Aleksandras Udalcovas, archyvinė nuotrauka

Udalcovas: Rusija pasirengusi atsakyti Lietuvai apie paminklus

146
(atnaujinta 16:56 2018.02.01)
Rusijoje yra ištremtų lietuvių kapų, ir Maskva nedraudžia Vilniui prižiūrėti juos, tačiau jeigu Lietuvos valdžia neparems Rusijos tarybinių paminklų priežiūros klausimu, situacija gali pasikeisti, sakė Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas

Klaipėdos išvadavimo nuo Hitlerio okupantų 78-ųjų metinių išvakarėse kilo naujas skandalas dėl tarybinių paminklų. Šį kartą vietos istorikai pasiūlė pakeisti tekstą memorialinėje lentoje ant monumento Raudonosios armijos kariams ir išbraukti žodį "išvaduotas".

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas išskirtiniame interviu Sputnik Lietuva papasakojo, kaip diplomatai gina tarybinių karių atminimą Lietuvoje ir kokių priemonių gali imtis Maskva, jeigu ir toliau tęsis išpuoliai prieš istoriją.

- Akivaizdu, kad Lietuvoje pastaruoju metu išsiplėtojo istorijos perrašymo tendencijos — atvejis su "paaiškinamosiomis lentelėmis" Biržų rajone ir Klaipėdoje. Kaip jūs galite paaiškinti tokį Lietuvos siekį būtent dabar kalbėti apie 70 metų senumo įvykius?

— Deja, šie procesai vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose kaimyninėse šalyse yra panaši nepalanki tendencija. Aš negaliu nepaminėti Lenkijos, Ukrainos — visa tai turi tam tikrą įtaką.

Iš tikrųjų, egzistoja nepalanki tendencija. Mes vis dažniau susiduriame su problrmomis ir sunkumais darbe, kurį atliekame, palaikydami tarybinių paminklų būklę, juos remontuodami ir restauruodami už Rusijos pinigus.

Kyla kliūčių, ir nuo vietos savivaldybių taip pat. Ypač tokius sunkumus dažnai sukuria Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, kuris susijęs su organizacija.

Vis dažniau vietose galima išgirsti, kad reikia šalia kapų pastatyti lenteles, kurios turėtų paaiškinti "tiesą", už ką šie žmonės kariavo, ko pasiekė. Arba yra tokios idėjos, kaip, pavyzdžiui, Palangoje, perkelti paminklą tarybiniams kariams į priemiestį.

Aš sausio 28 dieną buvau Klaipėdoje — aš kiekvienais metais ten būnu šią dieną. Tai miesto išvadavimo nuo fašistų bei Lietuvos išvadavimo metinės. Ten palaidoti 685 mūsų kariai ir septyni Tarybų Sąjungos herojai. Ten vyko labai rimtos kovos, nors šiandien kai kurie vietos pseudoistorikai sako, kad reikia ir toje vietoje pakabinti lentelę, kuri "parodys tiesą" — kad miestas, neva, buvo išvaduotas, ir ten atėjo tarybinė kariuomenė "švęsti pergalės".

Klaipėdoje komisija pasiūlė susimąstyti, ar nereikėtų pastatyti šalia memorialo "aiškinamosios lentelės". Mes kategoriškai prieštaraujame tokioms idėjoms, laikome jas provokacinėmis. Tiesa yra tiesa, ir niekas neturi teisės jos komentuoti savaip, siekiant patenkinti politines ambicijas, kryptis.

Визит Посла России в Литве А.И.Удальцова в Клайпеду
Rusijos ambasadorius apsilankė Klaipėdoje miesto išvadavimo nuo Hitlerio okupantų 78-ųjų metinių išvakarėse

Beje, kitą dieną (sausio 29 dieną — Sputnik) aš kartu su mūsų generaliniu konsulu Klaipėdoje (Aleksandras Garčiovas — Sputnik) apsilankiau pas miesto merą — poną Vytautą Grubliauską. Mes išsamiau išdėstėme jam savo poziciją, išsakėme savo požiūrį į tokias idėjas. Man atrodo, kad jis mus suprato: įdėmiai išklausė ir sakė, kad taip, sukurta visuomeninė komisija, kuri privalo, anot jo, "išleisti garus" ir išklausyti skirtingas nuomones. Tačiau, atrodo, ji neskelbs jokių sprendimų — tik ištirs skirtingas nuomones tuo ar kitu klausimu, tarp jų ir karine tematika.

