Latvijos ir Rusijos pasienis. Archyvinė nuotrauka

Tvora Latvijos ir Rusijos pasienyje statoma toliau

79
(atnaujinta 14:50 2017.02.04)
2017 metais planuojama pastatyti 60 kilometrų tvoros tarp Latvijos ir Rusijos, ir išleisti tam 6,3 milijonus eurų, jos bendras ilgis sieks 193 kilometrus.

VILNIUS, vasario 4 — Sputnik. Latvijos ir Rusijos pasienyje jau įrengti 23 kilometrai tvoros nelegaliems emigrantams sulaikyti, praneša Sputnik Latvija su nuoroda į Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovą spaudai Eugeniją Pozniak.

Tvoros statybos darbai pradėti 2015-aisiais, o baigti juos planuojama iki 2019 metų. Šiuo metu įrengtas 65 kilometrų pasienio ruožas.

2017-aisiais pasieniui įrengti skirta 6,3 milijonai eurų, už kuriuos planuojama paruošti darbui 150 kilometrų pasienio ruožą ir pastatyti 60 kilometrų tvorą, pranešė Pozniak.

Bendras Latvijos-Rusijos pasienio ilgis siekia 276 kilometrų, iš kurių tvora bus įrengta 193 kilometruose — tuose ruožose, kur nėra natūralių kliūčių. Viso tvoros statybai planuojama išleisti 17 milijonų eurų.

Neseniai Lietuvos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad dar šiemet bus pastatyta fizinė tvorą pasienyje su Kaliningrado sritimi, siekiant sumažinti kontrabandos nusikaltimus.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tvirtina, kad pasienyje su Rusija planuojama įrengti tvora pirmiausia reikalinga norint užtikrinti Lietuvos ekonominį saugumą.

Anksčiau buvos skelbiama, kad šių metu valstybės biudžete numatyti 3,6 milijonų lėšų tvoros statybai.

Kaliningrado srities gubernatoriaus pareigas einantis Antonas Alichanovas suabejojo, kad tokios sumos užteks tvoros statybos projektui realizuoti. Alichanovas nuspėjo, kad greičiausiai kalbama apie pasienio punktų aprūpinimą "vaizdo kameromis ir specialia įranga". Tačiau gubernatorius pabrėžė, kad Rusija pasiruošusi tiekti plytas.

79
Tegai:
tvora, Latvijos Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Eugenija Pozniak
Dar šia tema
Rusijos senatorius: kontrolė Baltarusijos pasienyje įvesta dėl bevizio režimo
Rusija rengia kontrolės zonas Baltarusijos pasienyje
Televizijos kanalo Russia Today logotipas

Latvijos nacionalinė žiniasklaidos taryba uždraudė transliuoti septynis RT kanalus

Rusijos žurnalistų sąjunga pažymėjo, kad panašių priemonių prieš Rusijos žiniasklaidą Baltijos šalyse imamasi "seniai ir sistemingai"

VILNIUS, liepos 1 — Sputnik. Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba (NEPLP) antradienį pareiškė, kad uždraudė septynių RT kanalų transliavimą, remdamasi tuo, kad jie priklauso Dmitrijui Kiseliovui, kuriam gresia ES sankcijos, nors pats Kiseliovas neturi jokio ryšio su RT, tačiau vadovauja kitai žiniasklaidos priemonei — MIA "Rossija Segodnia". Apie tai praneša RIA Novosti.

Tarp uždraustų kanalų yra RT, RT HD, RT Arabic, RT Spanish, RT Documentary HD, RT Documentary, RT TV.

"Gauti įrodymai yra labai rimti, ir mes paraginsime visų ES valstybių reguliuotojus sekti mūsų pavyzdžiu ir uždrausti RT savo teritorijoje. Tokioms programoms nėra vietos nei Latvijoje, nei ES", — sakoma socialiniuose tinkluose paskelbtame tarybos pirmininko Ivaro Abolinšo pareiškime.

Kiseliovas yra MIA "Rossija Segodnia" generalinis direktorius, o vyriausioji RT redaktorė yra Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos. Šios bendrovės yra du atskiri juridiniai asmenys, ši informacija jau seniai žinoma ir viešai prieinama.

Pats Kiseliovas, komentuodamas NEPLP sprendimą, pareiškė, kad tai yra "Latvijos valdžios, apakintos rusofobijos, kvailumo ir neišmanymo lygio rodiklis".

"Mes nuoširdžiai pasijuokėme iš šio pranešimo, Latvijos valdžia tiesiog atsidūrė aklavietėje. Tačiau rimtai kalbant, jų pareikštos priežastys neturi jokio teisinio pagrindo, todėl Latvija turėtų nedelsdama grąžinti RT transliaciją į eterį ir atsiprašyti mūsų kolegų", — pasakė jis.

Savo ruožtu Rusijos žurnalistų sąjunga informuos Tarptautinę žurnalistų federaciją apie Latvijos draudimą transliuoti RT ir raginimus ES šalis sekti jos pavyzdžiu, pasakė Rusijos žurnalistų sąjungos vadovas Vladimiras Solovjovas.

"Galima tik apgailestauti dėl to. Tai dar vienas žodžio laisvės ir informacijos sklaidos laisvės pažeidimo atvejis", — pasakė jis.

Baltijos šalyse, pasak Rusijos žurnalistų sąjungos vadovo, tokių priemonių Rusijos žiniasklaidos atžvilgiu imamasi "seniai ir sistemingai".

