Andrius Kubilius, archyvinė nuotrauka

Kubilius ragina Skvernelį atsistatydinti

234
(atnaujinta 17:45 2017.09.25)
Buvęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius socialiniame tinkle pakomentavo valdančiosios koalicijos iširimą, jo nuomone, Skvernelis, netekęs daugumos palaikymo turi pats atsitatydinti

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Buvęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius savo Facebook paskyroje parašė pranešimą "Dėl kokių priežasčių vakaruose atsistatydina premjerai, nelaukdami rinkimų?".

Kubilius išreiškė savo nuomonę apie tai kaip turi vystytis įvykiai po to, kada Vyriausybė, kuriai vadovauja Saulius Skvernelis, liko be parlamentinės daugumos paramos.

Anot Kubiliaus, premjeras demonstruoja, kad tai jam nėra svarbu, ir nesiruošia siekti kokių nors naujų politinių vedybų, kad būtų galima suformuoti naują valdančios daugumos koaliciją bei "neieško jis ir lengvesnių partnerystės santykių Seime su kuria nors frakcija, su kuria pasirašytų susitarimą dėl paramos jo mažumos Vyriausybei".

"Viskas, ką tokioms aplinkybėmis girdime iš Premjero, — tai laisvų santykių propagavimas: kiekvienu klausimu ieškos kito partnerio ir apsieis be kokių nors ilgalaikių tarpusavio įsipareigojimų", — rašo Kubilius.

Politikas pabrėžia, kad ministras pirmininkas jis atsako ne tik už Vyriausybės stabilumą ir kasdienę Vyriausybės veiklą, bet ir už jų veiklos pasekmes.

Tuo tarpu Vakaruose, ypač "senojoje" Europoje, premjerai tokiomis aplinkybėmis dažniausiai traukiasi iš pareigų nieko nelaukdami arba skelbia (jeigu turi tokią konstitucinę galimybę) neeilinius rinkimus.

Taip jie elgiasi, nes "tose šalyse sukauptos ilgametės demokratinės patirties, tokie premjerai gerai žino, kad neturint daugumos arba neturint susitarimo su kuria nors opozicija dėl paramos mažumos Vyriausybei, situacija valstybėje gali rutuliotis labai pavojinga linkme".

Pasak Kubiliaus, tokia Vyriausybė "į visišką ne tik politinį, bet ir ekonominį, finansinį chaosą valstybės gyvenime".

Buvęs ministras pirmininkas pažymi, kad Vakaruose premjerai be dvejonių ir traukiasi iš pareigų, susiklosčius tokioms aplinkybėms, kokios dabar ryškėja Lietuvoje, tačiau Skvernelis planuoja elgtis priešingai.

"Vakaruose — viskas aišku. Pas mus premjeras planuoja elgtis priešingai- abejingai sėdėti savo kėdėje, nepaisant to, kiek toks abejingas sėdėjimas nesukeltų grėsmingo chaoso", — rašo Kubilius.

Politikas prognozuoja, kad Skverneils kaltins opoziciją. O Vakaruose tokios kalbos jau senai yra užmirštos, „nes ten ilgametė patirtis yra tvirtai įrodžiusi, kad už politinį stabilumą atsako premjeras".

"Jeigu Premjeras tuo nesugeba pasirūpinti, nesugeba realizuoti jam tenkančios konstitucinės atsakomybės, tačiau žada ir toliau vegetuoti savo poste, tuo sukeldamas pavojų, kad šalyje kils vis daugiau chaoso, iškyla klausimas ir apie tikrąją opozicijos atsakomybę", — tvirtina Kubilius.

Silpna Vyriausybė, tęsia Kubilius, "yra didelė bėda". Todėl kuo greičiau valstybė randa būdą, kaip iš tokios situacijos išeiti, tuo valstybei yra geriau.

