Vytautas Landsbergis, archyvinė nuotrauka

Astravo AE: grėsmė Lietuvai ar eilinis rusofobų šnipštas?

(atnaujinta 15:55 2020.03.02)
Po neseniai įvykusio Sąjūdžio prieš Astravo AE steigiamojo suvažiavimo, vėl keliami klausimai dėl mažiau kaip 50 km už Vilniaus, kaimyninėje Baltarusijoje statomos atominės elektrinės. Kas gi tai — grėsmė Lietuvai ar eilinis rusofobų šnipštas?

Astravo AE projekto politizavimas

Paprasčiausias argumentas prieš Astravo AE — tai Černobylio atvejis. Tačiau XX amžiaus gale įvykusi Černobylio tragedija juk buvo ne tiek techninių priežasčių, kiek žmogiškojo faktoriaus pasekmė. Tačiau Astravo AE skiriamos technologijos netgi šiuo, saugumo požiūriu — tiek Rytų, tiek Vakarų 

ekspertų pripažinimu, yra dar aukštesnės kokybės už ankstesniąsias, naudotas šiame baubu tapusiame pirmtake. Todėl techniniu požiūriu Astravo AE projektas yra visiškai adekvatus.

Kitas argumentas — neva gamtiniai pavojai. Tačiau vietos geologija irgi yra palanki. Gyvenantys Vilniuje ir aplinkui tikrai turėtų žinoti, kad jokių cunamių ar biblinius kataklizmus primenančių žemės drebėjimų čia nebūna. Netgi stipriausi žemės drebėjimai iš užsienių (pavyzdžiui, Kaliningrado srities 2004 m.) niekad neviršijo 5,0 pagal Richterio skalę ir Vilniuje buvo vos jaučiami. Vadinasi, apčiuopiamo pavojaus iš gamtos čia irgi nėra jokio.

Taigi, bėda nėra nei techninė, nei geologinė, nei dar kokia nors. Ji yra politinė, tiksliau — ji yra verčiama politine (t. y. politizuojama), nes Astravo AE projekte, kuris yra Baltarusijoje ir pirmiausiai yra Baltarusijos, kartu figūruoja Rusija, kaip labai svarbi tiek techninė, tiek finansinė jo rėmėja. Todėl Astravo AE pastatymas ir įjungimas reikš ne tiktai pigią elektros energiją, bet ir didesnį Baltarusijos ir Rusijos suartėjimą.

Tačiau tokio suartėjimo labai nenori tiek mūsų rusofobai, tiek jų šeimininkai Vašingtone, nes jis užkirstų kelius baltarusiško Maidano (žodžiu, A. Lukašenkos nuvertimo ir Vakarų marionečių pastatymo valdžion) scenarijams. Todėl imamasi įvairiausių būdų, kad tik Astravo AE projektui būtų "kišami pagaliai į ratus". O propagandiniame fronte, kaip įprastai, vadovaujamasi senu sofistikos dėsniu, kad norėdamas argumentų rasi absoliučiai bet kam...

Landsbergistai prieš Astravą

Taip yra ir čia. Jungtinių Valstijų politiką Lietuvoje vykdanti landsbergistų klika jau prieš keletą metų Astravo AE klausimo ėmėsi itin aktyviai. Netgi mokslo populiarinimui skirtose platformose dabar rasi visokiausių straipsnių, interviu bei kitokių siužetų, kuriuose įrodinėjama, koks baisus tas Astravo projektas. Taip formuojama atmosfera "Sąjūdžiui prieš Astravo AE", kurio suvažiavimas šį mėnesį sutraukė ne tokią jau mažą publiką.

Seime įvykusiame susirinkime pirmu smuiku griežė Vytauto Landsbergio gvardija — TS-LKD. Kliedesius apie tariamas "hibridines" ir kitokias "Rusijos grėsmes" lydėjo reveranso pilni kreipiniai į "patriarchą", kaip neva "pirmąjį atkurtosios Lietuvos vadovą". Žodžiu, ne tik vykdoma tam tikra rusofobinė darbotvarkė, bet ir rengiama dirva V. Landsbergio politiniam kanonizavimui.

Labai svarbu pastebėti, kad tiek minėtame renginyje, tiek pačiame "Sąjūdyje prieš Astravo AE" dalyvauja ne vien tik konservatoriai. TS-LKD, kaip minėta, griežia pirmu smuiku, bet čia pamatysime ir visokiausius "nepartinius" (nors po konservatorių sparnu esančius) "politologus", ir liberalą Petrą Auštrevičių, ir Viktorą Pranckietį, ir netgi "kairiuoju" kai kurių laikomą Gintautą Mažeikį. Žodžiu, publika yra marga, bet iš esmės vieningai tarnaujanti liberalkonservatoriškajam projektui Lietuvoje.