Mes kreipėmės su prašymu leisti mums restauruoti šį paminklą. Manau, kad artimiausiu metu mes gausime tokį leidimą ir atliksime remontą. Tai būtų labai geras atsakas į skirtingus norus "patikslinti istoriją".

- Bet Klaipėdos vadovas nedalyvavo renginiuose sausio 28 dieną, ir susitiko su jumis tik kitą dieną.

— Tai klausimas miesto vadovui, ne man. Jis ir pernai, keik aš žinau, ten nedalyvavo, ir niekas iš miesto tarybos. Bet jis supažindintas su šiomis kryptimis ir nuotaikomis. Man atrodo, kad visais šiais klausimais jis laikėsi gerai apgalvotos pozicijos, kuri atsižvelgtų į mūsų veteranus ir tautiečius. Tikėsimės ir pasikliausime tuo. Mes aktyviai kovosime už tai, kad būtų atliekami mūsų karių atminimo įamžinimo darbai.

Labai svarbus momentas. Lietuva, įskaitant ir aukščiausiąjį lygį, didelį dėmesį skiria darbams Rusijos teritorijoje — tose vietose, į kurias 1940 metais buvo ištremti Lietuvos piliečiai. Tai kilnus reikalas, mes prisidedame prie šio proceso, maloniai tai vertiname.

Tačiau, sutikite, jeigu mes nuolat susidursime su kliūtimis mūsų darbe, matyt, bus sąžininga iš naujo apmąstyti požiūrį į šį atliekamą Rusijoje procesą. Aišku, mes to nenorime, bet yra tiesioginis ryšys. Mūsų partneriai tai gerai supranta, mes atvirai apie tai kalbame.

Išeitimi ilgiasniam laikui iš šios problemos galėtų tapti susitarimas. Mes ant derybų stalo turime tokį dokumentą. Tai tarpvyriausybinis susitarimas dėl karių ir karo bei represijų aukų tarp civilių palaidojimo vietų. Ten minimi tarybinių karių kapai ir paminklai Lietuvoje bei lietuvių palaidojimo vietos Rusijos Federacijos teritorijoje.

Jeigu mes pasirašytume šį susitarimą, aš manau, visi klausimai išnyktų. Tada įvairių departamentų vaidmuo būtų toli gražu ne svarbiausias, jie turėtų laikytis šio susitarimo nuostatų. Šiuo metu mes sutelkiame dėmesį į šį klausimą ir stengsimės  pasiketi tokį rezultatą.

146
Tegai:
tarybinis paminklas, Aleksandras Udalcovas, Lietuva
Dar šia tema
Lietuviai, paaukokite "miško brolių" paminklui
Biržų rajonas stabdo lentelių prie tarybinių paminklų statymą
Seimas ragina savivaldybes prie sovietinių paminklų įrengti paaiškinimus
Lietuvos pavyzdžiu: Latvijoje atsirado lentelės šalia tarybinių paminklų
Vilnius

Ekspertas: Lietuva nori pagerinti santykius su Lenkija "ne gero gyvenimo"

(atnaujinta 09:25 2020.06.02)
Lietuva tikisi Europos institucijų paramos, nes COVID-19 ekonominės pasekmės smarkiai smogs šaliai, mano ekspertas Jurijus Borisionokas

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos laiškas buvo skirtas Lenkijos vadovui Andrzejui Dudai prieš pat prezidento rinkimus Lenkijoje, interviu Sputnik Lietuva sakė Maskvos Lomonosovo valstybinio universiteto Istorijos fakulteto Pietų ir Vakarų slavų katedros docentas Jurijus Borisionokas.

"Atsižvelgiant į labai sunkią dvišalių Lenkijos ir Lietuvos santykių būklę, kuriai taip pat didelę naštą daro dviejų valstybių istorija, Nausėdos taikos palaikymo pastangos atrodo gana simpatiškai. Net galima prisiminti tuos laikus, kai prezidento pirmtakė Dalia Grybauskaitė reguliariai lankėsi Varšuvoje per Lenkijos valstybinę šventę lapkričio 11, būdama vienintele užsienio lydere, dalyvavusia iškilmėse Varšuvoje. Tai yra, šiuo atveju Nausėda daug dėmesio skiria Europos solidarumo stiprinimui. Žinoma, galima įtarti, kad Nausėda nori prisijungti prie šių vietinių Rytų Europos valstybių grupių", — sakė Borisionokas, pridurdamas, kad vienas iš šių susivienijimu yra Višegrado ketvertas.

Ekspertas pažymėjo, kad Nausėda gerins santykius su Lenkija "ne iš gero gyvenimo".

