Aleksandras Lukašenka

Atsiskirti nuo kaimynų. Kodėl Lukašenka uždaro Baltarusiją

(atnaujinta 23:11 2020.09.28)
Baltarusija baiminasi Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos kišimosi į vidaus reikalus, todėl stiprina sienų apsaugą

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Sienoms sustiprinti Aleksandras Lukašenka dislokuos papildomą karinį kontingentą. Kol kas pasienio kontroliniai punktai veikia įprastu režimu. Prie ko gali privesti Minsko ketinimai, rašo Galija Ibragimova RIA Novosti straipsnyje.

Retoriniai įspėjimai

"Atvirai kalbant, mes nežinome, ko jie imsis toliau. Mes suprantame, kad jų ginklų arsenale yra likę labai nedaug technikų, prieš pradedant karštąjį karą. Todėl esame priversti uždaryti valstybės sieną su Lietuva ir Lenkija. Esame priversti stiprinti valstybės sieną su savo broliška Ukraina", — pareiškė Lukašenka forume "Už Baltarusiją".

Į forumą tikrai atvyko daug Lukašenkos šalininkų — po kiekvieno jo emocingo pareiškimo jie garsiai plojo. Publika entuziastingai reagavo į valstybės vadovo sprendimą izoliuotis nuo kaimynų.

Tačiau šalies vadovo argumentus palaikė ne visi. Supaprastinus vizų taisykles tarp Europos Sąjungos ir Minsko, Lenkijos ir Lietuvos kordonai tapo baltarusių vartais į Šengeno zoną.

"Minskas turi du tarptautinius oro uostus. Bet Vilniaus mes vadiname "trečiuoju Baltarusijos terminalu", — sako Danilas Golosovas iš Minsko. — Skrydžiai į Europą per Lietuvą yra pigesni, o automobiliu nuo mūsų sostinės iki Vilniaus oro uosto — tik dvi valandos. Kliūtys įvažiuoti — smūgis mums patiems".

"Baltarusijos turizmo sektorius gyvuoja dėl supaprastinto Šengeno. Jei Lukašenka uždarys sienas, tai labai paveiks šią sritį, o ji dar neatsigavo po koronaviruso pandemijos", — sako baltarusių verslininkas Aleksandras Petrovas. Daugelį metų jis specializuojasi kelionėse autobusu iš Minsko į ES šalis.

Sienos su Lenkija ir Lietuva — pagrindinis sausumos kelias, kuriuo kasdien gabenami kroviniai iš Kinijos, Rusijos, Centrinės Azijos ir Kaukazo į Europą.

Sunkumai prekių apyvartoje su Europa sulėtins ekonominę sąveiką ir visų pirma pakenks pačiai Baltarusijai.

"Šalis pozicionuoja save kaip tranzito centrą. Biudžetas gauna dividendus, be to, šis statusas padėjo įsilieti į Kinijos projektą "Viena juosta, vienas kelias". Uždaryti sienas reiškia nutraukti ryšius. Lukašenka to nedarys, o visos jo grėsmės yra retorika", — mano baltarusių ekspertas Valerijus Karbalevičius.

Tranzitiniai dividendai

Lenkija ir Lietuva reagavo santūriai. Pasieniečiai pranešė: žmonės ir transporto priemonės juda įprastu režimu. Jie taip pat nepastebėjo saugumo stiprinimo Baltarusijos pusėje.

"Buvo pareiškimų apie krovinių nukreipimą į kitus uostus. Paskui buvo korekcija, kad jeigu Rusija pasiūlys tokias pačias sąlygas. Dabar reikėtų palūkėti, ką tai reiškia", — situaciją komentavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Apie įprastą režimą kalba ir Lenkijos valdžia. "O kas ten vyksta, mes nežinome", — sakė Lenkijos pasienio tarnyba.