"Sąjūdis prieš Astravo AE" — priešrinkiminis konservatorių triukas

Tuo tarpu LSDP vadovaujantis Gintautas Paluckas, kaip pastarųjų konkurentas rinkimuose ir taip vadinamoje politinėje arenoje apskritai, prie "Sąjūdžio prieš Astravo AE" cirko jungtis neketina. Dar daugiau — jis teigė, kad pastarasis iš esmės yra ne kas kita, kaip TS-LKD priešrinkiminė akcija, kuria kažkokios tariamos "išorės grėsmės" baubu mėginama susikrauti trokštamą politinį kapitalą.

Iš tiesų taikliai pasakyta. Kadangi Astravo AE projektas jokios grėsmės Lietuvai — jei už sąvokos "Lietuva" suprasime patį kraštą ir jo žmones — nekelia. Visgi jis prieštarauja rusofobinei Lietuvos ir kitų Jungtinėms Valstijoms pavaldžių Rytų Europos "antirusiškojo koridoriaus" valstybių elito politikai. Kad vergiškai įsiteigtų amerikonui, jie privalo kažkaip mobilizuoti tariamai "patriotines" jėgas skandalui prieš Baltarusiją ir Rusiją.

Ne "grėsmė", o rusofobų šnipštas...

Tačiau labai abejotina, ar jiems kažkas čia išeis. Visų pirma todėl, kad pati Baltarusija yra suvereni valstybė ir sprendžia savo reikalus nepriklausomai nuo mūsiškių ar kitokių Vakarų "teisuolių" klyksmo ar verkšlenimų. Žodžiu, šunys loja, karavanas eina.

O antra, tai yra paprasčiausia aplinkybė, kad patiems Pabaltijo kraštams, ypač po Ignalinos AE uždarymo 2010-aisiais, pigi elektros energija — tai labai reikalinga bei pageidautina prekė. Pavyzdžiui, kaimyninės Latvijos vadovai, nežiūrint rusofobinės laikysenos, simptomiškai, bet dideliam mūsų lietuviškųjų rusofobų pasipiktinimui, praeitais metais pasirašė sutartį dėl būsimosios Astravo AE elektros pirkimo.

Taigi, Astravo AE, kaip daugelis kitų temų, tėra eilinis rusofobų šnipštas. Bet patsai dalyko absurdas konservatorių laikysenos tikrai nepakeis. Kaip jie tarnavo amerikonams, taip tarnaus ir toliau. Kaip rėkė "rusai puola", taip toliau ir rėks — kad tiktai sukurtų tam tikrą pseudopatriotinę ir, šiuo konkrečiu atveju, pseudogamtosauginę psichozę.

Ir tokią psichozę jie sėkmingai kuria. Ir galime neabejoti, kad ant jos — kaip ant tam tikro masalo — dalis Lietuvos elektorato tikrai užsikabins. Lieka klausimas: kokia? Šito nežinome. Tačiau lieka tikėtis, kad ne per didelė...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Baltarusija, Vilnius, rusofobija, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (471)
Dar šia tema
Linkevičius apie Astravo AE: jų tikslas yra mus toliau laikyti sovietiniame "Brell" žiede
Seimo narys Astravo AE pavadino "paminklu Lietuvos URM vadovo bejėgystei"
Ekspertas: Baltijos šalims atsisakius elektros iš Astravo AE, nukentės ne tik "ausys"
Protestai Minske

Ekspertas: Lietuva nori atrodyti "pagrindine procesų Minske manipuliatore"

(atnaujinta 18:19 2020.11.30)
Vilnius tikisi, kad Briuselis suteiks rimtą pagalbą, jei baltarusių srautas taps masiškas, mano ekspertas Igoris Šatrovas

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Lietuvos URM pasiūlymu išduoti nemokamas vizas valdžios persekiotiems baltarusiams tikisi pritraukti kuo daugiau žmonių, kad parodytų pasaulio bendruomenei, jog Lukašenkos aktyviai nepriima jo šalies piliečiai, interviu Sputnik Lietuva pasakė Strateginės plėtros fondo ekspertų tarybos vadovas Igoris Šatrovas.

Anksčiau Lietuvos užsienio reikalų ministerija pasiūlė panaikinti konsulinį mokestį už įvažiavimo vizą tiems Baltarusijos piliečiams, kuriuos tėvynėje persekioja valdžia. Tokiu būdu, viza taps nemokama.

Ministerija įtraukė šį projektą į gruodžio 2 dieną vyksiančio Vyriausybės posėdžio darbotvarkę.

Ekspertas Igoris Šatrovas pažymėjo, kad Vilnius ir toliau laikosi aktyvios pozicijos Baltarusijos įvykių atžvilgiu, nes pirmieji veiksmai nesukėlė laukiamų rezultatų.