"Koronaviruso pandemijos ekonominiai padariniai turėtų paveikti Lietuvą pakankamai rimtai ir šiuo atveju tikimasi palaikymo iš Europos institucijų, todėl negalima atmesti galimybės, kad šiuo atveju bus įtraukti ir nedideli kaimyninių valstybių sąjungos sudarymo elementai", — padarė išvadą jis.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė solidarumą su Lenkija dėl galimų bendrų veiksmų, susijusių su COVID-19 pandemijos padariniais, taip pat dėl ​​Europos Sąjungos darbotvarkės ir bendradarbiavimo, siekiant vieningų tikslų.

Nausėda ir Duda pabrėžė, kad priims reikalingus ryžtingus sprendimus, kovojant su COVID-19 pandemija ir jos sukeltomis ekonominėmis ir socialinėmis pasekmėmis.

Tegai:
Lietuva, Lenkija
Dar šia tema
Prezidentas ir valdantieji — Nausėda keičia taktiką?
Nausėda nori vienodų sąlygų krizės paveiktoms ES šalims
Amerikiečių tankai Abrams

Išvyko nežadėdami sugrįžti: Lietuvai teko atsisveikinti su JAV tankais

(atnaujinta 18:48 2020.06.01)
JAV kariuomenės mechanizuotasis batalionas palieka Lietuvą. "Abrams" tankai, kuriais taip didžiavosi Lietuva, pakraunami ant geležinkelio platformų ir siunčiami namo į Teksasą

Praėjusią savaitę Lietuvos krašto apsaugos ministerija pasipiktino suklastota netikra naujiena, jog amerikiečiai apkaltino Lietuvą netinkamu "sąjungininkų įsipareigojimų" vykdymu. O reaguodama į tokius kaltinimus Lietuvos krašto apsaugos ministerija neva ketina reikalauti JAV kariuomenės išvedimo iš respublikos teritorijos.

Žinoma, vasalas net negalėjo pakelti akių į šeimininką, o apie prieštaravimus reaguojant į jo nurodymus negali būti nė kalbos. Bet, kaip paaiškėjo, klastotė, kurią kažkas atsiuntė vienai iš svarbiausių Lietuvos žiniasklaidos redakcijų, buvo netoli tiesos. Bent jau jos autorius tikrai žinojo, kad amerikiečių kariai ketina palikti Lietuvą. O kaip tai įvyks — kita kalba.

Jie išvyko nežadėdami grįžti

O dabar pasaulio žiniasklaida oficialiai skelbia, kad JAV kariuomenės mechanizuotasis batalionas po ilgo buvimo Lietuvoje yra išsiųstas namo. Matyt, vykstant protestams didžiuosiuose Amerikos miestuose, Pentagono vadovybė ir pats prezidentas Donaldas Trampas nusprendė, kad "Abrams" tankai greičiausiai bus naudingi ne Baltijos šalims apsaugoti, bet atkurti tvarką ir demokratiją pačiose JAV. Lietuvos karinė vadovybė gali tik liūdnai konstatuoti šį faktą.

Pasak krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, amerikiečiai turėjo savo kovinio rengimo programas, kurias jie čia įgyvendino. Be to, jis pripažino, kad tai yra atgrasymo priemonė ir mums reikia Amerikos kariuomenės būrio.

"Tačiau pagrindinės atgrasymo priemonės yra pažangūs NATO batalionai", — interviu "EuroNews" sakė Karoblis.

Ar amerikiečių tankai grįš į Lietuvos žemę? Klausimas vis dar atviras

"Tai buvo nuostabu. Girdėjau tik teigiamų atsiliepimų apie kariuomenės patirtį, apie puikius įvertinimus, kuriuos gavo JAV kariškiai, ir apie pagalbą — buvo nuostabu", — diplomatiškai kalbėjo JAV ambasadorius Lietuvoje, kraunant "Abrams" ant geležinkelio platformų. 

JAV diplomatinės atstovybės Lietuvoje vadovas pasidžiaugė, kad dėl koronaviruso pandemijos JAV kariškiai papildomus porą mėnesių galėjo treniruotis Lietuvos pratybų aikštelėse.

Nuo 2017 metų iš valstybės biudžeto buvo skiriamos didžiulės sumos NATO pratybų serijai organizuoti ir prižiūrėti. Lietuvos valdžia daro viską, kad įrodytų savo lojalumą NATO, ir neabejotinai paklūsta aukščiausiajai Šiaurės Atlanto aljanso vadovybei. Net kenkdama savo piliečių gyvenimo kokybei, visų lygių valstybės vadovybė pareiškia, kad ji ir toliau vykdys pagrindinį NATO finansinį kriterijų — skirti gynybai bent du procentus BVP. Ir tai dėl koronaviruso pandemijos įvykusio staigaus ekonomikos nuosmukio fone.

