Mitingas Vilniuje, nuotrauka iš įvykio vietos

Priešlaikiniai rinkimai Lietuvoje: būti ar nebūti?

46
(atnaujinta 13:30 2018.03.19)
Mindaugas Bastys pasitraukė iš Seimo, o politinis skandalas tęsiasi. Kalbama apie priešlaikinius parlamento rinkimus. Ar tai realu?

Tai, kad dabartinė politinė suirutė yra naudinga pirmiausiai konservatoriams, akivaizdu. Taip pat suprantama, kodėl jie kartu su Gintauto Palucko socialdemokratų partijos atstovais prabilo apie pirmalaikius Seimo rinkimus: gana pagrįstai tikisi, kad pagerins savo poziciją "Valstiečių" sąskaita.

Tačiau kiek realus toks scenarijus — kur jūs matėte parlamentą, kuris pasitrauktų savo noru? Kitaip tariant, šansų, kad "Valstiečiai" pasiduos taip lengvai, mažai, bet situacija jau padovanojo vieną Lietuvos politiniam gyvenimui neįprastą dalyką — gatvės protestą.

Nuo Kijevo iki Vilniaus

Tam, kad įvyktų pirmalaikiai Seimo rinkimai, reikia 85 deputatų balsų. Dabartinė valdančioji dauguma, žinoma, yra trapi, bet parlamente užtenka žmonių, kurie nenori prarasti "šiltos" vietos. Paskatinti juos tai padaryti gali tik du dalykai — garantija, jog po rinkimų jie vėl atsidurs Seime, ar kažkas išskirtinio.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis užsiminė, kad ir tarp "Valstiečių" yra politikų, pasiruošusių paremti priešlaikinius rinkimus. Tai gali reikšti, kad "Tėvynės sąjunga" stengiasi politiškai suvilioti konkurentų atstovus, bet surinkti tokiu būdu 85 balsus opozicijai vis tiek bus sunku (tuo labiau, kad prezidentė kištis į šį balaganą, atrodo, neketina).

Greičiausiai todėl mes pamatėme mitingą prie Seimo. Kai kurie politologai pastebėjo, kad tai trūkusios žmonių kantrybės požymis, tačiau akcija buvo labai panaši į gerai surengtą konservatorių spektaklį su iš anksto paruoštu scenarijumi.

Kai kurie ekspertai jau pastebėjo, kad Baltijos valstybių politika "ukrainizuojasi" (darosi neadekvati, populistinė ir teisiškai abejotina). Taip, Vilniaus gatvėse dar nedega padangos, bet kai neaiškus lietuviškas Maidanas su tokiu personažu kaip Andrius Tapinas priešakyje ima kalbėti visos visuomenės (kuriai didžiąja dalimi nusispjauti į tą klounadą Seime) vardu, о Rasa Juknevičienė tuo pat metu tiesioginiame eteryje sako, kad dabartinis Seimas iš esmės yra nelegitimus, o Ramūnas Karbauskis — Kremliaus agentas, abejonių, kas yra "spektaklio" režisieriai lieka vis mažiau. Stebina priemonės, kuriomis siekiama tikslo.

Tačiau Karbauskis ir Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, kuris pareiškė, kad jam gėda vadovauti tokiam parlamentui, užsispyrusiai mano, jog pirmalaikiai rinkimai būtų nekonstruktyvus žingsnis. Todėl ta pati Juknevičienė vis tik suabejojo jų perspektyva. Tai kuo tada gali baigtis ši istorija?

Nepadės, bet ir nepakenks

Karbauskis sako, kad "Valstiečiai" populiarūs kaip niekad, nes už juos kalba darbai. Tačiau akivaizdu, kad jų politika yra prieštaringa, ir todėl partijos bei jos lyderių populiarumas smunka. O konkurentai jaučia "kraujo kvapą" ir visais įmanomais būdais spaudžia oponentus.