"Blitzkriegas pasirodė nesėkmingas. Šis pasiūlymas yra tam tikras masalas, tam tikras kabliukas, kuriuo jie tikisi pagauti kuo daugiau žmonių, kurie ne visada susimąsto apie savo veiksmų pasekmes, kad galėtų parodyti pasaulio bendruomenei, jog Lukašenkos aktyviai nepriima jo šalies piliečiai, tai, kad jie bando palikti šalį bet kokiu pretekstu. Manau, kad su šiuo tikslu — sukurti aktyvią visuomenės anti-Lukašenkos ir antibaltarusišką nuomonę, ir vėl gi, su tikslu privilioti kuo daugiau potencialių rėmėjų į savo tinklus, su šiomis iniciatyvomis ir išeina Lietuvos vyriausybė su šiomis, būtent tai yra priežastis", — pareiškė ekspertas.

Šatrovas įsitikinęs, kad Lietuvos interesas yra finansinis, nes Vilnius tikisi rimtos Briuselio pagalbos, prisiimdamas "pagrindinio procesų Baltarusijoje manipuliatoriaus" vaidmenį.

"Mes gi žinome, kad pagrindinis uždavinys — pradėti skandalą, kurti, išprovokuoti kai kuriuos įvykius. Tam visada skiriami pinigai, visada skiriamos rimtos dotacijos. Svarbu pritraukti dėmesį, įtraukti, privilioti, rasti kažkokių argumentų. O kaip šie žmonės toliau egzistuos ES teritorijoje, Lietuvoje, jei toks srautas taps masiškas? Jie prašys pinigų iš Briuselio", — mano ekspertas.

Masiniai opozicijos protestai Baltarusijoje prasidėjo po prezidento rinkimų, kuriuos šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, VRK duomenimis, surinko 80,1 procento balsų. Opozicija mano, kad laimėjo Svetlana Tichanovskaja.

Nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios Lietuva reguliariai kišosi į kaimyninės šalies reikalus, atvirai palaikydama Baltarusijos opoziciją ir ragindama surengti naujus rinkimus. Lietuvos politikai mano, kad praėjusių prezidento lenktynių rezultatai esą yra "suklastoti". Be to, Baltijos šalys įvedė asmenines sankcijas kai kuriems Baltarusijos pareigūnams, įskaitant dabartinį prezidentą.

Baltarusijos valdžios teigimu, Vilnius, Varšuva ir kitos šalys aktyviai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir bando kontroliuoti opoziciją.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Ingrida Šimonytė ir konservatorių frakcijos Seime atstovai

Politologas: valdančioji dauguma Lietuvoje nori pritaikyti valdžią sau

(atnaujinta 18:06 2020.11.30)
Kartu su tuo Lietuvos vadovas taip pat prisiima tam tikrą atsakomybę už Vyriausybę ir todėl kruopščiai nagrinėja šį procesą, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Konservatyvi Lietuvos Seimo dauguma nori pritaikyti valdžią sau tokia forma, kokia ji ją mato, todėl pasitelkė pagalbos iš Europos Parlamento ministrų skirimo klausime, interviu Sputnik Lietuva pasakė politologas Vadimas Volovojus.

Anksčiau europarlamentarė iš Lietuvos, buvusi gynybos ministrė Rasa Juknevičienė pareiškė, kad jai nesuprantamas delsimas su naujosios Vyriausybės tvirtinimo reikalais po Seimo rinkimų. Pasak konservatorės, dabar Lietuvos politikoje "ne laikas galių žaidimams" ir "nereikia užsižaiti".

Politologas Vadimas Volovojus pareiškė, kad Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda pradėjo atsargiau tvirtinti Vyriausybę po situacijos aplink susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių.

"Jam sakė, kad reikėjo anksčiau žiūrėti, tvirtinti ar netvirtinti šio ministro, dabar jis daugiau nei dėmesingai žiūri į šį reikalą, ieško menkiausių trūkumų. Ne todėl, kad visiškai tikslingai ir specialiai, bet vis dėlto, kad vėliau jis neturėtų problemų... Na, tuo pačiu metu, žinoma, anksčiau buvo sakoma, kad ponas Nausėda yra naujas asmuo politikoje, ir jis vis dar ieško sau vietos politinėje sulaikymo ir atsvarų sistemoje, kad galėtų nustatyti savo galutinį statusą šioje valdžios sistemoje, todėl jo pozicija aiški", — pareiškė jis.

Volovojus pažymėjo, kad konservatorių poziciją taip pat galima suprasti, tačiau ministrės pirmininkės Šimonytės pasiūlyti kandidatai iš tikrųjų kelia klausimų.