Akivaizdu, kad Lietuvos kariuomenė, net ir sudėjusi titaniškas pastangas, vargu ar sugebės susidoroti su "agresore iš Rytų" be NATO ir ES pagalbos.

Raimundo Karoblio teigimu, net "Rail Baltica" geležinkelis, kurį jie planuoja nutiesti iš Europos į Baltijos šalis, pirmiausia turėtų būti skirtas greitam karinės technikos gabenimui, o tik po to gyventojų poreikiams tenkinti.

"Lietuvos kariuomenė, Krašto apsaugos ministerija esame pateikę Europos Komisijai projektus, kurie turi būti prioritetiniai <...> Turi atitikti ir "Rail Baltica" projektas, taip pat keliai, tiltai ir panašūs dalykai", — žurnalistams penktadienį sakė ministras.

Kas tai, jei ne Lietuvos valstybės militarizavimas ir pasirengimas atiduoti savo teritoriją užsienio kariniam kontingentui? Bet Lietuvos Konstitucijoje juodu ant balto parašyta, kad dislokuoti užsienio karines bazes yra draudžiama respublikoje: "Masinio naikinimo ginklai ir užsienio valstybių karinės bazės negali būti Lietuvos Respublikos teritorijoje" (137 straipsnis, 13 skyrius).

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Karinės pajėgos užsienyje: JAV ir RF
© Sputnik /
Karinės pajėgos užsienyje: JAV ir RF
Tegai:
Lietuva, JAV, Abrams
Dar šia tema
Nausėda pažadėjo, kad gynybos išlaidų nesumažins net koronavirusas
Ekspertas: Baltijos šalys praras JAV ir NATO pinigus, jei sumažins išlaidas gynybai
Družba, archyvinė nuotrauka

"Transneft" padidino pristatymus Baltarusijai per "Družbą"

(atnaujinta 09:41 2020.06.02)
Pristatyto kuro kiekis viršijo praėjusių metų gegužės rodiklius. Tarpvyriausybiniai susitarimai numato 24 milijonų tonų metinį neapmuitinamos naftos tiekimą iš Rusijos į Baltarusiją

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. "Transneft" padidino naftos tiekimą į Baltarusiją per "Družbos" dujotiekį 2020 metų gegužės mėnesį 10,8 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, iki 1,13 mln. tonų, žurnalistams pranešė "Transneft" atstovas Igoris Deminas.

"Baltarusijos naftos perdirbimo gamykloms buvo pristatyta 1,13 mln. tonų per "Družbos" dujotiekį (2019 metų gegužę — 1,02 mln. tonų)", — cituoja Deminą RIA Novosti.

Tarpvyriausybiniai susitarimai numato 24 milijonų tonų metinį neapmokestinamos naftos tiekimą iš Rusijos į Baltarusiją. Tačiau nuo šių metų pradžios abi Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklos dirba su 50 procentų apkrova dėl nesutarimų tarp Maskvos ir Minsko dėl ilgalaikių sutarčių.

Pirmąjį ketvirtį naftos kompanijos, priklausančios "Safmar" grupei, pradėjo tiekti naftą Baltarusijai. Kovo mėnesį Rusijos ir Baltarusijos ministrai pirmininkai Michailas Mišustinas ir Sergejus Rumas telefonu aptarė Rusijos naftos tiekimo atnaujinimą, kad būtų visiškai pakrautos Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklos.

Balandžio 6 dieną "Transneft" pranešė pradėsianti Rusijos naftos tiekimą į Baltarusiją pagal balandžio mėnesio įformintus maršrutų nurodymus. Baltarusijos "Belneftechim" balandžio 13 dieną paskelbė, kad balandžio mėnesį sudarė naftos sutartis su "Rosneft", "Tatneft", "Surgutneftegaz", "Lukoil" ir "Gazprom Neft". Bendra sutartinių žaliavų apimtis priartėjo prie 2 milijonų tonų, daugiausia pristatymų buvo tikimasi iš "Rosneft".

Tegai:
nafta, Rusija, Baltarusija
Dar šia tema
Į Lietuvą atvyko naujas SGD krovinys iš Vysocko
Priversti susiprotėti. "Gazprom" žino, kaip numarinti tranzitą
Lietuvoje įvardijo padidėjusio SGD tiekimo iš JAV priežastį