Mitingas Vilniuje, nuotrauka iš įvykio vietos

Priešlaikiniai rinkimai Lietuvoje: būti ar nebūti?

48
(atnaujinta 13:30 2018.03.19)
Mindaugas Bastys pasitraukė iš Seimo, o politinis skandalas tęsiasi. Kalbama apie priešlaikinius parlamento rinkimus. Ar tai realu?

Tai, kad dabartinė politinė suirutė yra naudinga pirmiausiai konservatoriams, akivaizdu. Taip pat suprantama, kodėl jie kartu su Gintauto Palucko socialdemokratų partijos atstovais prabilo apie pirmalaikius Seimo rinkimus: gana pagrįstai tikisi, kad pagerins savo poziciją "Valstiečių" sąskaita.

Tačiau kiek realus toks scenarijus — kur jūs matėte parlamentą, kuris pasitrauktų savo noru? Kitaip tariant, šansų, kad "Valstiečiai" pasiduos taip lengvai, mažai, bet situacija jau padovanojo vieną Lietuvos politiniam gyvenimui neįprastą dalyką — gatvės protestą.

Nuo Kijevo iki Vilniaus

Tam, kad įvyktų pirmalaikiai Seimo rinkimai, reikia 85 deputatų balsų. Dabartinė valdančioji dauguma, žinoma, yra trapi, bet parlamente užtenka žmonių, kurie nenori prarasti "šiltos" vietos. Paskatinti juos tai padaryti gali tik du dalykai — garantija, jog po rinkimų jie vėl atsidurs Seime, ar kažkas išskirtinio.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis užsiminė, kad ir tarp "Valstiečių" yra politikų, pasiruošusių paremti priešlaikinius rinkimus. Tai gali reikšti, kad "Tėvynės sąjunga" stengiasi politiškai suvilioti konkurentų atstovus, bet surinkti tokiu būdu 85 balsus opozicijai vis tiek bus sunku (tuo labiau, kad prezidentė kištis į šį balaganą, atrodo, neketina).

Greičiausiai todėl mes pamatėme mitingą prie Seimo. Kai kurie politologai pastebėjo, kad tai trūkusios žmonių kantrybės požymis, tačiau akcija buvo labai panaši į gerai surengtą konservatorių spektaklį su iš anksto paruoštu scenarijumi.

Kai kurie ekspertai jau pastebėjo, kad Baltijos valstybių politika "ukrainizuojasi" (darosi neadekvati, populistinė ir teisiškai abejotina). Taip, Vilniaus gatvėse dar nedega padangos, bet kai neaiškus lietuviškas Maidanas su tokiu personažu kaip Andrius Tapinas priešakyje ima kalbėti visos visuomenės (kuriai didžiąja dalimi nusispjauti į tą klounadą Seime) vardu, о Rasa Juknevičienė tuo pat metu tiesioginiame eteryje sako, kad dabartinis Seimas iš esmės yra nelegitimus, o Ramūnas Karbauskis — Kremliaus agentas, abejonių, kas yra "spektaklio" režisieriai lieka vis mažiau. Stebina priemonės, kuriomis siekiama tikslo.

Tačiau Karbauskis ir Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, kuris pareiškė, kad jam gėda vadovauti tokiam parlamentui, užsispyrusiai mano, jog pirmalaikiai rinkimai būtų nekonstruktyvus žingsnis. Todėl ta pati Juknevičienė vis tik suabejojo jų perspektyva. Tai kuo tada gali baigtis ši istorija?

Nepadės, bet ir nepakenks

Karbauskis sako, kad "Valstiečiai" populiarūs kaip niekad, nes už juos kalba darbai. Tačiau akivaizdu, kad jų politika yra prieštaringa, ir todėl partijos bei jos lyderių populiarumas smunka. O konkurentai jaučia "kraujo kvapą" ir visais įmanomais būdais spaudžia oponentus.

