesidalina aukštųjų technologijų galimybėmis su visomis šalimis iš eilės. Atsižvelgiant į tai, Pašiniano interviu yra tarsi perkūnas iš giedro iš dangaus. "Iskander-M" kompleksą Rusijos armija priėmė 2006 metais. Jis pripažintas geriausiu tarp savo klasės ginklų visoje planetoje, o replika "80-ųjų ginklas" tikrai įžeidžianti.

Atvirai kaltinantis Armėnijos ministro pirmininko pareiškimas dėl Rusijos OTRK leidžia mums padaryti keletą prielaidų ir išvadų. Nekompetencija ar klaidinga informacija gali būti ne pats blogiausias scenarijus (atrodo per daug paprasta). Galbūt viešas Rusijos ginklų diskreditavimas yra "strateginio pasirinkimo klausimas", dalis tam tikros Armėnijos armijos struktūrinės ir kokybinės reformos programos, tada kyla klausimų. Kokių ginklų Jerevanas ketina įsigyti artimiausioje ateityje, pagal kokius standartus turėtų sustiprinti savo gynybinius pajėgumus? Ir, svarbiausia, koks yra naujo karinio vystymosi etapo galutinis tikslas?

Logiška manyti, kad po rudens mūšių Karabache buvo padarytos išvados ir išdėstyti planai. Tačiau sena tiesa sako: "Pergalė visada turi daug tėvų, o pralaimėjimas visada yra našlaitis". Iš interviu su Pašinianu daroma išvada, kad Gynybos ministerijoje ir Generaliniame štabe vyksta daug analitinio darbo, siekiant "įrodyti, sužinoti, pamatyti visą tiesą apie karą", nagrinėjant daugiau nei 1000 baudžiamųjų bylų. Sunku suprasti, ko čia daugiau – tiesos ieškojimo ir strategijos korekcijos ar "kaltųjų paskyrimo"  – vėlesnėms represijoms. Ir kad būtų išvengta pagrindinių pralaimėjimo "tėvų" atsakomybės, kurių skaičius objektyviai apsiriboja skaičiumi be nulių.

Išsamiame interviu apie nacionalinį saugumą tekste po to, kai "CSTO įsipareigojimai yra suformuluoti tarptautiniu mastu pripažintose Armėnijos ribose", santykiai su organizacija niekur neminimi nė viename pasiūlyme. Tačiau CSTO yra vienintelė patikima parama Armėnijai pokario turbulencijos ir trapios taikos sąlygomis Karabache. Dažnai vartojami žodžiai "revoliucija" ir "Konstitucija" patys savaime nieko nesureguliuos, jie negarantuoja šalies saugumo. Kariuomenė yra bet kurios valstybės stabilumo pagrindas, tačiau diskusijos apie "reikšmingas reformas"  be konkretaus veiksmų plano atrodo destruktyvios. Taip pat paviršutiniškos diskusijos apie menką Rusijos ginklų kovinį potencialą su užuominomis apie neišvengiamą korupciją nacionalinėje kariuomenėje ir gretimą karinio ir techninio bendradarbiavimo tiekimo sektorių.

Nepagaunami ir nenugalimi

Raketų sistema "Iskander-M" skirta sunaikinti kritinius priešo taikinius (karines bazes, vadavietes ir ryšių centrus, raketų sistemas, orlaivius ir sraigtasparnius aerodromuose) labai tiksliai iki 500 km atstumu. Armėnija turi  "Iskander-E" (atstumas iki 300 km). Pagrindiniai komplekso pranašumai: strateginis mobilumas, galimybė slapta atlikti kovinius veiksmus ir paleisti raketų smūgius, automatinis skaičiavimas ir didelė tikimybė įvykdyti kovinę misiją ugnies ir elektroninių priemonių atkirčio sąlygomis.

Kovos efektyvumas padidėjo dėl dviejų rūšių raketų – balistinių ir kruizinių  – naudojimo. Pirmosios raketos paleidimo laikas yra kelios minutės, tarpas tarp paleidimų  – viena minutė. Raketos skrydžio greitis yra didesnis nei 7200 km / h (tai yra, skrydis trunka 3-4 minutes). Pradinėje ir paskutinėje trajektorijos atkarpose raketa "9M723K1", kurios pradinė masė buvo apie 4 tonas, išvysto didesnį nei 2000 m / s greitį, juda beveik balistine (neapskaičiuojama) kreive ir manevruoja su perkrova iki 30 g ( todėl neįmanoma perimti raketos su visomis esamomis oro gynybos ir priešraketinės gynybos sistemomis).

Kiekvienas "Iskander" paleidimo įrenginys yra mobilus ir autonomiškas. Jis gali veikti bet kur ir bet kada, netgi nepriklausomai nuo žvalgybos palydovų ar orlaivių. Taikymui naudojama programa, inercinė navigacijos sistema, signalai iš GLONASS palydovų.

Raketos gali būti nukreiptos skrydžio metu, leidžiančios atakuoti judančius taikinius, tame tarpe priešo karinio laivyno laivus. Paskutiniame etape įjungiama intelektuali optinio nukreipimo galvutė, kuri suteikia unikalų tikslumą. Kovinės galvutės 9M728 arba R-500 nuo taikinio nukrypsta ne daugiau kaip 1 metrą. Didelio tikslumo raketos "Iskander" turi mažą atspindintį paviršių, sudėtingas skrydžio trajektorijas (valdomas dujiniu ir aerodinaminiu vairu). Komplekse yra dviejų tipų raketos: aerobalistinės 9M723  –  skirtos skristi kvazibalistinėmis trajektorijomis iki 50 km aukštyje, kruizas 9M728 arba R-500  – eiti į taikinį mažame aukštyje.