Mitingas kovo 15-ąją, nuotrauka iš įvykio vietos
© Sputnik/ Андрей Богданов

Kita vertus, tas triukšmas dėl "nepriklausomų deputatų" kontrolės, neskaidraus balsavimo ir iš piršto laužtų apkaltų, greičiausiai, po kurio laiko užges. Be abejo, negalima pasakyti, kad jis visai nepakenks "Valstiečiams" (kitaip, premjeras Saulius Skvernelis, matyt, nesinervintų, atsakinėdamas į žurnalistų klausimus). Bet tas poveikis neturėtų būti ilgalaikis ir kritinis.

Kitaip tariant, valdančiųjų "pacientas" labiau gyvas negu miręs, ir šį kartą išgyvens bei taps protingesnis, kad daugiau nereikėtų teisintis, kaip interpeliacijos Basčiui atveju. Tuo tarpu konservatoriai toliau ieškos pretekstų puolimui, ir jie puls vis agresyviau ir išradingiau.

Trumpai sakant, kuo toliau, tuo bus linksmiau. Tik gėda dėl to, kad, kaip pasakė Dalia Grybauskaitė, šalies parlamentas "vis labiau panašėja į  rietenų seimelį", kuris pirmiausia užsiima politinių santykių aiškinimusi, o ne konstruktyviu darbu.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone

46
Tegai:
priešlaikiniai Seimo rinkimai, Seimas, Mindaugas Bastys, Lietuva
Dar šia tema
Kumštinis: opozicija sukėlė karą Seime
Bastys "garbingai" pats pasitraukė iš Seimo
Karbauskis nori pašalinti iš Seimo visą konservatorių frakciją
Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Kam gresia vienatvė Baideno Amerikai ar Trampui?

(atnaujinta 11:24 2020.11.29)
Džo Baidenas pripažino, kad Trampas pakeitė pasaulį ir Ameriką. Pusiau išrinktas prezidentas, aiškindamas, kad jo prezidentavimas nebus trečioji Obamos kadencija, teigė, kad tai tiesiog neįmanoma
"Mes susiduriame su visiškai kitokiu pasauliu. Prezidentas Trampas pakeitė kraštovaizdį. Dabar tai "Amerika pirmoje vietoje", arba "vieniša Amerika".

Čia panaudotas vienas pagrindinių Trampo šūkių – "America First", kurį galima išversti kaip "Amerika pirmoje vietoje". Štai prie ko niekšas su savanaudiškumu-izoliacionizmu privedė šalį – pasaulio lyderę: mes dabar vieni, mumis niekas netiki, skundžiasi Baidenas. Bet nieko – mes susigrąžinome Baltuosius rūmus, sugrąžinsime ir pasaulio lyderystę:

"Amerika grįžo. Mes atliksime pagrindinį vaidmenį pasaulyje, neatsitrauksime nuo jo, neatmesime sąjungininkų, ginsime savo vertybes. <...> Amerika yra pasirengusi mesti iššūkį mūsų priešams ir bendradarbiauti su tradiciniais sąjungininkais. Amerika grįžo!"

Džo Baidenas, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Andrew Harnik

Na, taip, grįžo, Trampui neleido jos išvežti. Trampas nekaltas dėl Amerikos vienatvės – jis tiesiog labai norėjo vėl padaryti šalį didingą, bet kaip suverenią nacionalinę valstybę, o ne globalistų žaidimų konsolę. Tam reikėjo pakeisti kursą – ką Trampas bandė padaryti, nors ir ne labai sėkmingai.