Mitingas kovo 15-ąją, nuotrauka iš įvykio vietos
© Sputnik/ Андрей Богданов

Kita vertus, tas triukšmas dėl "nepriklausomų deputatų" kontrolės, neskaidraus balsavimo ir iš piršto laužtų apkaltų, greičiausiai, po kurio laiko užges. Be abejo, negalima pasakyti, kad jis visai nepakenks "Valstiečiams" (kitaip, premjeras Saulius Skvernelis, matyt, nesinervintų, atsakinėdamas į žurnalistų klausimus). Bet tas poveikis neturėtų būti ilgalaikis ir kritinis.

Kitaip tariant, valdančiųjų "pacientas" labiau gyvas negu miręs, ir šį kartą išgyvens bei taps protingesnis, kad daugiau nereikėtų teisintis, kaip interpeliacijos Basčiui atveju. Tuo tarpu konservatoriai toliau ieškos pretekstų puolimui, ir jie puls vis agresyviau ir išradingiau.

Trumpai sakant, kuo toliau, tuo bus linksmiau. Tik gėda dėl to, kad, kaip pasakė Dalia Grybauskaitė, šalies parlamentas "vis labiau panašėja į  rietenų seimelį", kuris pirmiausia užsiima politinių santykių aiškinimusi, o ne konstruktyviu darbu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

48
Tegai:
priešlaikiniai Seimo rinkimai, Seimas, Mindaugas Bastys, Lietuva
Dar šia tema
Kumštinis: opozicija sukėlė karą Seime
Bastys "garbingai" pats pasitraukė iš Seimo
Karbauskis nori pašalinti iš Seimo visą konservatorių frakciją
Конституционный суд Литовской Республики, архивное фото

Teisininkų oligarchija: Konstitucinis Teismas uzurpuoja tautos suvereniąsias galias

(atnaujinta 11:26 2021.04.26)
Neseniai "Delfyje" pasirodžiusiame interviu ekonomistas Raimondas Kuodis išsakė mintį, kad Konstitucinio Teismo Lietuvoje turėtų nelikti, kadangi pastarasis — tai susiformavusios "teisininkų oligarchijos" įrankis

Iš tiesų, save "teisine valstybe" vadinančioje šalyje toks pareiškimas — labai provokuojamas, bet argi jis nepagrįstas? Apie tai ir pakalbėkime. Štai, ką teigia Kuodis:

"Teisininkai, kurie yra uzurpavę šią instituciją (joje nėra ne teisininkų), akcentuoja žodį "teismas". Bet tai, ką daro dabartinis Konstitucinis Teismas, dažnai būna smarkiai nutolę nuo siaurų teisminių klausimų. Antai jame dažnai svarstomi pensijų, mokesčių ir kiti ekonominiai klausimai. Teisininkai, kurie paprastai net nėra mokęsi ekonomikos, priima sprendimus, neturėdami pakankamų žinių. Kitaip tariant, jie priima sprendimus smegenų chirurgijos klausimais, būdami teisininkais".

Įsidėmėkime žodį — "uzurpavę". Konkrečių "uzurpavimo" atvejų Kuodis čia neaptaria, bet iškelia idėją, kad Konstitucinį Teismą reikėtų pakeisti Konstitucine Taryba (kuri vietoje vien teisininkų į savo sudėtį įtrauktų skirtingų sričių ekspertus). Su šiuo siūlymu čia nepolemizuosime, jo neaptarsime. Verčiau sutelksime dėmesį į kaltinimą "uzurpavimu", nes pastarasis, sakyčiau, ir svarbus, ir iš tikrųjų pagrįstas.

Kaip suprasti?

Juk Lietuva laikoma "teisine valstybe", o jos pagrindiniame įstatyme (1992 m. Konstitucijoje) rašoma juodu ant balto, kad suverenitetas priklauso tautai (1 str.), kad savo, kaip suvereno, galias, tauta vykdo arba tiesiogiai, arba per demokratiškai renkamus savo atstovus (4 str.) ir, pagaliau, kad svarbiausi valstybės bei tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu (9 str.).