"Todėl Vakaruose opozicija turi ne tik galimybę, bet ir pareigą kelti klausimą dėl tokios Vyriausybės atstatydinimo, jeigu pats Premjeras nesusipranta, kad neturėdamas pakankamos paramos Parlamente jis turi trauktis iš pareigų", — primena Kubilius.

Pasak politiko, Vakaruose, jeigu pati opozicija nekelia tokio Premjero atsakomybės dėl gresiančio chaoso klausimo, vėliau ji pati tampa atsakinga už tokio chaoso pasekmes.

"Artėjame prie rimtų išbandymų visai mūsų politinei sistemai. Galime pasinaudoti Vakarų išmintimi ir jų išmoktomis demokratijos veikimo pamokomis. Arba galime užsispyrę išbandyti "lietuviškas" demokratijos taisykles: kur atveda situacija, kai vegetavimas "kėdėje" yra svarbiau už tos "kėdės" užkrautą atsakomybę", — užbaigė Kubilius.

Komentarai

Kubiliaus pranešimas sulaukė didelio jo paskyros lankytojų susidomėjimo. Tačiau žmonės išreiškė ne tik palaikymą, bet ir prieštaravo bususiam ministrui pirmininkui.

"Šis premjeras vienintelis, kuris pradėjo skandinti korumpuotus partinius bei "didžiasias" partijas. Tas nepatinka buvusiems..", — rašo vartotojas Tomas Vel.

"Gerb. Kubilius pyksta,kad jų nekviečia į naują koaliciją. Sakykim atsistatydina vyriausybė. Ir kokiu keliu galima būtų išsaugoti stabilumą. Kas šiuo metu galėtų sudaryti tą naują koaliciją?" — teigia kitas varttojas Laimonas Daujotas.

"O kas įvyktų jei Skvernelis atsistatydintų?
Lietuvai būtų geriau? Abejoju", — rašo Karolis Kniukšta.

"Situacija yra politinis skandalas. Vos iš kelių partijų seime trims prokurorų įtarimai. Tai yra krizė, —seimas turi būti paleistas. Nes kaip vertinti tokį seimą, kur įtariamieji balsuoja ir leidžia įstatymus? Ar tokia valstybė yra saugi savo piliečiams?Ar prezidentė nieko nevertins? Teisinėje valstybėje, jei koalicijos nelieka, skelbiami nauji rinkimai.Pasidomėkite, gausit viešą informaciją", — ragina Angele Kazlauskiene.

234
Tegai:
Facebook, Andrius Kubilius, Saulius Skvernelis
Dar šia tema
Naujas socialdemokratų lyderis: reikšmė partijai, koalicijai ir Lietuvai
Premjere, jūs su kuo?
Seimas pritarė koalicijos Vyriausybės programai
Žmonės Laisvės aikštėje per deglų žygį, kurį organizavo Konservatorių liaudies partija (EKRE) Taline

"Planuoja dovaną Rusijai". Kaip Taline ginčijamasi dėl Maskvos

(atnaujinta 09:19 2021.02.28)
Iš Talino buvo išsiųstas Rusijos diplomatas, kaip atsakas Estijos ambasados Maskvoje darbuotojas buvo paskelbtas persona non grata

Tuo tarpu respublikoje ginčijamasi, kokie santykiai turėtų būti su Rusija, ar naudoti "Sputnik V" vakciną ir ką daryti su rusų kalba. Situaciją išsiaiškino RIA Novosti autorius Antonas Lisicynas.

Parodyti lojalumą

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pakomentavo abipusį diplomatų išsiuntimą iš Maskvos ir Talino: "Neseniai prisiekusi naujoji Estijos vyriausybė, galbūt, nusprendusi tokiu būdu parodyti lojalumą kuratoriams Vašingtone, Briuselyje, visiškai nepagrįstai paskelbė Rusijos ambasados ​​Estijoje diplomatą persona non grata".