Tačiau vien jo ketinimų pakako išgąsdinti visą elitą abipus vandenyno. Ar dabar Baidenas sustiprins Atlanto solidarumą? Tačiau pasaulis pasikeitė – tai yra, jis pasikeitė jau valdant Obamai (2013–2015 metais, kai visiems tapo aišku, kad valstijos negali sustabdyti atvirą iššūkį jiems metusios Rusijos), o Trampas tik bandė išvesti Ameriką iš geopolitinės audros su minimaliais nuostoliais. Dabar jam priskiriamas šio pasaulio kūrimas – žadama viską sutvarkyti ir atkurti Amerikos lyderystę. Kas tuo patikės – kolektyvinio Baideno sugebėjimu grąžinti Amerikai tai, ko ji neteko dar iki Trampo? Europiečiai, rusai, kinai, arabai, indai, lotynų amerikiečiai? Juokinga.

Niekas nepatikės – nes pralaimėjusieji jau negalės laimėti. Nes jie pralaimėjo ne Trampui 2016 metais, o daug anksčiau – kai po 2008 metų krizės negalėjo suprasti, kad prasideda nauja era. Objektyvi istorijos eiga nuvedė Ameriką prie kryžkelės, tačiau jie to tiesiog nepastebėjo ir toliau ėjo globalizacijos keliu, vedančiu į žlugimą (nors buvo galima pasukti į "Amerika pirmoje vietoje"). Todėl dabartinė demokratų "pašto pergalė" netaps keršto pradžia – be to, tai tik sustiprins Amerikos problemas. Visus ketverius metus Baideno administracija gyvens laukdama Trampo keršto.

Ne, Trumpą marginalizuos ir pasodins į kalėjimą, vos tik jis paliks Baltuosius rūmus. O jei neįkalins, jis bus tąsomas po teismus, atjungtas nuo žiniasklaidos, Respublikonų partija jį išduos, o "isteblišmentas" surengs jam viešą "plakimo seansą", kad atgrasytų kitus. Tokios nuomonės nėra retenybė, bet ar šis scenarijus realus?

Trampas negali būti pašalintas iš Amerikos politikos, jis gali būti pašalintas tik fiziškai. Po sausio 20 dienos jis liks populiariausias JAV politikas, už kurį balsavo daugiau nei 70 milijonų amerikiečių. Niekas nesiginčys, kad dauguma iš 80 milijonų, balsavusių už Baideną, tai padarė ne dėl simpatijos buvusiam viceprezidentui, bet dėl antipatijos Trampui?

Dar niekada Amerikos istorijoje buvę prezidentai nebuvo įkalinti, o tokio precedento sukūrimas tik papildytų Trampo šalininkų gretas. Net kalėjime Trampas galės išrinkti prezidentu savo sūnų ar dukterį ar kažką kitą. Vargu ar tai yra kovotojų prieš trampizmą planų dalis.

Ar galės respublikonų "isteblišmentas" atsisakyti Trampo? Tik tuo atveju, jei viršininkai panorės pribaigti savo partiją – nes Trampas yra daug kartų populiaresnis už respublikonus. Remiantis šią savaitę CNBC ir "Change Research" paskelbta apklausa, 72 procentai respublikonų teigė, kad jie liktų su Trampu, jei jis išeitų iš partijos ir tik 28 procentai liktų "senojoje partijoje".

"Politico" ir "Morning Consult" apklausa rodo, kad 2024 metais respublikonai garantuotai siūlys Trampo kandidatūrą – 53 procentai respublikonų rinkėjų ir neprisijungusių rinkėjų jau yra pasirengę balsuoti už jį. Prie jo balsų galima pridėti dar 20 proc. – tie, kurie pasirengę palaikyti viceprezidentą Maiką Pensą (12 proc.) ir Donaldą Trampą jaunesnįjį (dar aštuoni). Konkurentų paprasčiausiai nėra – nė viena iš buvusių "žvaigždžių" (Mittas Romney, Tedas Cruzas ir kt.) nesurinko net penkių procentų. Tai yra, respublikonai dabar yra visiškai Trampo partija, jų elektoratas yra pasirengęs sekti tik paskui jį. Ir net jei įsivaizduosime visiškai nerealų scenarijų su savižudišku respublikonų "isteblišmento" elgesiu, jei iš partijos bus pašalintas jos lyderis, Trampas sukurs savo partiją ir eis su ja į rinkimus 2024 metais. Taip, tada jis negalės įveikti demokratų kandidato – bet respublikonų kandidatas užims trečią vietą ir palaidos partiją.