O jei Konstitucinis Teismas vykdo "uzurpavimą", tai reiškia, kad suvereniąsias tautos galias jis prisiima sau. Tad kaltinimas "uzurpavimu" — dalykas rimtas. Tai pirma. O antra — tas kaltinimas yra pagrįstas!

Kaip, kuo? Cituotame interviu Kuodis to nekomentuoja. Bet yra eilė pavyzdžių, kurie tai ir konkretizuoja, ir aiškiai įrodo. Ir Kuodis juos puikiai žino. Tiesa, kaip jis juos vertina ir tai, kiek jo nuomonė čia sutaptų su mūsiške — atskiras klausimas. Tačiau mus dabar domina kitkas: domina būtent tie pavyzdžiai.

Santuoka iš Danijos

Vienas ryškiausių ir, beje, itin aptarinėjamų — 2019 m. Konstitucinio Teismo nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai", kuriame nustatoma, kad konstitucinė šeimos samprata "yra neutrali lyties požiūriu". Toks sprendimas priimtas vienos Danijoje "santuoką" įteisinusios homoseksualistų porelės naudai. Ir tai — nežiūrint fakto, kad 38-ame Konstitucijos straipsnyje teigiama: "Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sprendimu". Būtent — "vyro ir moters"! Taigi, kaip yra pažymėjęs VU profesorius Alvydas Jokubaitis, tokiu nutarimu praktiškai keičiama Konstitucija!

O kadangi Konstitucijos keitimas — tai arba Seimo, arba visaliaudinio referendumo prerogatyva (148 str.), tai minėtasis Konstitucinio Teismo nutarimas ir yra ne kas kita, kaip suvereniųjų tautos galių uzurpavimas. Uzurpavimas, kurio kontekste parlamentiniai ginčai dėl vienalyčių partnerysčių įteisinimo arba Stambulo konvencijos ratifikavimo tampa iš dalies butaforiniai.

Toliau. Turime ne mažiau įdomų bei svarbų, bet, tiesa, gerokai mažiau aptarinėjamą 2011 m. kovo 15 d. Konstitucinio Teismo nutarimą "Dėl tarptautinių karinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių".

NATO bazės Lietuvoje

Antai 137-ame Konstitucijos straipsnyje skaitome: "Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių", tačiau tokios bazės NATO pavidalu faktiškai egzistuoja. Ir kaip tai pateisina Konstitucinis Teismas? Tuo, kad NATO karinės bazės 137-ojo straipsnio nepažeidžia, kadangi NATO — tai ne valstybė, o aljansas, kurio nare yra ir Lietuva.

Kad konkrečiai NATO yra JAV karinės agresijos įrankis (ir kad, dar konkrečiau, šiuo atveju Lietuva yra JAV stumiama į potencialiai katastrofišką konfrontaciją su kaimynine Rusija), kad čia veikia atitinkami, su Lietuvos valstybingumu mažai ką bendro beturintys interesai, Konstitucinio Teismo nedomina: dialektikos tiesos, kad "abstrakčios tiesos nėra, kad tiesa — visada konkreti", Konstitucinio Teismo teisėjai veikiausiai nesupranta ar, tiksliau, suprasti nenori.

Beje, šiame kontekste simptomiška, kad 2004 m. į NATO Lietuva įstojo be jokio referendumo (skirtingai nei stojimo į ES atveju, dėl kurio buvo surengtas euroalumi, skalbimo milteliais ir šokoladu pirktas bei dvi dienas ištemptas, tad abejotinio teisėtumo, referendumas), nors strateginės šio žingsnio reikšmės valstybei niekas neginčytų (nepamirškime 9-ojo Konstitucijos straipsnio: "Svarbiausi valstybės bei tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu"!).