Neseniai respublikoje pasikeitė ministrų kabinetas. Po korupcijos skandalo atsistatydino vyriausybė, kurią sukūrė trijų partijų —Centro, Liaudies konservatorių (EKRE) ir" Tėvynė" — koalicija. Vietoj jų į valdžią atėjo tie patys centristai kartu su Reformų partija.

Suprasti, kaip valdžia ir opozicija žiūri į Rusiją, ne taip lengva. Ir vieni ir kiti pateikė prieštaringus pareiškimus apie savo kaimynus. Pavyzdžiui, užsienio reikalų ministrė Eva-Marija Liimets pareiškė, kad Talinas galėtų žengti pirmąjį žingsnį sienos sutarties su kaimynu ratifikacijoje. EKRE lyderis Martas Helmė nedelsdamas pažadėjo tam trukdyti visomis teisinėmis priemonėmis. "Esant situacijai, kai Europos Sąjungos ir Rusijos ryšiai smunka ir diskutuojama apie naujų sankcijų įvedimą Maskvai, mūsų ministrai planuoja Rusijai padaryti dovaną", —barė jis politinius oponentus.

Helmė pagrasino, kad ratifikavimas reikš susitarimą su "Kremliaus pozicija dėl Tartu taikos sutarties negaliojimo". Prieštaravimų esmė yra tokia: Maskvos teigimu, dokumentas neteko jėgos po to, kaip 1940 metais Estija tapo TSRS dalimi, o Talinas gi, priešingai, laiko jį aktualiu.

Посольство России в Таллине
© AFP 2021 / Raigo Pajula
Rusijos ambasada Taline

Nors visai neseniai Helmė dėl didelio atgarsio sulaukusio interviu buvo galima pavadinti beveik rusofilu. Pirma, jis nepripažino Rusijos kaip priešo: "Tai didelė šalis, pasaulinė žaidėja, Estijos kaimynė". Antra, jis pareiškė, kad atsisakymas mokytis rusų kalbos yra keistas žingsnis. "Tarsi mes bandome pasakyti, kad Rusija mums neegzistuoja. Bet ji egzistuoja!" — pabrėžė jis.

Rusakalbiai respublikos piliečiai, tęsė jis, nusisukinėja nuo centristų. "Rusus erzina gėjų darbotvarkė, kurią palaiko Centro partija, — teigė Helmė. — EKRE, kaip žinoma, šiuo klausimu laikosi visiškai kitokios pozicijos". Be to, rusiškai kalbančio Ida-Virumaa regiono gyventojams kelia nerimą "ES žalioji darbotvarkė", kurią taip pat propaguoja centristai, — dėl baimės, kad ji nulems darbo vietų sumažėjimą energetikos srityje.

Skandalingas politikas

Martas Helmė yra žinomas dėl savo griežtų pareiškimų. 2019 metais, būdamas vidaus reikalų ministru, jis nešališkai pasisakė apie Suomijos vyriausybės vadovę Sanną Marin: jis prisiminė ir pacitavo Vladimiro Lenino žodžius apie virėją, kuri gali valdyti valstybę. "Čia mes tiesiog matome, kaip pardavėja pakilo į ministro pirmininko postą ir kaip kai kurie kiti gatvės aktyvistai ir nemokyti žmonės pateko į vyriausybę", — apibūdino jis Suomijos politikus. Kilo skandalas, bet Helmė nenurimo.

Tuo pat metu jis sukritikavo Reformų partijos pasiūlymą nedelsiant pervesti mokyklas į estų kalbą ir pasiūlė šį procesą pratęsti. "Jei ir bus rusakalbių mokyklų, jos turėtų būti privačios, — sakė jis. — Valstybinė švietimo sistema turėtų pereiti prie estų kalbos, tarkime, per dešimt metų".

Эстонский политик Март Хельме
© AFP 2021 / Raigo Pajula
Estijos politikas Martas Helmė

2020 metais, vykstant debatams dėl referendumo dėl santuokos, jis pareiškė, kad gėjai, jei jiems kažkas nepatinka, gali palikti Estiją: "Tegul bėga į Švediją. Ten su jais elgiamasi draugiškiau". Teko išklausyti tuometinio premjero Jurio Rato iš Centro partijos atkirtį.