"Manau, kad daugelis užsienio ir pasaulio žurnalistų teisių gynimo organizacijų turėtų į tai atkreipti dėmesį. Ir mes, be abejo, pranešime apie tai Tarptautinei žurnalistų federacijai", — pažymėjo Solovjovas.

Baltijos šalių valdžios ne kartą trukdė Rusijos žiniasklaidos darbą. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė apie aiškius koordinuotos šių valstybių linijos požymius. Rusijos žiniasklaidos priespaudos Baltijos šalyse atvejai "aiškiai parodo, ko praktiškai verti demagoginiai teiginiai apie Vilniaus, Rygos ir Talino atsidavimą demokratijos ir žodžio laisvės principams", pažymėjo Rusijos URM.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Baltijos šalys, RT, žiniasklaidos laisvė, Rusijos žiniasklaida, Rusija, Latvija
Dar šia tema
"PBK" nutraukia laidų transliaciją dėl valdžios institucijų spaudimo
Zacharova: dėl Latvijos valdžios Rusijos kanalai gyventojams kainuos brangiau
Lėktuvas danguje, archyvinė nuotrauka

"AirBaltic" atnaujins skrydžius Baltijos šalių į Londoną

(atnaujinta 17:19 2020.06.30)
Šiuo metu "airBaltic" vykdo kasdienius tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Amsterdamą, Berlyną, Dubliną, Dubrovniką, Oslą, Paryžių, Rygą ir Taliną

VILNIUS, birželio 30 — Sputnik. Latvijos oro linijų bendrovė "airBaltic" liepos 1 dieną planuoja pradėti tiesioginius skrydžius iš Vilniaus, Rygos ir Talino į Londoną, pranešama įmonės spaudos tarnyboje.

"Laikomės griežtų saugumo priemonių ir mūsų naujos skrydžių operacijos atitinka valdžios institucijų pateiktas rekomendacijas. Visiems "airBaltic" orlaivių keleiviams įteikiamas nemokamas priemonių rinkinys, kurį sudaro apsauginė veido kaukė ir dezinfekavimo servetėlės​​", — sakė "airBaltic" generalinis direktorius Martin'as Gauss'as.

Keliaujantiems siūloma prieš skrendant pasitikrinti kelionių reglamentus ir oro uostų apribojimus oficialiose interneto svetainėse arba vietinėse ambasadose. Reglamentai greitai keičiasi ir skiriasi kiekvienoje šalyje, todėl rekomenduojama visada įsitikinti, jog susipažinote su naujausia informacija.

Dabar "airBaltic" vykdo kasdienius tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Amsterdamą, Berlyną, Dubliną, Dubrovniką, Oslą, Paryžių, Rygą ir Taliną.

Tegai:
airBaltic, skrydžiai, Didžioji Britanija, Lietuva
Dar šia tema
Atnaujinami skrydžiai į Prancūziją, Daniją ir Suomiją
"AirBaltic" atnaujino skrydžius iš Vilniaus į Amsterdamą
Vyriausybė leido atnaujinti skrydžius į lietuvių pamėgtas poilsio šalis
Premjeras Saulius Skvernelis

Skvernelis: EK turi parodyti lyderystę, kad elektra Astravo AE nepatektų į ES rinką

(atnaujinta 10:43 2020.07.02)
Taip pat laiške premjeras paragino ES stiprinti Baltijos regiono pasirengimą avarinėms situacijoms bei įsteigti Lietuvoje atitinkamą ES reagavimo į branduolinius, cheminius, biologinius ir radiologinius incidentus centrą

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Premjeras Saulius Skvernelis išsiuntė laišką Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen, kuriuo siekiama atkreipti pirmininkės ir EK dėmesį dėl Baltarusijoje, Astrave, vykdomų atominės elektrinės statybų keliamos grėsmės Lietuvos, Baltijos regiono bei ES žmonių saugumui, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Laiške Skvernelis teigė, kad Baltarusija neįsipareigojo įgyvendinti ir neįgyvendino absoliučios daugumos esminių saugumo rekomendacijų, kurias yra parengusi EK ir tarptautiniai ekspertai.

Pasak jo, būtina, kad Europos Komisija nedelsiant imtųsi papildomų veiksmų ir įsitrauktų aukščiausiu politiniu lygiu tam, kad Astravo AE nepradėtų veikti ir tokiu būdu būtų užtikrintas respublikos ir ES saugumas.

"Esame kritiniame etape, kai dar galima užkirsti kelią Sąjungai kilsiančioms neigiamoms pasekmėms saugos, aplinkosaugos, sveikatos, teisės ir politikos srityse. Baltarusijai turi būti perduota politinė žinia, kad Astravo AE pagaminta elektros energijos nepateks į ES rinką", — savo laiške rašė premjeras.

Taip pat laiške Skvernelis paragino ES stiprinti Baltijos regiono pasirengimą avarinėms situacijoms bei įsteigti Lietuvoje atitinkamą ES reagavimo į branduolinius, cheminius, biologinius ir radiologinius incidentus centrą.  

Pasak premjero, "jei Baltarusija nenutrauks nesaugios AE eksploatavimo paleidimo darbų, būtina ES lyderystė, kad būtų įdiegtos, stebimos ir kontroliuojamos branduolinių avarijų stebėsenos ir reagavimo sistemos Lietuvoje ir Baltarusijoje".

Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl BelAE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" respublikai. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aršus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
ES, Astravo AE, Europos Komisija (EK), Saulius Skvernelis
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ar dirbate Rusijos naudai? Kuo Lietuvos politikas kaltina Latviją
Į Lietuvą iš trečiųjų šalių galėjo patekti neaiškios kilmės finansiniai ištekliai