Tiesa, pastaraisiais mėnesiais pasienyje kilo problemų: dėl koronaviruso Lenkijos ir Lietuvos valdžia įvedė apribojimus. Pasienio patikros punktuose susikaupė tūkstančiai vilkikių.

Birželio viduryje karantinas buvo atšauktas. Bet ne viskas atsistatė. Pavyzdžiui, pasienio punktas Tverečius–Vidžiai vis dar neveikia. Vilnius tai paaiškina tuo, kad šalyje yra nepaprastoji padėtis.

Interviu RIA Novosti Varšuvos universiteto profesorius Michalas Patrikas Sadlovskis (Michał Patryk Sadłowski) pripažįsta, kad Europos sienų uždarymas jau apribojo prekybos ryšius. Kartu jis perspėja, kad jei Lukašenka įvykdys pažadą, nukentės ir Baltarusijos ekonomika.

"Lenkijos eksportas yra 236 mlrd. dolerių. Pagrindinės Varšuvos prekybos partnerės yra Vakarų Europos valstybės. Rytų kryptimi domina Ukraina ir Rusija. Baltarusija yra maža šalis, prekybos apyvarta su ja nėra tokia reikšminga. Tačiau per jos teritoriją vyksta lenkiškų prekių tranzitas, o tai daro teigiamą įtaką ekonomikai", — sako Sadlovskis.

Politologas atkreipia dėmesį į padidėjusį darbo migrantų iš Baltarusijos skaičių. Jaunimas išvyksta studijuoti į Varšuvą. Savo ruožtu lenkai tapo dažnais Baltarusijos Gardino ir Bresto svečiais.

"Prieš trejus metus Lukašenka įvedė bevizį režimą lenkams — jis norėjo padidinti šalies patrauklumą tarp turistų. Jam pavyko. Svečiai iš Lenkijos noriai keliavo po Baltarusiją, ten leido pinigus", — sako ekspertas.

Sadlovskis taip pat primena, kad Baltarusija tiekia Rusijai sankcionuotas prekes.

"Garsios baltarusiškos krevetės ar sūriai yra ne kas kita, kaip produktai iš kaimyninių ES šalių. Juos į Rusijos rinką importuoja Baltarusijoje lenkų registruotos įmonės. Abi pusės uždirba pinigus. Jei Lukašenka uždarys sienas, jis nupjaus šaką, ant kurios sėdi Baltarusijos ekonomika", — apibendrina politologas.

Ukrainos rizika Baltarusijai

Griežčiausia reakcija į paskutinius Lukašenkos pareiškimus pasireiškė Kijeve. Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas Baltarusijos vadovo sprendimą pavadino "nesąmone".

"Atrodo, kad Lukašenka yra visiškai pamišęs dėl valdžios ir paranojos... Išgerkite vandens, pone Lukašenka, nusiraminkite. Ukrainiečiai yra baltarusių draugai, nemanipuliuokite kaltindami kaimynus. Ieškokite rąsto savo akyse", — parašė Ukrainos ministras Facebook'e.

Prieš dvejus metus Lukašenka sugriežtino kontrolę pasienyje — anot jo, dėl to, kad nestabili padėtis Donbase kelia pavojų saugumui. Tuo pat metu jis apkaltino Ukrainos kriminalines grupuotes ginklų importu į šalį.

Tada Kijevas Lukašenkos sprendimą įvertino kaip Rusijos spaudimą. Tačiau ir šiandien Ukrainos valdžia mano, kad Minskas visus veiksmus derina su Maskva.

"Rusija visada buvo labai įtakinga Baltarusijoje. Šiandien Baltarusijos žmonės nori teisingumo ir laisvų ir sąžiningų rinkimų, tikros, o ne Rusijos "demokratijos", — pareiškė Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis.

Nepaisant to, ekspertai sutiko, kad Lukašenkos pareiškimai nėra skirti išorinei auditorijai.

"Jo pagrindinė žinia — parodyti Baltarusijos opozicijai, kad valdžia yra stipri, kad ji stiprina sienas, o tai reiškia, kad valdys dar ilgą laiką", — pabrėžia ekspertas Karbalevičius.