Negalima diskutuoti

Tačiau vasarį vykusiose karštose diskusijose greitas į kandžias pastabas Helmė nedalyvavo, išskyrus Tartu sutarties klausimą. Tuo tarpu buvo aptariamos sankcijos ir Rusijos vakcina.

Estijos deputatai nusprendė paskui Europos spaudos papriekaištauti Europos diplomatijos vadovui Žozepui Boreliui dėl jo vizito į Maskvą. Jų nuomone, jis buvo nepakankamai ideologiškai nuoseklus pokalbiuose su Rusijos kolegomis. "Riigikogu ragina ES valstybes nares sugriežtinti sankcijas tarptautiniu lygmeniu, siekiant realios įtakos Rusijai, kad ji įvykdytų tarptautinius įsipareigojimus", — oficialiai informavo parlamentas.

Šia proga kalbėjo respublikos užsienio reikalų ministrė Eva-Marija Liimets. Ji nuspėjamai sukritikavo Rusiją dėl jos neva "agresyvios užsienio politikos, atsisakymo savo noru prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų ir demokratinių vertybių", taip pat dėl "bandymų pakeisti Europos saugumo architektūrą".

Tada parlamentarai perėjo prie kitų aktualių klausimų. Centristų deputatė Marija Jufereva-Skuratovski paklausė, ar verta kalbėti apie Rusijos vakcinos nuo koronaviruso "Sputnik V" įsigijimą. Buvęs užsienio reikalų ministras Urmasas Reinsalu atkirto: nepriimtina net kelti tokį klausimą, nes preparatas, pasak jo, yra "hibridinis Maskvos ginklas".

Estijoje apskritai nėra Rusijai prijaučiančių jėgų, pažymi politologas, Baltijos šalių specialistas Aleksandras Nosovičius. "Prieš kelerius metus buvo galima sakyti, kad Centro partija buvo bent jau už pragmatiškus santykius su Maskva, nes centristai kontroliavo Talino uostą ir geležinkelį ir buvo suinteresuoti konstruktyviais kontaktais su kaimynais", — primena jis. — Bet, vos patekę į valdančiąją koaliciją, jie iš karto pasirašė po visa antirusiška darbotvarke: okupacija, diskriminacija ir pan."

Helmės retorikos pokytis susijęs su tuo, kad jis ketina nuo centristų atkasti dalį rusakalbių elektorato, tęsia Nosovičius. "EKRE yra radikaliausia partija, tačiau daugelis rusų ją palaiko, nes traktuoja ją kaip antisisteminę — esą, jie yra prieš gėjus, lesbietes, ES, prieš viską pasaulyje. Rusakalbių marginalizuotiems sluoksniams imponuoja radikalizmas, jie pasirengę balsuoti net už rusafobus, tik kad tie būtų prieš veidmainišką liberalią ideologiją", —paaiškina ekspertas.

"Prieš dvejus metus turėjome atlydį santykiuose: Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid skrido į Maskvą, ją priėmė Kremliuje", — sako Nosovičius. — Tačiau tai buvo taktinis manevras. Talinas norėjo gauti nenuolatinio JT Saugumo Tarybos nario vietą ir bijojo, kad Rusija užblokuos šį sprendimą. Todėl Kaljulaid flirtavo su Maskva, tačiau kai tik Estija buvo išrinkta, išnyko poreikis normalizuoti ryšius. Dabar kaimynai naudojasi Saugumo Taryba kaip platforma aptarti klausimus apie sankcijas, Navalną ir taip toliau".

Analitinio biuro "SONAR-2050" vadovas Ivanas Lizanas pabrėžia, kad "užsiciklinimas" Rusijos atžvilgiu yra įprasta protų būsena posovietinėse respublikose. "Talinui dar ir saugu amžinai žaisti Rusijos korta — tai nepadarys didelės žalos ekonomikai, juolab kad Baltijos šalys yra subsidijuojamos, gauna pinigus iš ES. Taigi tai yra nepralošiamas variantas — visur matyti Maskvą"“.