Atjungimas nuo žiniasklaidos visiškai negąsdina Trampo, ketverius metus jis buvo beveik visiškai apšaudomas iš jų pusės. Jis yra pats sau žiniasklaida – ir nuo nuolio sukurs naują nacionalinę. Svarbiausia, kad jis turi realią pusę šalies rinkėjų palaikymo bazę. Tai yra daug – ir didžioji dauguma šių žmonių lauks jo sugrįžimo į Baltuosius rūmus. Ir Trampas jiems ateinančius ketverius metus pavers serialu – ne tik "Kortų nameliu", bet ir "Trampas grąžins tai, kas buvo pavogta".

Kuo jis užsiims? Agitacija, propaganda ir kontrpropaganda, sieks įgyti visišką Respublikonų partijos aparato ir struktūrų kontrolę. O svarbiausia – rinkimais. 2022 metais Trumpas turės užtikrinti Respublikonų partijos pergalę Kongrese.

Jis sieks ne tik išlaikyti kontrolę virš Senato, bet ir padidinti savo daugumą ten, o idealiu atveju atgauti Atstovų Rūmus. Atsižvelgiant į daugybę problemų, su kuriomis susidurs Demokratų partija, antroji užduotis neatrodo neįmanoma – nepaisant Baideno pažado suteikti pilietybę 11 milijonų migrantų (vis tiek jie daugiausia gyvena "mėlynose", tai yra demokratų apygardose). Laimėjęs 2022 metais, Trampas pradės kampaniją į Baltuosius rūmus, norėdamas 2024 metais sugrįžti pats arba atsivesti savo žmogų.

Amerikos istorijoje jau yra buvę pralaimėjusių sugrįžimo atvejų, nors jie buvo įvardijami kaip nevykėliai ir jų pačių partija nuo jų nusisuko.

Groveris Klyvlendas tris kartus gavo didžiąją rinkėjų balsų dalį, tačiau tik du kartus tapo prezidentu. 1888 metais, pasibaigus pirmajai kadencijai,  jis pralaimėjo pagal rinkikų balsus – 1892 metais jis grįžo į Baltuosius rūmus. Klyvlendas buvo demokratas, bet buvo Tammany Hall, korumpuotos partijos mašinos, priešas. Beje, jį palaikė net kai kurie respublikonai, įskaitant Niujorko politiką Teodorą Ruzveltą.

Ruzveltas tapo prezidentu 1901 metais, po McKinley, pas kurį  jis ėjo viceprezidento pareigas, nužudymo, o 1904 metais jis pats laimėjo rinkimus. Jis galėjo laimėti 1908 metais, tačiau būdamas ištikimam duotam žodžiui, jis atsisakė dalyvauti kampanijoje. Jo išrinktasis kandidatas, karo sekretorius Taftas, laimėjo, tačiau pradėjo vykdyti politiką, kuri nepatiko Ruzveltui. Itin populiarus Ruzveltas nusprendė grįžti į Baltuosius rūmus, tačiau partijos mašina neleido jo nominuoti. Tada jis sukūrė savo "Progresyvią partiją" ir rinkimuose gavo 27 procentus balsų (keturiais procentais daugiau nei Taftas) ir pralaimėjo demokratų  kandidatui Vudrovui Vilsonui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
© Sputnik / Алексей Никольский

Jei po ketverių metų Ruzveltui nepavyko susigrąžinti Baltųjų rūmų, nepaisant didžiulio populiarumo, tai Ričardas Niksonas padarė neįmanomą – grįžo po aštuonerių metų. 1960 metais jis, būdamas viceprezidentu, pralaimėjo rinkimus Džonui Kenedžiui. Bet 1968 metais jis laimėjo pradinius etapus ir turėjo kovoti su Kenedžio broliu Robertu. Jis buvo nužudytas per rinkimų kampaniją, po kurios Niksonas nugalėjo viceprezidentą ir grįžo į Baltuosius rūmus ir po ketverių metų buvo perrinktas.