Į visas Vakarų šalių pretenzijas Lukašenka atsakys griežtindamas retoriką ir "įsukdamas varžtus" šalies viduje — niekas tuo neabejoja.

Tegai:
Baltarusija, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų (460)
Mergina dėvi medicininę kaukę

Virusologas: susirgti COVID-19 gali asmuo, turintis bet kokią kraujo grupę

(atnaujinta 20:31 2020.10.22)
Skirtingai nuo kitų, antroji kraujo grupė laikoma jautresne koronaviruso infekcijai, bet tai nereiškia, kad visi kiti neturi saugotis, sako virusologas, medicinos mokslų daktaras Anatolijus Altšteinas

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Skirtingai nuo kitų, antroji kraujo grupė yra laikoma didelės COVID-19 rizikos grupe, interviu Sputnik Lietuva sakė virusologas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Anatolijus Altšteinas.

"Yra keletas duomenų apie receptoriaus pokyčius. Kai kurios AT2 receptoriaus mutacijos lemia tai, kad žmogus tampa mažiau jautrus. Yra ir kitų duomenų apie tai. Tačiau iš esmės žmonės labai skiriasi jautrumu. Šių skirtumų mechanizmas ne visada žinomas. Žmonės, turintys pirmą kraujo grupę, taip pat gali sirgti, sunkiai sirgti ir gali mirti. Niekas negali pasakyti, kad žmonės, turintys pirmą kraujo grupę, visai neserga. Žinoma, reikia imtis visų atsargumo priemonių žmonėms, turintiems visas kraujo grupes", — sakė specialistas.

Žmonės, turintys tam tikrą kraujo grupę, gali būti mažiau jautrūs COVID-19 infekcijai ir sirgti lengvesne jos forma, sakė Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas.

Danijos tyrimų duomenimis, tarp 473 000 COVID-19 užsikrėtusių asmenų buvo mažiau tarp O (pirmos) kraujo grupę turinčių asmenų nei tarp A (antros), B (trečios) ir AB (ketvirtos) grupės asmenų, mat jų gleivinės paviršiuje yra virusą neutralizuojančių anti-A ir anti-B antikūnų.

Tegai:
koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Per praėjusią parą šalyje nustatyti 5 mirties nuo koronaviruso atvejai
Numatomi papildomi apribojimai dėl koronaviruso plitimo
Kėdainių rajono meras užsikrėtė koronavirusu
Baltijos šalių ir JAV vėliavos, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalys kaip parako statinė: kokio JAV prezidento laukia Lietuva

(atnaujinta 17:38 2020.10.22)
JAV prezidento ir naujos valdžios Lietuvoje rinkimai beveik sutampa. Jų rezultatai gali reikšmingai paveikti padėtį Baltijos regione — net išprovokuoti karštą konfliktą

Naujosios valdžios sudėtis Lietuvoje paaiškės kitą sekmadienį. Jei, žinoma, VRK nepanaikins nešvariausių Lietuvos Seimo rinkimų per 30 nepriklausomybės metų rezultatų. Didelė tikimybė, kad Lietuvos valdžia vėl atsidurs neoglobalistų ir aršių rusofobų — konservatorių — rankose.

Tačiau šįkart nacionalinių patriotų galia įgaus unikalią — vaivorykštės — spalvą. Siekdami suvereniteto, konservatoriai (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) turės dalytis ministrų portfeliais respublikos politinėje arenoje su nauja jėga — Laisvės partija, kuri atvirai propaguoja LGBT bendruomenės vertybes.

Popiežius kišasi į rinkimus

Popiežius Pranciškus likus porai dienų iki antrojo rinkimų turo pareiškė neįkainojamą paramą Lietuvos gėjams ir lesbietėms. "Homoseksualai turi teisę į šeimą. Jie yra Dievo vaikai ir turi teisę į šeimą. Niekas neturėtų būti atstumtas ar kenčiantis dėl to", — sakė pontifikas.