Rusijos temos panaudojimas atitraukia gyventojus nuo realios politikos, mano Lizanas. Šiuo požiūriu Estija nėra unikali — kitų šalių atstovai veda diskusijas apie rusų kalbą, rusų mažumos vietą, ryšius su Rusija, tačiau iš tikrųjų užsiima projektais, kurie tikrai jiems įdomūs. Tačiau visuomenė to dažniausiai nepastebi.

Tegai:
Rusija, Estija
NATO būstinė Briuselyje

Europai neleidžia atsikratyti įsipareigojimų, susijusių su Rusijos sutramdymu

(atnaujinta 11:24 2021.02.28)
Vakarai paleidžia naują sankcijų prieš Rusiją seriją: pirmadienį Europos Sąjunga susitarė dėl asmeninių sankcijų įvedimo keliems Rusijos valdininkams, atsakingiems už "Navalno persekiojimą" (konkretus sąrašas pasirodys po kelių dienų)

Tuo metu Jungtinės Valstijos baigia rengti "sankcijų ir kitų priemonių" paketą jau ne tik dėl Navalno, bet ir programišių išpuolių (vadinamus SolarWinds) prieš Amerikos departamentus ir įmones, kuriais kaltina Rusiją.

Visa tai buvo galima nuspėti — jau nekalbant apie tai, kad sankcijų spaudimas Rusijai (didelio masto, o ne atskirų Amerikos akcijų pavidalu) tęsiasi jau septynerius metus. Ar jau būtų galima priprasti? Žinoma — bet visada yra įdomūs argumentai, kuriais Rusijos Vakarų "partneriai" paremia savo veiksmus. Būtent argumentai, o ne motyvai, kurie juos skatina. Motyvai yra visiškai aiškūs — ir Vladimiras Putinas apie juos priminė trečiadienį, kalbėdamas FSB kolegijoje.

"Mes susiduriame su vadinamąja Rusijos sutramdymo politika. Čia kalbama ne apie konkurenciją, kuri yra natūrali tarptautiniams santykiams, o būtent apie nuoseklią ir labai agresyvią liniją, kurios tikslas yra sutrikdyti mūsų plėtrą, sulėtinti ją, sukurti problemų per išorinį perimetrą, išprovokuoti vidinį nestabilumą, pakerti Rusijos visuomenę vienijančias vertybes ir galiausiai susilpninti Rusiją ir pastatyti ją po išorės kontrole, kaip mes tai matome, žinome tai, vyksta kai kuriose posovietinės erdvės šalyse".

Šie tikslai visai nėra slapti: kaip pažymėjo Putinas, "pakanka susipažinti su viešaisiais strateginiais dokumentais ir labai atvirais daugelio šalių valstybininkų pareiškimais". "Jie net nebando nuslėpti nedraugiško požiūrio į Rusiją, į daugelį kitų nepriklausomų, suverenių pasaulio plėtros centrų".

Gerai žinomi ie visi sutramdymo būdai, Putinas juos tiesiog išvardijo: "Jie bando mus suvaržyri ekonominėmis ir kitomis sankcijomis, blokuoti didelius tarptautinius projektus, kuriais, beje, sudominti ne tik mes, bet ir mūsų partneriai, tiesiogiai kištis į viešąjį ir politinį gyvenimą, į demokratines mūsų šalies procedūras. Ir, žinoma, aktyviai naudojamos specialiųjų tarnybų arsenalo priemonės".