Pakso byla

Pagaliau, kaip Konstitucinis Teismas uzurpuoja tautos suvereniąsias galias, rodo jo vaidmuo prezidento Rolando Pakso nuvertime, atsispindintis 2004 m. kovo 31 d. išvadoje "Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai": čia Konstitucinis Teismas suveikė tiesiog kaip globalistinių vietos elito klanų įrankis, kuriam nei vietos, nei tarptautinė teisė, ką bekalbėti apie elementarų padorumą, visiškai nieko nereiškė.

Žinoma, Konstitucinio Teismo savivalės pavyzdžių galėtume nurodyti ir daugiau, bet jau šių pakanka, norint įsitikinti, kad kalbos apie "uzurpavimą" čia — ne iš piršto laužtos. Ir nors tai akivaizdžiai prieštarauja viešai deklaruojamam demokratizmui, iš esmės taip ir pasireiškia toji "teisininkų oligarchija", apie kurią šneka Kuodis.

Bet ar tuo reikia stebėtis? Dar klasikai mokė, kad "teisė — tai valdančiosios klasės valia, išreikšta įstatymu". O kai turime iki tokio laipsnio depolitizuotą sociumą, ar bereikia stebėtis, kad šioji valia primetinėjama ir vienašališkai, ir, atrodytų, be jokio žymesnio visuomenės pasipriešinimo? Iš tiesų, tai visiškai dėsninga.

Ir tai galioja tiek Konstituciniam Teismui, tiek skirtingoms Vyriausybėms, nes tai galioja mūsų "demokratinei" politinei sistemai apskritai. Ir šia prasme Kuodis nieko naujo nepasakė, tik patvirtino seniai egzistuojantį, tačiau, galbūt, dar ne visiems suprantamą faktą...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Dar šia tema
Apkalta 2.0: prasidėjo bėgimas iš Lietuvos prezidento kanceliarijos
Iš abipusės meilės liko tik šnipštas. Lietuvos vadovą norima paversti vestuvių generolu 
Puolė ant ambrazūros. Lietuvos valdžia gelbsti "AstraZeneca" vakcinos reputaciją 
"Apmaudu dėl Lietuvos": Paksas pakomentavo teismo nuosprendį
Pageidaujate apkaltos? Lietuvos prezidentas sistemingai stumiamas į šešėlį
Gabrielius Landsbergis, archyvinė nuotrauka

"Anūkas" Lenkijoje: kieno interesams tarnauja Lietuvos URM?

(atnaujinta 15:49 2021.02.11)
Vadinamosios "Žmonių partijos" veidas Gabrielius Landsbergis, pakeitęs rusofobą Liną Linkevičių URM vadovo pareigose, vėl demonstruoja, kad šiuo požiūriu yra vertas tiek savo pirmtako, tiek senelio "nuopelnų"

"Anūko" vizitas Lenkijoje

Joje Landsbergis lankėsi pirmadienį, vasario 8 d., per šį, pirmąjį savo, kaip užsienio reikalų ministro, vizitą Lenkijoje, susitiko su Lenkijos Seimo maršalka Elžbieta Vitek ir Lenkijos URM vadovu Zbignievu Rau.

Ir čia, be grynai formaliosios susitikimo dalies (kurią sudarė reveransai Žečpospolitos — Abiejų Tautų Respublika vadinamosios Lenkijos imperijos — atžvilgiu dėl artėjančių 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucijos 230-osiomis metinėmis), buvo aptariami du esminiai klausimai: pirma — vadinamasis regioninis saugumas ir rytų partnerystė, ir antra — Astravo AE, kaip tariama grėsmė tiek vietos, tiek ES saugumui.

Šiuo požiūriu, viskas, kaip sakoma, "pagal programą": Landsbergis tik patvirtino ligšiolinį Lietuvos kursą, orientuotą į Lenkiją, kaip, atseit, Rytų Europos regiono lyderę ir glaudžių ryšių su "transatlantiniais partneriais" (t. y. su JAV) garantą. Čia tereikia nepamiršti dar tarpukario metais fašistinio diktatoriaus Juzefo Pilsudskio keltą "Intermariumo" projektą. Šiandien tesiskiria tai, kad tuomet Lenkija turėjusi būti antitarybiniu placdarmu Vakarams, visų pirma, Didžiajai Britanijai, tuo tarpu šiandien ji atlieka antirusiško placdarmo funkciją tiems patiems Vakarams, tik nebe su Britanija, bet Jungtinėmis Valstijomis priešakyje.