Ką dar bendro turi šie Trampo pirmtakai? 1888 m. Klyvlendo ir 1960 m. Niksono pralaimėti rinkimai, švelniai tariant, buvo suklastoti – lygiai taip pat, kaip Ruzvelto pralaimėjimas pirminiuose respublikonų rinkimuose 1912 m. Visi trys buvo sustabdyti nesąžiningai (taip, visa Amerikos rinkimų istorija yra manipuliavimo balsais technologijų varžybos), tačiau tada dviem pavyko laimėti, nepaisant to, kad partijos mašina ir "isteblišmentas" veikė prieš juos. Ir visi trys yra vieni galingiausių Amerikos prezidentų – ne tik galingiausias Ruzveltas, bet ir Niksonas, kurio taip nemėgsta Amerikos žiniasklaida, bei Klyvlendas.

Trampas neseks Ruzvelto keliu – o Respublikonų partija negali sau leisti pakartoti 1912 metų kampanijos. Trampas sujungs Niksono (vieno iš jo mėgstamiausių prezidentų) ir Klyvlendo kelius kad grįžtų į Baltuosius rūmus 2024 metais. Pats arba kaip prezidento tėvas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
JAV, Džo Baidenas, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Britų laikraštis pranešė apie "trečiojo pasaulinio karo grėsmę" dėl JAV eskadrinio mininko
"Kursas karo link": vokiečiai įvertino JAV eskadrinio minininko įplaukimą į RF vandenis
JAV, archyvinė nuotrauka

Išorės žvalgybos tarnyba perspėja: Vakarai pasirenka savęs sunaikinimo kelią

(atnaujinta 12:29 2020.11.08)
Žmonija atsidūrė kritiniame vystymosi taške. Įvykiai Jungtinėse Valstijose aiškiai patvirtina pastarųjų dešimtmečių tendenciją: Vakarų liberalų elitas praranda pagrindą po kojomis ir yra pasirengę imtis beviltiškiausių priemonių siekdami išlaikyti situacijos kontrolę

Be to, mes liudijame, kad šiame siekyje valdžios nestabdo net savo valstybes sunaikinimo grėsmė.

Verta atkreipti ypatingą dėmesį į labai įdomią šios problemos analizę iš Rusijos išorės žvalgybos tarnybos (IŽT) vadovo Sergejaus Naryškino lūpų, nuskambėjusią interviu Dmitrijui Kiseliovui metu. Ir ypač į tą momentą, kuris atspindi dabartinės situacijos unikalumą: į Vakarų (ir visų pirma Amerikos) elitų saiko jautimo, racionalumo nustatant politinius interesus ir kovos metodus, praradimą.

Tiesą sakant, Vakarų elito krizė skirtingais šiuolaikinės istorijos laikotarpiais ne kartą pastūmėjo juos į nuotykių scenarijus, kurie galiausiai sukėlė du pasaulinius karus. Tačiau savo valstybėse jie paprastai stengėsi neperžengti tam tikrų ribų, kurias neišvengiamai turėtų sekti griūtis ir neramumai. Jie visada stengėsi išvengti savęs sunaikinimo režimo.

2020 metų krizė aiškiai rodo, kad Amerikos "meinstrymas" nusprendė peržengti šią liniją. Atkreipkite dėmesį, kad IŽT vadovas anksčiau įspėjo apie tokį scenarijų. Praėjusį pavasarį Naryškinas, kalbėdamas Tarptautinėje Maskvos saugumo konferencijoje, sakė: "Pasaulinė korporacija negali nustoti plėstis ir leisti mažėti pelnui. Tai veikiau sunaikins tarptautinę teisinę sistemą ir saugumo architektūrą, kuri tapo nuostolinga ir nepatogi jai".