Raketų sistema "Iskander-M" lenkia geriausius užsienio operacinius-taktinius kompleksus (LORA, Lance, ATACMS, Pluton) tikslumu, efektyvumu rengiant raketas paleidimui ir kitomis savybėmis. Artimiausias analogas yra Izraelio operacinis-taktinis kompleksas LORA, kurio nuotolis ir tikslumas yra prastesni (be to, LORA raketos juda nuspėjama balistine trajektorija). Amerikiečiai atsilieka  – 2020 metais jie atsisakė "antikvarinio" ATACMS komplekso modernizavimo ir ką tik pradėjo kurti didelio tikslumo smūginę raketą M270 MLRS ir HIMARS daugkartinėms paleidimo raketoms, kurių nuotolis yra iki 300 km. Remiantis autoritetingų Rusijos Federacijos specialistų prognozėmis, "Iskander" užsienio analogai pasirodys ne anksčiau kaip 2025 metais.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Kalnų Karabachas, Azerbaidžanas, Armėnija, Iskander
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba

Išjunkite jungiklius ir šalkite. Lietuva davė Ukrainai draugišką patarimą

(atnaujinta 16:53 2021.02.25)
Gabrielius Landsbergis savo vizito Ukrainoje metu padarė daugybę garsių pareiškimų. Jis pažadėjo "rusofobijos broliams" ukrainiečiams padėti tiekti vakciną nuo koronaviruso. Jis taip pat palaikė Kijevo planus atsijungti nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemų

Vizito Ukrainoje metu jaunasis Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Gabrielius Landsbergis davė laisvę savo vaizduotei. Šalies, kurioje gyvena mažiau nei trys milijonai žmonių, atstovas dalijo visuotinio masto pažadus. Jis pažadėjo pateikti vakciną 40 milijonų Ukrainos gyventojų ir grąžinti Krymą Kijevui, netgi palaikė Ukrainos energetikos sistemos atjungimą nuo Rusijos ir Baltarusijos iki 2023 metų pabaigos. Tiesa, pamiršau paminėti, kad pati Lietuva atsijungs nuo BRELL energijos žiedo tik iki 2025 metų pabaigos.

Imperatoriški valstybės, kurią pasaulio žemėlapyje gali rasti tik vienas iš tūkstančio žemiečių, užmojai stebina ir jaudina. Gal net mažiau. Taigi, kalbėdamas trumposios konferencijos metu su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmitrijumi Kuleba, Gabrielius Landsbergis pasijuto esąs ne tik "didysis brolis", bet bent jau Ukrainos Vakarų kolonijos gubernatorius, atvykęs patikrinti kontroliuojamos teritorijos.

"Suprantu ministro ir Ukrainos Vyriausybės susirūpinimą, jog šalį pasiekia nepakankamas vakcinų kiekis, todėl pasiūliau suteikti pagalbą Ukrainai, kai tik Lietuva turės galimybę ir bus pasiruošusi dalintis vakcinomis", — sakė Landsbergis.

Tiesa, jis kažkodėl nepaminėjo, kad pačioje Lietuvoje masinės vakcinacijos planai žlunga būtent dėl ​​nereguliaraus vakcinos tiekimo. O Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ašarodamas ragina pasaulio farmacijos gigantus padidinti vakcinų gamybą. Na, tai nesvarbu. Svarbiausia — pasirodyti prieš Ukrainos politinę aukštuomenę ir, tapšnojant per petį, pateikti rekomendacijas dėl veiksmų Europos mastu.

Jūs, ukrainiečiai, jau sukėlėte 2014 metais Euromaidaną pagal 1991 metais įvykusios Vilniaus neužmirštuolių spalvos revoliucijos modelį. Mūsų pavyzdžiu buvo sužlugdyta ekonomika ir žemės ūkis. Buvo priimtas žemės pardavimo įstatymas. Šauniai padirbėta. O dabar kita užduotis. Skubiai išjunkite elektros iš Rusijos ir Baltarusijos tinklų jungiklius. Ir nesvarbu, kad praeityje šaltu oru elektros tiekimas iš priešo energijos sistemų išgelbėjo ne tik Ukrainą, bet ir pačią Lietuvą. Beje, taip pat dėl naujos Baltarusijos atominės elektrinės, kurią Vilnius prašo visų politinių jėgų sustabdyti.

"Nuo sovietinių laikų Ukrainos elektros tinklas buvo vieningas tinklas, apimantis Baltarusiją ir Rusiją. Tačiau mes norime atsijungti nuo šio tinklo ir padaryti Ukrainos elektros tinklą integruota Europos tinklo dalimi. Mes planuojame tai padaryti iki 2023 metų pabaigos", — Landsbergiui pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos vadovas Dmitrijus Kuleba.

Tai, kad Krymas ir Donbasas buvo prarasti per Euromaidaną, yra laikinas dalykas. Šiuo metu griežtas Lietuvos užsienio reikalų ministras kalbės JT, skųs pasaulio lyderius, o svarbiausia — Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ir Krymas greitai grįš į šiltą Kijevo glėbį. Nejaugi abejojate Vilniaus stiprybe ir politine įtaka pasaulio įvykiams?

Iš Kijevo Gabrielius Landsbergis vyks į Kišiniovą. Ten jis taip pat patikins prezidentą ir visus moldavus, kad juos patikimai saugo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, besidriekianti nuo Baltijos iki Juodosios jūros.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Gabrielius Landsbergis, Lietuva, Ukraina