Ir ukrainietiškasis maidanas, ir neseniai vykę bandymai kurti "baltarusišką maidaną" — tai juk tos pačios politikos, atseit, "Intermariumo", sudedamieji elementai: štai Ukraina šiandien jau yra JAV satelitinė valstybė (ir galime neabejoti, kad, Baltuosiuose rūmuose Trampą pakeitus Džo Baidenui — vienam pagrindinių Ukrainos įvykių ir karo Donbase kursytojų, reikalai šiame fronte tiktai paaštrės...), o Baltarusija, su neva "baisiuoju diktatoriumi" Aleksandru Lukašenka priešakyje, nenori tokia tapti.

"Demokratiniai procesai" ir Baltarusija

Todėl nekeista, kad parama "demokratiniams procesams" regione, t. y. visų pirmiausia — potencialiam Baltarusijos maidanizavimui, buvo svarbus punktas Landsbergio ir jo kolegų Lenkijoje darbotvarkėje. Šiuo požiūriu, reikėtų turėti omeny, kad, nors ir Lietuvos Seimas, ir valatkodelfinė-tapininė žiniasklaida rėkė bene garsiausiai apie, atseit, Baltarusijoje vykstančią "kovą prieš diktatorių", tikrai ne mažesnį, o iš tiesų gerokai didesnį svorį tiek pastarojo meto Baltarusijos įvykiuose, tiek formuojant provakarietišką penktąją koloną Baltarusijoje apskritai, turi Lenkija.

Ir nors vien iš šito matyti, kad Gabrielius Landsbergis pirmiausia aptarnauja ne Lietuvos, bet, galbūt, Varšuvos ir — be abejonės — Vašingtono, geopolitinius interesus (nežiūrint nei ekonominių Lietuvos ir Baltarusijos ryšių, nei teisinio, nei juo labiau moralinio visos šios epopėjos aspekto), tuo viskas nesibaigia: turime dar Astravo AE temą.

Dėl jos, atrodo, kad tiek Varšuva, tiek Vilnius laikosi konsensuso: kad naujoji Astravo AE esą "nesaugi" (nors nei technologijų, nei kitu požiūriu šito dar niekas neįrodė) ir, be to, kelia grėsmę ne tik Rytų Europos regionui, bet — dar daugiau — pačiai ES, į kurią, atseit, "pavojingojo" Astravo elektra jokiais būdais neturėtų patekti.

O tai, kad net kaimyninė Latvija seniai susitarusi su Baltarusija dėl Astravo AE, kaip ir ta aplinkybė, kad Lietuvos tariama "energetinė nepriklausomybė" (pasireiškusi tiek ES primestu ir prieš lietuvių liaudies valią įvykdytu Ignalinos AE uždarymu, tiek "Independence" afera, tiek kylančiomis elektros bei dujų kainomis, kurios šiuo požiūriu tėra tik pasekmės), tėra tiktai farsas, Gabrieliaus Landsbergio nedomina.

Kiti Landsbergio URM "perliukai"

Svarbiausia vizite į Lenkiją — patvirtinti Lietuvos šunišką atsidavimą savo šeimininkams Vakaruose ir, kas be ko, įgelti Rusijai, kurios atžvilgiu, tiesa, naujasis URM šeimininkas spėjo surengti jau eilę "įdomių" provokacijų.

Štai Navalno atvejis: sausio mėnesį šiam veikėjui sugrįžus į Rusiją ir vietos pareigūnams jį suėmus dėl pastarojo vykdytų nusikalstamų veikų (tarp jų — sukčiavimo), Gabrielius Landsbergis pirmasis "Baltijos valstybių vardu" pareikalavo jį paleisti, o paskiau kartu su Gitanu Nausėda pareikalavo ES įvesti papildomas sankcijas Rusijai dėl šių, atseit, siaubingų "demokratijos" pažeidimų.