Be to, kaip rimtą problemą jis paminėjo tai, kad Vakarų valdžia nemėgina, nenori ieškoti krizės priežasčių. Ir kai prieina prie bandymų rasti kažkokį paaiškinimą, ji nedelsdama viską nukreipia į išorinį kišimąsi ir pradeda "raganų medžioklę".

Na, kadangi jūs neieškote tikrųjų problemų priežasčių, negalite jų išspręsti, jos tik pablogės. Naujame interviu Naryškinas tik nurodo priežastį, ką matome Vašingtone po rinkimų apylinkių uždarymo. Tiek laiko demokratinis elitas ruošė savo "nesisteminio" prezidento pralaimėjimą, kad peržengė visas raudonas linijas, visas nerašytas taisykles, anksčiau priimtas jų rate. De facto paleisdami "spalvotosios revoliucijos" scenarijų savo šalyje, demokratai naiviai manė, kad tada, po užtikrinto savo kandidato laimėjimo, jie galės greitai ir efektyviai atgauti kontrolę gatvėse. Galbūt jiems buvo netikėta, kad kairieji, kuriuos skatino demokratinė spauda, ​​sužinoję pirmąją žinią, kad Džo Baidenas gali pralaimėti, išėjo į Vašingtono gatves su įžeidžiamais šūkiais tiek Trampui, tiek Baidenui. Ir dar neaišku, ar šį chaosą bus galima lengvai nuraminti.

Pirmą kartą po Amerikos pilietinio karo Jungtinės Valstijos susiduria su situacija, kai analitikai jau spėlioja, kurioje pusėje bus armija, jei ateinantį sausį ten pasirodys du vyriausieji kariuomenės vadai. Štai ką lemia sveiko proto nepaisymas kovoje dėl valdžios.

Apie šią situaciją kalba Naryškinas, paminėdamas, kad bandydamos pasinaudoti riaušėmis savo rinkimų tikslams pasiekti, visos Amerikos elito šalys parodė savo neracionalumą, visišką neatsakingumą savo valstybės likimo atžvilgiu. "Vardan taktikos jie paaukojo socialinį stabilumą", — sakė IŽT vadovas.

Ir dabar, nepaisant ilgų skaičiavimų ir ginčų dėl balsavimo rezultatų, JAV dar ilgai tvarkys savo politinių lyderių priešrinkiminio avantiūrizmo pasekmes. Vieninteliai nugalėtojai liks ginklų pardavėjai, kurie jau uždirbo didžiulį pelną iš nestabilumo šalies viduje.

Bėda ta, kad po šios krizės niekas nepradės taisyti klaidų, nebus pradėta tiksli jos priežasčių analizė. Labiausiai tikėtina, kad mes vėl stebėsime kaltų paiešką tarp išorės dalyvių, o tai galiausiai yra naujas tarptautinių santykių ir visos pasaulinės saugumo sistemos destabilizavimo laikotarpis. Kaip kitaip nukreipti savo visuomenės dėmesį nuo vidinių neišsprendžiamų problemų?

Štai kodėl dabar Rusijai ypač svarbu pasirengti išorinėms grėsmėms, agresyviam neigiamo šalies įvaizdžio primetimui.

Žinoma, tokių bandymų buvo ir bus visada. Tačiau pastaruoju metu jie ypač sustiprėjo, stiprėjant Rusijos pozicijai tarptautinėje arenoje ir didėjant Vakarų elito krizei. Kai kurios šalys net neslepia, kad prieš Rusiją taiko purvinus darbo metodus. Anksčiau jie bandė tai paneigti oficialiu lygiu. Neabejotina, kad didėjant krizėms JAV ir Europos Sąjungoje, šie metodai taps dar įžūlesni.