Visa tai jau ne kartą buvo Rusijos istorijoje: įvairiais deriniais visi aukščiau išvardyti metodai buvo naudojami prieš rusus, todėl tauta išmokė priešintis ir atsakyti. Štai kodėl Putinas ir pasakė, kad "tokia linija Rusijos atžvilgiu yra visiškai beviltiška" — joks spaudimas negalės priversti rusus daryti nuolaidų ar palaužti juos iš vidaus. Tuo pačiu metu Rusija pareiškia apie savo savęs, savo suvereniteto ir savo interesų gynančio — o ne agresoriaus vaidmenį.

Be to, Rusija nuolat pabrėžia savo pasirengimą plėtoti santykius su visais, pradėti atvirą dialogą, pagrįstą abipusiu pasitikėjimu ir pagarba, kaip ir šį kartą priminė Putinas. Bet kas girdoma į atsakymą?

Rusija nėra suinteresuota bendradarbiauti su Europos Sąjunga, o Rusijos valdžia veda šalį autoritarizmo keliu — tokią išvadą padarė ES šalių užsienio reikalų ministrai susitikime, kurio metu jie nusprendė dėl naujų sankcijų. O Europos demokratijos vadovas Žozepas Borelis Rusiją pavadino "kaimyne, nusprendusia elgtis kaip priešininkė", pabrėžęs, tiesą: "Mes turime apibrėžti modelį, kad išvengtume nuolatinės konfrontacijos su kaimynais, kurie nusprendė elgtis priešingu būdu".

Tai yra, Europa ir Vakarai apskritai pateikia šį klausimą taip, kad būtent Rusija siekia konfrontacijos ir nenori plėtoti santykių. Be to, Rusija, pasirodo, nuolat kišasi į Europos reikalus ir daro spaudimą ES. Todėl Europos Sąjunga dabar kurs santykius su Maskva remdamasi trimis principais.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas (dešinėje) ir ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis
© Sputnik / Пресс-служба представительства ЕС в РФ

Štai kaip juos apibūdino Borelis: duotį atkirtį, jei Maskva pažeis tarptautinę teisę ir žmogaus teises, imtis sutramdymo priemonių, jei Rusija padidins spaudimą ES, ir bendradarbiauti su Rusija tose srityse, kuriomis bus suinteresuota Europos Sąjunga. Atkirtis, sutramdymas, bendradarbiavimas ten, kur ES yra naudinga, — Europos diplomatijos kovinis rinkinys. Bet apie ką čia kalbama?

Praktiškai viską apima frazė "tarptautinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimas" — nuo Krymo ir Navalno iki bet kurios kitos temos, tiek vidaus Rusijos, tiek tarptautinės. Sankcijos už gėjų santuokų nebuvimą Rusijoje — tai yra už žmogaus teisių pažeidimą? Prašom. Sankcijos už atsisakymą "grąžinti" Abchaziją į Gruziją? Neabejotinai. Sankcijos už eilinį Europoje nužudytą emigrantą ar pabėgėlį iš Rusijos, na ir iš viso ko nors nužydymą (kaip jau seniai palaikomojoje istorijoje su Berlyne nužudytu čečėnu iš Gruzijos) — bet kuriuo metu. Išlaužta Vokietijos Bundestago kompiuterinė sistema? Žinoma, reikia nubausti Rusiją.

Lygiai taip pat ir spaudimu ES galima pavadinti viską. Separatistai balsuoja už Katalonijos atsiskyrimą? Ieškome rusiško pėdsako. Į Maskvą atvyksta parlamento frakcijos "Alternatyva Vokietijai" atstovai? Rusai kasa po Merkel. Maskva pareiškia protestą prieš sovietų karių paminklų Lenkijoje ar Čekijoje ardymą? Jie daro spaudimą nelaimingiems ir laisvę mylintiems rytų europiečiams. Tiesia dujotiekį? Nori suskaldyti Europą. Atsisako statyti? Jie nori užšaldyti Europą. Absurdas? Ne, gana apskaičiuojama reakcija.