Akivaizdu, kad savo pareiškimu Pranciškus netiesiogiai išreiškė paramą JAV demokratų partijos kandidatui į prezidentus Džo Baidenui. Galų gale jo varžovui, dabartiniam prezidentui Donaldui Trampui, jau seniai buvo priklijuota homofobo etiketė.

Dabar Lietuvos gėjai ir lesbietės, gavę tokią paramą, dar aktyviau propaguos LGBT bendruomenės vertybes Lietuvos įstatymų bazėje. Matyt, artimiausiu metu mokyklų programos bus papildytos "tolerancijos ir lytinio švietimo" pamokomis. Akivaizdu, kad tokių pamokų metu Lietuvos vaikai bus mokomi apie lyčių lygybę ir galimybę pakeisti savo lytį, kuria, matyt, Dievas vaiką apdovanojo per klaidą. Tai kas jis per Dievas, jei daro tokias klaidas?

Trampai, eik gydytis!

Bet grįžkime prie pagrindinių dabartinės rinkimų kampanijos Lietuvoje veikėjų — konservatorių. Užduokime sau klausimą: kurį iš dviejų kandidatų (Baideną ar Trampą) norėtų matyti Baltuosiuose rūmuose "senelis ir kompanija"? Atsakymo nereikia toli ieškoti.

Prisiminkime, kaip prieš ketverius metus TS-LKD dvasinis lyderis Vytautas Landsbergis davė naudingų patarimų tuometiniam kandidatui į JAV prezidentus Donaldui Trampui.

"Mane šiandien gąsdina kai kurie monstrai, bet tai ne pirmas kartas. Man atrodo, kad tai vaiduoklis, sakantis: žiūrėkit, JAV pasitrauks iš NATO, NATO subyrės — ką tada darysite? O mes atsakome: kodėl tau nenuėjus į vieną instituciją pasikonsultuoti dėl sveikatos", — apie Trampo psichikos ligą užsiminė Landsbergis.

Akivaizdu, kad "patriarchas" beveik nepakeitė savo nuomonės per ketverius metus.

Skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas

O galima premjerė būsimoje liberaliųjų konservatorių vyriausybėje Ingrida Šimonytė jau aiškiai pažymėjo artimiausio laikotarpio Lietuvos "plėtros" etapus. Tai yra socialinių programų sumažinimas, siekiant įtikti stambiam verslui. Paprasčiau tariant, pensininkų ir kitų socialiai neapsaugotų Lietuvos visuomenės sluoksnių gelbėjimasis yra jų pačių reikalas, o ne valstybės rūpestis. Šimonytės deklaruojamas mokesčių verslui mažinimas skurdins biudžetą ir storins verslininkų pinigines.

Bet kaip tokia programa atitiks prezidento Gitano Nausedos svajonę apie "gerovės valstybę"?

"Svarbiausia, kad nebūtų karo"

Į valdžią atėjus konservatoriams, Lietuva gali tapti karo lauku tikrąja to žodžio prasme. Sustiprės antirusiška isterija, sustiprės bandymai destabilizuoti padėtį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, padidės Amerikos karių kontingentas Baltijos regione. Artimiausiu metu branduolinių ginklų dislokavimas Lietuvos teritorijoje yra gana nuspėjamas. Ir visa tai pavers šalį parako statine, kuri gali sprogti nuo menkiausios kibirkštėlės. O degtukai šiai kibirkščiai įžiebti jau pasirodė Džo Baideno rankose.

Jis jau pažadėjo stiprią paramą Baltijos šalims, jei laimės rinkimus. Baideno programoje yra "stiprus atsakas Rusijai" Baltijos šalyse. Pensilvanijos universiteto tarptautinių santykių tyrimo organizacijos "Penn Biden Centre" direktoriaus Maiklo Karpenterio (Michael Carpenter) paskelbtame pranešime sakoma, kad JAV prezidentas Baidenas išsiųs "griežtą įspėjimą Rusijai: negąsdinkite NATO narės".