Tačiau Naryškinas savo interviu taip pat atkreipė dėmesį į mūsų pagrindinę jėgą, kurią pasitelkus buvo ir greičiausiai bus atremta daugybė išorinių išpuolių — tiesą.

"Patikėkite, pasaulyje yra daug protingų ir savarankiškai mąstančių, nepriklausomų žmonių, kurie simpatizuoja Rusijos užsienio politikai, Rusijos pasirengimui ginti ir palaikyti visuotines žmogiškąsias vertybes, vykdyti taikią politiką ir, jei norite, jie sužavėti Rusijos sugebėjimu prireikus apginti silpnuosius. Žodžiu, šie žmonės gerai supranta, kas juoda, o kas balta, kas gera, o kas bloga. Ir jie nori būti gerumo ir teisingumo pusėje, kaip ir jūsų paminėti legendinio "Kembridžo penketo" dalyviai buvo gerumo ir teisingumo pusėje", — teigė Naryškinas.

Tai iš tikrųjų yra Rusijos stiprybė, kuri ypač išryškėja aštrios Vakarų visuomenės stratifikacijos aplink šias vertybes kontekste.

Štai kodėl daugelis Rusijos užsienio politikos oponentų siekia iškreipti šalies išorinį įvaizdį net sferose, kurios iš pirmo žvilgsnio nėra susijusios su politika — prisiminkite bent jau išpuolius sporto ar medicinos srityje. Naryškino pateikta situacijos analizė rodo, kad artimiausiu metu tokios informacinės atakos tik sustiprės. Tam reikia būti pasirengus.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
JAV, Rusijos žvalgyba, žvalgyba
Dar šia tema
Trampas ar Baidenas. Kodėl šį kartą JAV rinkimai užsitęs
Lady Gaga, Billie Eilish ir kiti: kaip balsavo JAV žvaigždės
Ekspertas pasakojo, kokie bus Rusijos ir JAV santykiai po rinkimų
Mergina su šaliku, archyvinė nuotrauka

Įvardyta liga, kuri trečdaliu sumažina riziką užsikrėsti koronavirusu

(atnaujinta 12:27 2020.12.05)
Mokslininkai pažymi, kad užsikrėtimo riziką įtakoja ir socialinis veiksnys

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Žmonėms, sergantiems bronchine astma, yra mažesnė rizika užsikrėsti koronavirusu, rodo "ScienceDirect" paskelbti Izraelio mokslininkų tyrimai.

Vakcina nuo koronaviruso
© Sputnik / Кирилл Брага

Pasak vieno iš darbo autorių, daktaro Eugenijaus Merzono, yra trys hipotezės, paaiškinančios ekspertų išvadas.

Pirma, kvėpavimo takų alergija yra susijusi su reikšmingu angiotenziną konvertuojančio fermento 2 (AKF2) sumažėjimu, kurį SARS-CoV-2 naudoja kaip įėjimo į ląstelę tašką.

Antra, dauguma astma sergančių žmonių naudoja inhaliacinius kortikosteroidus, kurie gali sumažinti koronaviruso replikaciją.

Mokslininkai pažymi, kad tokių pacientų atveju veikia ir socialinis veiksnys.

"Jie labiau linkę laikytis Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymų, įskaitant kaukių dėvėjimą, socialinio atsiribojimo ir higienos praktiką", — paaiškino Merzonas.

Gydytojai mano, kad tyrimas gali būti naudingas teikiant suasmenintas rekomendacijas pasirinktoms populiacijoms, kurioms jau paplitęs susirgimas.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
COVID-19, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO įvardijo pagrindines koronaviruso perdavimo žmonėms versijas
Veryga paskelbė apie trečiosios koronaviruso bangos pavojų po žiemos atostogų
Merkel perspėja apie trečiąją koronaviruso bangą