Arba, pavyzdžiui, dar šviežesnis "perliukas": Rusijos sukurtoji "Sputnik" vakcina nuo COVID-19 skinasi kelią į daugelį Europos valstybių, bet mūsiškiai rusofobai, pradedant Ingrida Šimonyte, aiškina, kad čia — ne vakcina, bet "hibridinis ginklas". Tikriausiai nekeista, kad prie šios dainos prisijungė ir "Anūkas", kurio įsitikinimu, "Sputnik" vakcinos leisti niekaip negalima (ir šiuo požiūriu, piliečių teisė rinktis, ar vakcinuotis vakarietiška, ar rusiška vakcina, ar visai nesivakcinuoti, tikriausiai, ponui Gabrieliui nieko nereiškia).

Ir nors pavyzdžiai nauji, pati dalyko esmė — sena: čia mes tik matome, kaip Gabrielius Landsbergis, "senelio" ir jo patikėtinių sprendimu pastatytas į TS-LKD pirmininko postą ir dabar, kad ir padarydamas kompromisą, bet vis dėlto panašaus nepotizmo pagrindu ėmęsis vadovauti URM, tęsia tą pačią "generalinę liniją", kuri ne šiaip būdinga potarybinei Lietuvai, bet kurią bene gryniausiu ir, be to, neadekvačiausiu, pavidalu išreiškia jo atstovaujamoji "Žmonių partija", t. y. tiesioginė Landsbergių klano politinė ranka.

Taigi, šiame fronte kaip ir nieko naujo: tik eilinis įrodymas, kad Gabrielius Landsbergis, kaip ir TS-LKD bei Landsbergių klanas apskritai, dirba ir atstovauja ne Lietuvos, ne lietuvių tautos daugumos, bet provakarietiška politika suinteresuotų "viršūnėlių" ir, atitinkamai, jų amerikietiškų šeimininkų, interesams Rytų Europos regione.

Ar šito jiems reikia — tesprendžia patys lietuviai...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Gabrielius Landsbergis, Lietuva, Lenkija
Johnson & Johnson vakcina

Lenkija nori išpirkti Danijos "J&J" vakcinas

(atnaujinta 16:57 2021.05.05)
Šiuo metu Lenkijoje naudojamos keturių gamintojų vakcinos — "Pfizer", "Moderna", "AstraZeneca" ir "Johnson & Johnson"

VILNIUS, gegužės 6 — Sputnik. Lenkija nori išpirkti "Johnson & Johnson" vakcinas iš Danijos, Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis rašė Danijos premjerei Mette Frederiksen, pranešė "Polsat" televizijos kanalas.

Anksčiau Danija dėl galimų trombozės atvejų atsisakė naudoti "Johnson & Johnson" ir "AstraZeneca" vakcinas.

"Lenkai teigiamai vertina vakcinavimą, ir vis daugiau mano tautiečių naudojasi vakcinų suteikiama apsauga. Pastarosiomis dienomis gavau informacijos, kad Danija nusprendė atsisakyti "Johnson & Johnson" vakcinos vidaus rinkoje. Jei Danija nuspręs perparduoti dalį savo atsargų, Lenkija yra pasirengusi išpirkti šias vakcinas", — rašoma Moravieckio laiške, kurį cituoja televizijos kanalas.

Šiuo metu Lenkijoje naudojamos keturių gamintojų vakcinos — "Pfizer", "Moderna", "AstraZeneca" ir "Johnson & Johnson". Šalis jau gavo iš viso daugiau nei 12 milijonų vakcinų dozių.

Tegai:
Danija, vakcina, koronavirusas, Lenkija
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Jau netrukus šalies gyventojai vaistinėse galės skiepytis nuo COVID-19
COVID-19 Lietuvoje: per parą virš 1200 naujų atvejų ir 15 mirčių