Rusijos ir ES vėliavos
© Sputnik / Владимир Сергеев

Tai reiškia, kad ES nori turėti vienašalę teisę reguliuoti santykius su Rusija, teisę bausti ir atleisti savo nuožiūra — o Rusija turėtų tai laikyti savaime suprantamu dalyku, ir ne piktintis ir dar būti pasirengusi, kai tik ją pakvies, bendradarbiauti, bet tik tose srityse, kurios naudingos geriems europiečiams.

Tačiau iš tikrųjų viskas yra priešingai: tai ES yra kaimynė, kuri elgiasi kaip priešininkė. Ji daro spaudimą Rusijai, nustato rusams sąlygas, moko ir demonizuoja, kišasi į jų vidaus reikalus (net ir dabar Borelis pranešė, kad "sąjunga išplės paramą pilietinei visuomenei Rusijoje") ir laiko tai savaime suprantamu dalyku. Tai ES (nors ir Atlanto iniciatyva) bando atplėšti Ukrainą nuo Rusijos, pakeisti istorines Rytų ir Vakarų sienas, išplėsti savo gyvenamąjį plotą Rusijos civilizacijos sąskaita — ir nori, kad Rusija ramiai susitaikytų su tuo? Tokį įžūlumą dar būtų galima paaiškinti prieš ketvirtį amžiaus, net prieš 15 metų, kai Rusija kovojo už savo išlikimą ir negalėjo nei užsiimti visu rusišku pasauliu, nei reikalauti, kad europiečiai elgtųsi padoriai, tačiau dabar juokinga tikėtis iš Rusijos nerūpestingo mokinio paklusnumo.

Bet kokiu atveju Rusija atkurs santykius su Europa sau priimtinomis sąlygomis — ir kuo greičiau ES tai supras, tuo lengviau ir greičiau vyks šis procesas. Europa vis dar neturi jokios alternatyvos: ji tiesiog negali sau leisti туш atsiriboti nuo Rusijos, nei paversti iš kaimynės Rusijos priešu. Tiksliau, ji gali tai leisti — bet tik paskutinį kartą sau.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija

Tegai:
Rusija, ES, Europa
Medicininės kaukės

Europos šalyje netyčia buvo platinamos užnuodytos kaukės

(atnaujinta 14:49 2021.02.28)
Ataskaitoje teigiama, kad jose gali būti mikroskopinių sidabro ir titano dioksido dalelių, kurios įkvėpus gali pakenkti kvėpavimo takams

VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. Belgijos valdžios institucijos netyčia išplatino medicinines kaukes, kuriose galėjo būti toksinių medžiagų. Apie tai praneša "The Brussels Times", remdamasi konfidencialia Belgijos visuomenės sveikatos tyrimų instituto ataskaita.

Iš viso Europos vyriausybė nemokamai atidavė 15 milijonų audinių kaukių. Visus juos Azijoje gamino Liuksemburge įsikūrusi bendrovė "Avrox". Ataskaitoje teigiama, kad jose gali būti mikroskopinių sidabro ir titano dioksido dalelių, kurios įkvėpus gali pakenkti kvėpavimo takams.

Mokslininkai perspėjo, kad dėvėjus šias kaukes gali išsivystyti plaučių uždegimas, ypač tarp tų, kurie serga lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis. Po publikacijų žiniasklaidoje šalies sveikatos ministras sakė, kad kaukių pavojingumas dar neįrodytas. Tačiau raginama vaistininkus laikinai nutraukti nešiojimą ir atsargumo tikslais platinti anksčiau išduodamas kaukes.

Anksčiau buvo pranešta, kad Čekijos valdžia išleido dekretą, pagal kurį respublikos gyventojai nuo vasario 25 dienos sausakimšose vietose privalo dėvėti dvi kaukes vienu metu. Šalies sveikatos ministras Janas Blatni paaiškino, kad vietoj dviejų kaukių bus galima dėvėti respiratorius be iškvėpimo vožtuvo, kurie turi tam tikrą FFP2 ar KN95 apsaugą.

Tegai:
apnuodijimas, Belgija, kaukės