"Kita vertus, suprantama konservatyvios daugumos pozicija, kurie nori pritaikyti valdžią sau tokia forma, kokia jie ją mato, ir pritraukė "sunkiąją artileriją" iš Europos Parlamento. Šioje situacijoje, galbūt, daugiau reikia būti prezidento pusėje, kuris visgi taip pat prisiima tam tikrą atsakomybę už Vyriausybę, todėl į šį procesą žiūri dėmesingai. Ir galų gale, jei pažiūrėti objektyviai, tai iš tikrųjų kai kurie Šimonytės pasiūlytos kandidatūros kelia klausimus, todėl paprasčiausiai patvirtinti visą Vyriausybę būtų neteisinga", — apibendrino jis.

Anksčiau nauja Lietuvos ministre pirmininke buvo paskirta konservatorių partijos atstovė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kuri dar prieš pradėdama eiti pareigas pristatė kandidatus į ministrus tvirtinti prezidentui Gitanui Nausėdai.

Tačiau penktadienį Nausėda pranešė, kad Šimonytės parengtas sąrašas nebus patvirtintas visiškai.

Kaip pranešė Sputnik Lietuva, pradinėje sąrašo versijoje yra politinių veikėjų, kurie yra labai prieštaringi Lietuvos visuomenės ir daugybės ekspertų nuomone. 

Tegai:
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), vyriausybė, Lietuva
Dar šia tema
Nemokšų vyriausybė? Advokato padėjėja gali tapti Lietuvos teisingumo ministre 
Aistros dėl tatuiruočių. Ką reiškia būsimos teisingumo ministrės politinis manifestas
Nausėda pareiškė, kad ne visi kandidatai į ministrus bus patvirtinti
Sergejus Lavrovas

Rusija tikisi, kad JAV pradės atsižvelgti į kitų šalių interesus

(atnaujinta 09:43 2020.12.01)
Rusijos URM ministras pabrėžė, kad kol kas nėra per anksti aptarti JAV rinkimų pasekmes tarptautiniams santykiams, kol nebus paskelbti oficialūs rezultatai

VILNIUS, gruodžio 1 — Sputnik. Maskva turi teisę pasikliauti tuo, kad atėjus naujai administracijai Vašingtonas pradės skaičiuoti teisėtus kitų tarptautinių žaidėjų interesus, interviu tarptautinei naujienų agentūrai "Kazinform" sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

"Kaip sakė prezidentas Vladimiras Putinas: "Mes visa tai ramiai analizuojame darbo tvarka, mes priimsime bet kokius Amerikos žmonių sprendimus ir dirbsime su bet kokia administracija. Žinoma, tik sąžiningumo, abipusės pagarbos ir nesikišimo į vidaus reikalus principais. turi teisę tikėtis, kad Vašingtonas pagaliau pradės skaičiuoti teisėtus kitų tarptautinių žaidėjų, įskaitant Rusiją ir Kazachstaną, ir jų integracijos asociacijų interesus", — sakė Lavrovas.

Tuo pat metu ministras pabrėžė, kad kol kas nėra per anksti aptarti JAV rinkimų pasekmes tarptautiniams santykiams, kol nebus paskelbti oficialūs rezultatai.

"Tai yra mūsų principinė pozicija. Natūralu, kad mes atidžiai stebime tai, kas vyksta kitapus Atlanto, esame pasirengę bet kokiam įvykių vystymuisi. Jų pačios prognozės ir dar labiau šiame etape nėra labai derlingos idėjos. Nepaisant to, jei sprendžiant iš Joe Bideno pareiškimų ir pareiškimų, galima daryti prielaidą, kad JAV užsienio politika, jei jis laimės, labiau atitiks kanonus, kuriuos vienu metu propagavo Barakas Obama", — sakė jis.

AV prezidento rinkimai vyko lapkričio 3 dieną, tačiau jų galutiniai rezultatai dar nėra oficialiai paskelbti. Remiantis Amerikos žiniasklaidos pranešimais, demokratas Baidenas gavo pakankamai rinkėjų balsų, kad laimėtų. Daugelis pasaulio lyderių jau jį pasveikino.

Pastarosiomis dienomis trys pagrindinės valstybės — Pensilvanija (20 rinkikų), Mičiganas (16) ir Nevada (šeši) — patvirtino Baideno pergalę.

Trampas kaltina konkurentus bandymu "pavogti rinkimus". Prezidento advokatas Rudis Džiulianis teigė, kad balsavimo pažeidimai buvo sistemingi. Tuo pačiu metu dabartinis Baltųjų rūmų savininkas jau nusiteikė perduoti valdžią Baidenui.

Kitas valstybės vadovas bus inauguruotas 2021 metų sausio 20 dieną.

Tegai:
JAV, Rusija
Dar šia tema
Mokslininkė patarė JAV susitaikyti su "Nord Stream-2" nutiesimu
Ambasadorius JAV papasakojo, kaip elgiamasi su Rusija už Vašingtono ribų