Kaip žinote, Jungtinės Amerikos Valstijos visada linkusios įžiebti karinius konfliktus toli nuo savo sienų. Viena iš šių vietų pasaulio žemėlapyje, kur galima pamankštinti raumenis, gali tapti ir "Baltijos placdarmas".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
konservatoriai, Lietuva, Laisvės partija, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Baidenas pažadėjo Baltijos šalims stiprų atsaką Rusijai pergalės JAV rinkimuose atveju
Trampas pajuokavo, kad amerikiečiai Rusijoje laikomi "trenktais"
Vilnius

Kokia šiandien diena: spalio 23-iosios šventės

(atnaujinta 20:49 2020.10.22)
Nuo spalio 23 dienos iki metų galo lieka 69 dienos; savo vardadienį švenčia Doloresa, Lolita, Odilija, Ramvydė, Sanginas

Spalio 23 yra 296-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 297-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 69 dienos.

2020 metų spalio 23 dieną saulė teka 08:01, leidžiasi 18:05, dienos ilgis — 10 val. 04min.

Tarptautinė snieginio leopardo diena

Spalio 23-ioji paskelbta Tarptautine snieginių leopardų diena.

2013 metų spalio 23 dieną 12-os šalių (Afganistano, Butano, Indijos, Kinijos, Kirgizijos, Kazachstano, Mongolijos, Nepalo, Pakistano, Rusijos, Tadžikistano ir Uzbekistano), kuriose gyvena snieginis leopardas, atstovai, susirinkę į Kirgizijos sostinę Biškeką, patvirtino "Biškeko deklaraciją" dėl šių retų gyvūnų išsaugojimo. Šalys tikisi išlaikyti bent 23 kraštovaizdžius, kuriuose gyventų snieginiai leopardai.

Snieginis leopardas, įrašytas į Raudonąją knygą, gyvena Centrinėje Azijoje, kalnuose. Dėl ypatingo kailio gyvūnas mėgstamas brakonierių. Jų išsaugojimui turi įtakos ir švarus oras.

Molekulės diena

Spalio 23-iąją nuo 06:02 ryto iki 06:02 vakaro (18:02) chemikai švenčia molekulės arba molio dieną. Ši data pasirinkta dėl Avogadro skaičiaus, kuris yra lygus 6,022 × 1023.

Avogadro skaičius — tai dalelyčių skaičius, sudarantis vieną molį. Molis — medžiagos kiekis, kuriame yra tiek dalelių (atomų, molekulių, jonų), kiek atomų yra 12 g anglies 12C izotopo. Skaičius pavadintas italų mokslininko Amadeo Avogadro garbei. Iš tiesų šį skaičių pirmasis suskaičiavo Johanas Jozefas Lošmidtas 1865 metais, tad Vokietijoje šis skaičius iki šiol vadinamas Lošmidto skaičiumi.

Savo vardadienį šiandien švenčia Doloresa, Lolita, Odilija, Ramvydė, Sanginas.

Ši diena pasaulio istorijoje

1917 metais Prancūzijoje įvyko pirmasis JAV dalinių mūšis su vokiečiais per Pirmąjį pasaulinį karą.

Šią dieną 1954 metais Didžioji Britanija, Prancūzija, JAV ir TSRS sutarė baigti Vokietijos okupaciją.

1956 metais Vengrijoje prasidėjo antikomunistinė revoliucija. Vengrijos Respublikos nacionalinė diena.

1989 metais dešimtys tūkstančių demonstrantų Vengrijoje, minėdami 1956 metų revoliucijos metines, reikalavo demokratinių reformų šalyje.

1990 metais Izraelis uždraudė palestiniečiams, gyvenantiems okupuotose teritorijose, vykti į Izraelį.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai