Romanas Melbergas su dukra Elena

Būsto klausimas: kaip "Gulago vaikai" kovoja teisę grįžti namo

(atnaujinta 11:09 2020.11.08)
Per pastaruosius trisdešimt metų reikalaujamą kompensaciją gavo tik keli "Gulago vaikai". Pagal įstatymą lageriuose ar tremtyje gimusios politinių represijų aukos turi būti aprūpintos butais mieste, kuriame gyveno jų tėvai iki arešto

Tačiau įstatymas praktiškai neveikia. Kodėl vyresnio amžiaus žmonių bandymas grįžti namo virto ilgalaike konfrontacija su valdininkais — RIA Novosti medžiagoje rašo Julija Achmedova.

"Kažkada buvau rusas"

"Reikalas tas, kad kažkada buvau rusas. Gimiau 1922 metais Maskvoje ir, ten pagyvenęs 20 metų, buvau pašauktas į Raudonąją armiją", — taip prasideda etninės kilmės represuoto Romano Melbergo laiškas Josifui Stalinui.

1942 metais jis buvo paimtas tiesiai iš fronto ir deportuotas į Sibirą kaip etninis vokietis dėl jo pavardės. Melbergas išsiuntė daugybę laiškų šalies vadovybei, tikindamas, kad jis nėra vokietis, tačiau nesėkmingai. Jis dvylika metų praleido specialiose gyvenvietėse.

"Mūsų šeima neturėjo nieko bendro su Vokietija, — aiškina Melbergo duktė Elena Romanovna Reva. — Tėvas gavo "neteisingą" pavardę iš savo močiutės — estės. Bet jis pats gimė Maskvoje ir prieš karą gyveno centre — Zamoskvorečjė. Tėvas buvo iš inteligentiškos aplinkos. Jis baigė oro fotogrametrijos mokyklą, visą gyvenimą mokėsi fotografijos. Jis mokėjo rusų kalbą ir laikė save rusu".

Pati Elena Reva gimė 1950 metais Kemerovo srityje — ten, kur jos tėvas atliko bausmę, dirbo kasykloje.

Po paleidimo Romanas Melbergas vėl išvyko į Maskvą, siekė reabilitacijos ir būsto grąžinimo, tačiau veltui.

Роман Мельберг
© Фото из семейного архива Елены Ревы
Romanas Melbergas.

"Jis glaudėsi kažkokiuose komunaliniuose bustuose, — prisimena Elena Romanovna. — Mama kelis kartus lankėsi pas jį, bet tada jie nusprendė išsiskirti. Mes su broliu ir motina likome Kemerovo srityje".

Elena Reva vis dar gyvena Novokuznecke.

"Viename mažame bute esame penki — aš, sūnus su žmona ir dvi anūkės", — sako ji.

Melbergas jau seniai kovoja dėl legalaus būsto Maskvoje, tačiau reguliariai gauna valdininkų atsisakymus.

Neužėmė eilės

1991 metais buvo priimtas federalinis įstatymas "Dėl politinių represijų aukų reabilitacijos", kuris garantavo represuotiesiems ir jų vaikams, gimusiems lageryje ar tremtyje, teisę gauti butą mieste, kuriame šeima gyveno iki represijų. Pinigai tam turėjo būti skiriami iš federalinio biudžeto prioritetine tvarka.

Tačiau, pasak represijų aukų interesams atstovaujančio advokato Grigorijaus Vaipano, per beveik trisdešimt metų būstą gauti pavyko nedaugeliui.

"2004 metais įstatymas iš esmės buvo pakeistas taip, kad grįžti į istorinę tėvynę tapo visiškai nerealu, — RIA Novosti sako Vaipanas. — Pirma, dingo prioritetinė butų teikimo tvarka. Savo ruožtu regionai nustatė papildomas ir visiškai neįmanomas sąlygas. Pavyzdžiui, norėdami vėl tapti maskviečiais, represuotieji, kaip ir kiti pašalpų gavėjai, turi būti nepasiturintys ir bent dešimt metų praleisti sostinėje".

Tai, kad žmonėms nėra kur ir už ką įsikurti Maskvoje, įstatymų leidėjams nebuvo įdomu.

"Pakeitus įstatymą, nė viena iš represijų aukų negavo ne tik būsto, bet nesugebėjo net atsistoti į eilę", — pažymi Vaipanas.

"Kam pinigų užteko, tą ir nusipirkome"

Septyniasdešimt dvejų metų Elizaveta Semionovna Michailova gyvena Vladimirsko srityje, Zolotkovskio geležinkelio pusstotėje. Kartu su dviem dukterimis jis užima pusę senos nykios trobelės miško pakraštyje. Mobilusis ryšys čia yra prastas, ir norėdama pasikalbėti su RIA Novosti korespondente, Elizaveta Michailovna ilgai vaikšto aplink namus, ieškodama geresnio signalo.

"Mano tėtis Semionas Vasiljevičius Michailovas gimė 1904 metais Sankt Peterburge. Jis įgijo du aukštuosius išsilavinimus, buvo partijos narys, — šeimos istoriją pasakojo ji. — 1931 metais jis buvo perkeltas į Maskvą. Tėvas aktyviai lipo karjeros laiptais ir netrukus gavo būstą Vešniakų stotyje [dabar Maskvos rytinis rajonas — Sputnik].

1935 metais jis buvo paskirtas Maskvos prekybos atstovu Azerbaidžane. Tačiau 1937 metais jis negrįžo iš komandiruotės. Žmona Antonina buvo informuota: Michailovas areštuotas už dalyvavimą kontrrevoliucinėje organizacijoje.

Jis buvo nuteistas aštuoneriems metams lageriuose. Žmona su vaikais liko Maskvoje. Jie nebuvo imti į evakuaciją, ji buvo atleista iš darbo kaip "liaudies priešo" žmona, jai net grasino fiziniu smurtu. Vieno iš antskrydžių metu antroji dukra Lidija žuvo.

Po aštuonerių metų Michailovas gavo pažymėjimą, draudžiantį jam įsikurti šimto kilometrų zonoje aplink Maskvą, Leningradą ir kitus didelius bei "uždarus" TSRS miestus. Jie persikėlė į Moldovą, į Orchėjaus miestą. Tačiau šeima buvo kartu neilgai. 1949 metais prasidėjo pakartotiniai buvusių politinių kalinių areštai. Michailovas buvo represuotas ir išsiųstas į Krasnojarsko teritoriją, šį kartą 25 metams.

Elizaveta ir jos vyresnioji sesuo, pavadinta patriotiniu sovietiniu Lenino vardu, užaugo Moldavijoje.

"Po TSRS žlugimo, 9-ojo dešimtmečio pradžioje, buvau Maskvoje darbo reikalais ir nusprendžiau eiti į "tą patį pastatą" Lubianke. Ten man pasakė, kad mano tėvas yra nekaltas, ir viskas, kas jam nutiko, buvo vadinama nepateisinamomis represijomis", — prisimena ji.

Taip Michailova sužinojo, kad turi teisę grįžti į gimtinę ir gauti būstą. 2007 metais seserys gavo Rusijos pilietybę ir persikėlė į Vladimirsko sritį.

"Kam pinigų užteko, tą ir nusipirkome, — moteris sako apie dabartinius namus. — Mes jau seniai norėjome palikti Moldovą, ten siaubingas nacionalizmas ir visada tai jautėme. Kraustėmės su viltimi greitai gauti kompensaciją. Niekas ir nemanė, kad taip užsitęs ir sukels tokią konfrontaciją. Pasirodo, kad mes kalti be kaltės".

Konstitucinis Teismas nusprendė

2019 metais keli represuotųjų vaikai, įskaitant Michailovą, pateikė skundą Konstituciniam Teismui (KT). Jų pastangų dėka esamas kompensavimo mechanizmas buvo pripažintas antikonstituciniu. Konstitucinis Teismas pareikalavo pakeisti įstatymą ir užtikrinti "Gulago vaikų" būsto teises.

Valstybės Dūma turi vykdyti Konstitucinio Teismo nutarimą. Tačiau žmogaus teisių aktyvistai įsitikinę, kad Statybų ministerijos parengtas Valstybės Dūmai pateiktas įstatymas nieko nepakeis.

"Pirma, sprendimas suteikti būstą liko regionams, kurių dauguma neturi pinigų, — aiškina Grigorijus Vaipanas. — Antra, dokumente nurodoma represijų aukas įtraukti į bendrą socialinę eilę. Maskvoje yra apie 50 tūkst. žmonių. Tai yra, gauti būstą "Gulago vaikai" galės po 25–30 metų".

RIA Novosti Statybų ministerija teigė: nepaprastas represuotųjų aprūpinimas būstais gali pažeisti kitų paramos gavėjų — daugiavaikių ir mažas pajamas gaunančių šeimų, neįgaliųjų, darbo veteranų — teises.

"Kalbant apie prioritetą, Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į būtinybę išspręsti klausimą laikantis kitų privilegijuotų piliečių kategorijų teisių", — pabrėžė Statybų ministerija.

Kodėl regionai vis dar užsiima būsto teikimu, ministerija nepaaiškino.

Valstybinės Dūmos Darbo, socialinės politikos ir veteranų reikalų komitetas, paskirtas atsakingu už įstatymo projekto rengimą pirmajam svarstymui, paskelbimo metu neatsakė į RIA Novosti užklausą.

Žmogaus teisių aktyvistai kategoriškai nesutinka su valdininkų pozicija.

"Ministerija nepaiso svarbiausio skirtumo tarp paramos gavėjų, — sakė tarptautinės draugijos "Memorial" valdybos pirmininkas Jan Račinskij. — Socialinės piliečių kategorijos gauna būstą per valstybės pagalbą. Butai turėtų būti teikiami reabilituotiesiems kaip kompensacija — tai ne labdara, o kompensacija už valstybės padarytą žalą".

"Einu per Arbatą ir žiūriu į tėvo namų langus"

Vladimirui Leonidovičiui Gorobecui dabar 64 metai. Jis gimė ir augo atokiame kaime, Krasnojarsko teritorijoje, ir daugelį metų bandė persikelti į Maskvą.

Леонид Горобец
© Фото : из семейного архива Владимира Горобца
Leonidas Gorobecas.

"Tėtis gimė 1900 metais. Prieš Didįjį Tėvynės karą jis užėmė aukštas pareigas — buvo Spalio geležinkelio TORGPIT vadovas. Jis gyveno Arbate", — RIA Novosti sako represuoto Leonido Gorobeco sūnus.

1941 metais vyras išėjo į frontą kaip savanoris, tačiau buvo pašauktas ir paskirtas atsakingu už maskviečių aprūpinimą maistu.

"Kartą mano tėvas sužinojo apie grupę, kuri vagia maistą, — sako Vladimiras Leonidovičius. — Jis atsisakė su jais bendradarbiauti ir juos dangstyti. Kitą rytą pas jį atėjo iš NKVD. Buvo gautas pareiškimas, kad jis užsiima grobstymu".

Pirmiausia Gorobecui buvo paskirta griežčiausia bausmė — sušaudymas, bet paskui pakeitė dešimčia metų lagerio ir dar penkeriais metais tremtyje Krasnojarsko teritorijoje.

"Ten tėvas sutiko mano mamą — ji buvo 22 metais jaunesnė, atliko bausmę už tai, kad karo metais atsidūrė okupacijoje. Aš gimiau 1956 meatis. Ir po dvejų metų mano tėvas mirė nuo vėžio", — atsidūsta represuotųjų sūnus.

Мать Владимира Горобца Галина Пурий
© Фото : из семейного архива Владимира Горобца
Vladimiro Gorobeco motina Galina Purij.

Gorobecas jau 15 metų stengiasi grįžti į savo tėvo miestą. Daugybė kreipimųsi į Maskvos valdininkus ir teismą dar nedavė rezultatų.

"Prieš dvejus metus mano žmona mirė, o aš persikėliau į Taganrogą pas savo sūnų. Pensija maža, kaip represuotajam prideda tūkstantį, — sakė Gorobecas. — Kai esu Maskvoje, einu palei Arbatą ir žiūriu į tėvo namų langus. Įsivaizduoju, kaip jis ten kažkada gyveno".

Alternatyvus įstatymas

Dabar Rusijoje yra apie 1500 "Gulago vaikų". Beveik visiems — 70 metų ar daugiau. Labiausiai tikėtina, kad atsidūrę bendroje būsto eilėje, nė vienas iš jų jo negaus. Tiesiog iki to laiko neišgyvens.

Tai suprasdami, žmogaus teisių aktyvistai ir Valstybės Dūmos deputatai parengė dar vieną įstatymo projektą, kuris įpareigoja per metus nuo kreipimosi dienos skirti represijų aukoms federalines išmokas už namo statybą ar buto įsigijimą mieste, kuriame gyveno jų šeima prieš tremtį.

Kokia iniciatyva bus priimta, priklauso nuo Valstybės Dūmos deputatų.

Tegai:
Rusija, būstas
HIMARS, archyvinė nuotrauka

Kodėl HIMARS kelia grėsmę Rumunijai ir Baltijos šalims, o ne Rusijai

(atnaujinta 17:08 2020.11.27)
Jungtinės Valstijos ir jos NATO sąjungininkai neturi ginklų, kurie iš tikrųjų ir galiausiai kelia grėsmę Rusijai Krymo pusiasalyje ar Kaliningrado srityje

NATO sąjungininkų skaičiaus negalima paversti karinių operacijų kokybe net Afganistane (talibai — nėra aukščiausių technologijų priešai).

Amerikiečių nejaudina didelis atsilikimas nuo Rusijos pažangių ginklų technologijų srityje (viršgarsinės raketos, oro gynybos ir elektroninio karo sistemos, povandeninės robotikos sistemos). Praktikuodamos "aukštųjų technologijų karo" taktiką, JAV sausumos pajėgos praėjusią savaitę per kelias valandas iš Vokietijos į Rumuniją skraidino dvi daugkartines paleidimo raketų sistemas HIMARS ("High Mobility Artillery Rocket System"), paleido keletą mokomųjų raketų į Juodąją jūrą ir greitai įrenginius grąžino į Ramšteino bazę.

"Forbes" duomenimis, vienos dienos šaudymo misija Rumunijoje buvo Amerikos kariuomenės "ugnies jėgos atkūrimo" demonstravimas, "žinia Maskvai" ir "raketų staigmena" Rusijos pajėgų grupei Kryme. Kitaip ir būti negali, nes Juodoji jūra "greitai virsta Rusijos ežeru", o tai kelia grėsmę JAV interesams.

Žinoma, du HIMARS paleidimo įrenginiai nelemia orų regione, tačiau 2018 metais Amerikos 41-oji artilerijos brigada grįžo į Vokietiją, į šioje brigadoje buvo keturios HIMARS baterijos (iš viso 36 paleidimo įrenginiai, kurių bendras paleidimas —  216 227 mm kalibro raketų). Amerikiečiai mano, kad didelis HIMARS dislokavimo greitis apsunkins priešo kontršūvius: "Sunku pataikyti į raketų paleidimo įrenginį, kuris žemėje praleidžia tik kelias valandas". Ir jie "ugnies reidus" praktikuoja keliose srityse.

Panašios pratybos "Rail Gunner Rush" su tiesioginiu HIMARS sistemų šaudymu anksčiau buvo surengtos Estijoje, maždaug 110 km atstumu nuo Rusijos sienos. Tokiu būdu 2020 metų rugsėjo mėnesį JAV parodė savo "įsipareigojimą Baltijos šalių saugumui". Savo ruožtu Maskva "Rail Gunner Rush" laikė "provokuojančiomis ir itin pavojingomis regiono stabilumui".

Spektakliai Europai

JAV kariuomenė Europoje linkusi nepaisyti sąjungininkų interesų ir net pačios geografijos. "Forbes" pastebi: "Nuo Rumunijos pakrantės iki Krymo — tik 250 mylių (400 km) palei Juodąją jūrą. HIMARS, kurios buvo perdislokuotos į Rumuniją, kelia rimtą ir nenuspėjamą grėsmę Rusijos kariams regione". Rumunijos armijos vadas generolas majoras Lulianas Berdila patvirtina: "Mirtingumas, šiandien įrodytas per pratybose Juodojoje jūroje naudojamą atstumą, kalba pats už save". Beje, Rumunija ruošiasi įsigyti savo HIMARS sistemas iš JAV ir planuoja pasiekti visišką pasirengimą šių ginklų veikimui 2022 metais.

Panašu, kad Rumunijoje sėkmingai įvyko amerikiečių HIMARS sistemų sąveikos su Rumunijos daugialypėmis raketų sistemomis demonstravimas, NATO suformavo operacinę aplinką ir operacijų teatre sukūrė efektyvią strateginio atgrasymo versiją. Tačiau iš tikrųjų dvi 41-osios artilerijos brigados HIMARS pasinėrė į lėktuvą MC-130J, nuskrido į Rumunijos Kogalniceanu oro bazę, vaizdingai (sąlygiškai) pabendravo su 352-osios JAV specialiųjų operacijų divizijos karininkais ir su Rumunijos sausumos pajėgų daliniais. Negražiai apšaudė Juodąją jūrą ir išskrido atgal į Vokietiją.

Galbūt mes tik stebime logistikos tobulinimą, o realioje kovinėje situacijoje 41-oji JAV armijos artilerijos brigada nuskris į Gruziją ar Ukrainą, arčiau priešo. Net tokiu atveju iškrovimo metu HIMARS sistemos gali būti sunaikintos ore ar aerodromuose, tai leidžia Rusijos kosmoso žvalgybos sistemos, oro gynybos sistemos S-400 ir "Iskander-M". Bet kokiu atveju, tokios JAV kariuomenės operacijos (pasirodymai) Europoje kelia grėsmę ne tiek Rusijai, kiek Rumunijai, Baltijos šalims ir kitoms laikino ar nuolatinio HIMARS sistemos dislokavimo vietoms, kurios reaktyvūs sviediniai ir raketose gali būti aprūpinti taktinėmis branduolinėmis galvutėmis. Maskva yra priversta reaguoti ir kurti atsakomąsias priemones.

Tikrosios galimybės

Kovos sąlygomis Amerikos HIMARS sistema pirmą kartą buvo išbandyta 2010 metų vasario mėnesį Afganistane. Buvo atliktos dvi raketų paleidimo priemonės, kurios gerokai nukrypo nuo reikalaujamos trajektorijos ir nukrito nuošalyje nuo taikinio (dėl to žuvo keli civiliai gyventojai). Tyrimo metu HIMARS operacija buvo sustabdyta, tačiau šiandien daugiau nei 400 raketų yra JAV kariuomenėje.

Irake HIMARS kompleksai buvo naudojami kovoje su teroristais nuo 2015 metų lapkričio. Keli šimtai įvairių tipų raketų buvo paleisti ties įvairių taikinių. Duomenų apie paleidimo efektyvumą nėra.

"High-Mobility Artillery Rocket System" yra labai mobili JAV armijos raketinės artilerijos sistema ant FMTV važiuoklės gali gabenti šešias 227 mm raketas (Rusijos analogai yra daugkartinės paleidimo raketų sistemos "Uragan" ir "Smerč") arba vieną taktinę ATACMS ( rusų "Točka-U" analogas). Galima gabenti orlaiviu C-130 Hercules.

Mašina kompensuoja savo nuosavo paleidimo įrenginio nebuvimą įvairiais konteineriais su įvairaus tipo ir kalibro raketomis. Savaeigis paleidimo įrenginys gali nešti skirtingų savybių (nevaldomas ir valdomas) raketas. Gamykloje sviediniai ir raketos dedami į sandarius transportavimo ir paleidimo konteinerius, techninis patikrinimas prieš šaudymą neteikiamas.

Kovinis savaeigio paleidimo įrenginio svoris su šaudmenų apkrova yra apie 11 tonų. Mašina pajėgi važiuoti iki 85 km / h greičiu, važiuoti turimomis kuro atsargomis be papildymo iki 480 km. Kompleksą kontroliuoja trijų asmenų įgula, esanti salono viduje. Šaudymas galimas bet kuria kryptimi, aukščio kampais iki +60 laipsnių.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
raketos, Rumunija, Baltijos šalys, Rusija, JAV
Dar šia tema
Rusija sureagavo į JAV grasinimus dislokuoti naujas raketas Europoje
Karo ekspertas: naujos Rusijos raketos sukels isteriją JAV
"National Interest" įvardijo penkis pavojingiausius Rusijos karinius laivus
Seimo posėdis, archyvinė nuotrauka

Nuotolinis Seimas: Lietuvą valdys dirbtinis intelektas

(atnaujinta 10:24 2020.11.27)
Artimiausiu metu Lietuva išgarsės visame pasaulyje. Šalies įstatymų leidžiamoji valdžia priims revoliucinį sprendimą — įteisins parlamento darbą nuotoliniu būdu. Tai taps dirbtinio intelekto valdžios iš žmogaus perėmimo pradžia

Šią savaitę pritrūko vieno posėdžių salėje sėdėjusių Seimo narių balso, kad būtų priimtos Lietuvos Seimo statuto straipsnių pataisos dėl galimybės Seimo nariams valdyti šalį iš savo namų biuro. Visa valdančiųjų liberalų frakcija buvo saviizoliacijoje. Bet Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nenusimena. Diena anksčiau, diena vėliau, tačiau bus priimtas revoliucinis sprendimas.

Jau kitą savaitę, kai liberalai išeis iš saviizoliacijos, pagal karantino taisykles, Seime vėl bus balsuojama dėl nuotolinio parlamentarų darbo. Ir jau tada, opozicionieriai-sukilėliai, laikykitės! Įstatymas bus priimtas, ir netvirta 73 valdančiosios koalicijos mandatų dauguma bus žymiai sustiprinta. Kol kas siūloma įteisinti, kad Seimo narys virtualiai galėtų dalyvauti Seimo posėdyje tik paskelbus ekstremalią situaciją ir iškilus grėsmei jo ir aplinkinių sveikatai ir (arba) gyvybei. O jau kitame etape galima nurodyti kitas "balsavimo internetu" priežastis. Ir ten bus galima visą teisėkūros galią šalyje perkelti į virtualią erdvę. Ir netgi įteisinti balsavimą internetu rinkimuose visais valdžios lygmenimis.

"Viena vertus, organizuodami saugesnį Seimo darbą, kita vertus, turime paraleliai spręsti perėjimą prie nuotolinio Seimo darbo. Kuo greičiau tai padarysime, tuo tikresni būsime, kad Seimo darbas gali būti nenutrūkstamas", — cituoja žiniasklaida Čmilytę-Nielsen.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat išreiškė susirūpinimą. Per vaizdo konferenciją su naujojo Seimo valdybos nariais jis sakė: "Esame kritiškai svarbiame kovos su pandemija taške, be to, būtina sklandžiai užbaigti ir Vyriausybės tvirtinimą. Nepaisant visų Seimui tenkančių išbandymų, šios vienos svarbiausių valstybės institucijų darbas negali nutrūkti ilgesniam laikui. Kviečiu visas parlamentines partijas suvienyti jėgas ir priimti tolesniam Seimo darbui būtinus sprendimus".

Beje, ši darbo forma jau sėkmingai išbandyta vietos valdžios lygiu. Tos pačios sostinės tarybos posėdžiai sėkmingai vyksta interneto platformose. Apie ką čia kalbėti? Pasaulio viršūnių susitikimai ir kalbos JT virtualioje erdvėje jau seniai tapo norma. Taigi fizinio kūno buvimas parlamento rūmuose tampa anachronizmu.

O dabar pereikime nuo pliusų prie šios valstybės, o ateityje ir viso pasaulio, valdymo formos minusų ir trūkumų.

Anądien nutiko juokinga istorija. Nyderlandų žurnalistas Danielis Verlaanas "nulaužė" slaptą ES gynybos ministrų vaizdo konferenciją. Kol karinių departamentų vadovai internete diskutavo apie slaptus gynybos klausimus, ekrane pasirodė žurnalistas ir pasveikino apstulbusius ministrus. Jam pavyko prisijungti prie slaptos vaizdo konferencijos dėl paveikslėlio su slaptažodžiu, kurį netyčia "Twitter" paskelbė Nyderlandų gynybos ministras Ankhas Beyleveldas.

Taip, už šį įžūlų triuką žurnalistą galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Bet kas gali garantuoti, kad koks nors programišius, nors ir vidutinio lygio, nemojuos ranka ministrams, o tiesiog ramiai pasidės už ekrano ir užrašys visas ES ir NATO gynybos paslaptis?

Štai ir nėra jokios garantijos, kad koks nors Rusijos ar Kinijos šnipas neprisijungs prie Lietuvos Seimo posėdžio vaizdo konferencijos.

Štai kodėl opozicijos "valstiečiai" šiandien ragina savo kolegas neskubėti, o rimtai apmąstyti šį klausimą. Ne skubėti svarstyti šių įstatymų projektų, bet pirmiausia sukurti specialią jų rengimo grupę. Juk tai nėra paprastas fizinio Seimo nario buvimo ar nebuvimo priimant sprendimą klausimas, o nacionalinio saugumo ir galimo valdžios uzurpavimo siauros grupės žmonių, kurie valdys tą pačią "virtualaus Seimo" sistemą, rankose klausimas. O ateityje — vyriausybės, teismų ir kitų valdžios šakos.

Pažiūrėkite, kas vyksta JAV, kurios lietuviams yra demokratijos etalonas. Garsus skandalas su balsų skaičiavimu, kai kompiuteriai suskaičiavo Baidenui už Trumpą atiduotus balsus. Tai yra, prezidento lenktynių nugalėtojas buvo nustatytas ne realioje, o virtualioje erdvėje.

Paklausite, ką Lietuva turi su tuo bendro? Priminsiu, kad pasibaigus socialdemokratų kadencijai (2012-2016 metais) Lietuvos Vyriausiosios rinkimų komisijos pagrindinio kompiuterio modernizavimo klausimas buvo svarstomas visiems "nepastebimai". To nereklamavo net smalsi Lietuvos žiniasklaida. Na, kompiuteriai, na, programos. Ką tai domina? Tada konkurse dėl už teisę prikimšti VRK kompiuterį programomis už šimtus tūkstančių eurų susirėmė su socialdemokratais (LSDP) ir konservatoriais (TS-LKD) susijusios įmonės. Laimėjo konservatoriai.

"Sputnik Lietuva" jau priminė, kad pagrindinis VRK kompiuteris pirmajame 2016 metų rinkimų ture pasirodė puikiai. Jo darbas sutrikdavo beveik kiekvieną valandą, o po dar vienos pataisymo ekrane rodydavo "besąlygišką konservatorių pergalę" net tose apygardose, kur tankiai gyvena rusai ir lenkai — amžini dešiniųjų oponentai. Pirmasis turas baigėsi pergale su minimaliu TS-LKD pranašumu.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Bet antrajame ture "giluminė Lietuva", išsigandusi dar vieno konservatorių sugrįžimo, rankomis ir kojomis balsavo už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Ir pagrindinis VRK kompiuteris tada nepadėjo. Tikriausiai jos virtualūs čiuptuvai dar nepasiekė regionų. Tačiau per ketverius konservatorių buvimo opozicijoje metus, matyt, buvo padarytos išvados ir atlikta programinės įrangos korekcija. Ir jau šį rudenį viskas vyko laikrodžio tikslumu.

Klausantis skandalingų žinių ir balsų skaičiavimo JAV prezidento rinkimuose, autoriaus galvoje sukasi beprotiškos mintys. Bet ką daryti, jei Lietuvoje, kaip ir Pabradės poligone, Amerikos kariai tobulina savo įgūdžius prieš "žygį į Rytus", Amerikos programuotojai taip pat tobulina savo balsų skaičiavimo įgūdžius? Galų gale, kaip žinote, amerikiečiai yra meistrai, kurie vasalų rankomis traukia kaštonus iš ugnies ir naudoja tuos pačius vasalus kaip bandomuosius triušius.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), konservatoriai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), valstiečiai, Lietuva, Seimas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Galių patikrinimas. Ar valdantieji verčia Nausėdą "grąžinti skolas"?
Seimo nariai raginami atsiprašyti NVSC
Seimo nariams nepavyko susitarti dėl nuotolinio darbo
Dronas-kamikadzė ZALA Lancet

"Kalašnikov" kuria naujus dronus-kamikadzes

(atnaujinta 15:11 2020.11.27)
Kompanija papasakojo, jog gamina seriją smogiamųjų bepiločių kompleksų, kurie pagal savo taktines ir technines savybes yra geresni nei užsienio konkurentai

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Koncerno "Kalašnikov" (kuris yra "Rostech" dalis) dukterinė įmonė "Zala Aero Group" dirba kuriant naujus bepiločius orlaivius, tame tarpe dronus-kamikadzes, interviu RIA Novosti pasakė valstybinės korporacijos "Rostech" ginkluotės komplekso pramonės direktorius Bekchanas Ozdojevas.

"Kompanija "ZALA AERO GROUP", priklausanti "Kalašnikov" grupei, gamina seriją smogiamųjų bepiločių kompleksų, tarp kurių "KUB", "Lancet-1" ir "Lancet-3". Visi jie yra geresni nei užsienio konkurentai pagal savo taktines ir technines savybes. Tačiau mes ties tuo nesustojame ir nuolat dirbame kurdami naujus bepiločius, tame tarpe dronus kamikadzes", — pasakė jis.

Anksčiau parodoje "IDEX-2019" Abu Dabyje "Kalašnikov" pristatė droną-kamikadzę "Kub". Vėliau įmonė sukūrė "Lancet" — pirmąjį Rusijoje patruliuojantį droną-kamikadzę.

Kaip pareiškė "Rostech" generalinis direktorius Sergejus Čemezovas, naujajame išmaniajame komplekse "ZALA Lancet" yra žvalgybos, ryšių, navigacijos ir didelio tikslumo smogiamasis elementas.

Tegai:
Rusija, bepilotis orlaivis, dronas, Koncernas "Kalašnikov"
Dar šia tema
Koncernas "Kalašnikovas" palygino "AK-12" ir amerikiečių M4
"Kalašnikov" parodė naujo elektrinio motociklo prototipą — video
"Kalašnikov" parodė universalų nepilotuojamą konvertoplaną — video
"Kalašnikov" sukūrė naują automatą AK-19 — video