Latvijos ir Rusijos pasienis. Archyvinė nuotrauka

Tvora Latvijos ir Rusijos pasienyje statoma toliau

79
(atnaujinta 14:50 2017.02.04)
2017 metais planuojama pastatyti 60 kilometrų tvoros tarp Latvijos ir Rusijos, ir išleisti tam 6,3 milijonus eurų, jos bendras ilgis sieks 193 kilometrus.

VILNIUS, vasario 4 — Sputnik. Latvijos ir Rusijos pasienyje jau įrengti 23 kilometrai tvoros nelegaliems emigrantams sulaikyti, praneša Sputnik Latvija su nuoroda į Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovą spaudai Eugeniją Pozniak.

Tvoros statybos darbai pradėti 2015-aisiais, o baigti juos planuojama iki 2019 metų. Šiuo metu įrengtas 65 kilometrų pasienio ruožas.

2017-aisiais pasieniui įrengti skirta 6,3 milijonai eurų, už kuriuos planuojama paruošti darbui 150 kilometrų pasienio ruožą ir pastatyti 60 kilometrų tvorą, pranešė Pozniak.

Bendras Latvijos-Rusijos pasienio ilgis siekia 276 kilometrų, iš kurių tvora bus įrengta 193 kilometruose — tuose ruožose, kur nėra natūralių kliūčių. Viso tvoros statybai planuojama išleisti 17 milijonų eurų.

Neseniai Lietuvos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad dar šiemet bus pastatyta fizinė tvorą pasienyje su Kaliningrado sritimi, siekiant sumažinti kontrabandos nusikaltimus.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tvirtina, kad pasienyje su Rusija planuojama įrengti tvora pirmiausia reikalinga norint užtikrinti Lietuvos ekonominį saugumą.

Anksčiau buvos skelbiama, kad šių metu valstybės biudžete numatyti 3,6 milijonų lėšų tvoros statybai.

Kaliningrado srities gubernatoriaus pareigas einantis Antonas Alichanovas suabejojo, kad tokios sumos užteks tvoros statybos projektui realizuoti. Alichanovas nuspėjo, kad greičiausiai kalbama apie pasienio punktų aprūpinimą "vaizdo kameromis ir specialia įranga". Tačiau gubernatorius pabrėžė, kad Rusija pasiruošusi tiekti plytas.

79
Tegai:
tvora, Latvijos Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Eugenija Pozniak
Dar šia tema
Rusijos senatorius: kontrolė Baltarusijos pasienyje įvesta dėl bevizio režimo
Rusija rengia kontrolės zonas Baltarusijos pasienyje
Žvejai

Bedarbiai Latvijos žvejai persikėlė į Rusiją dėl ES politikos

(atnaujinta 07:18 2020.11.30)
Pabrėžiama, kad spalį Europos Sąjunga priėmė sprendimą sumažinti kelių rūšių žuvų žvejybą Baltijos jūroje

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Žvejas Valdis Avotinšas ir jo draugai, likę be darbo, buvo priversti palikti Latviją ir persikėlė į Rusiją. Apie tai jis pasakojo interviu Sputnik Latvija.

Pabrėžiama, kad spalį Europos Sąjunga nusprendė sumažinti kelių rūšių žuvų žvejybą Baltijos jūroje.

Latvijos žvejams, žvejojantiems draudžiamą rytinę Baltijos menkę, buvo leista sunaikinti žvejybos laivus už kompensaciją. Tačiau vyras, ​​tapdamas nerūpestingas, nusprendė palikti šalį, ieškodamas geresnio gyvenimo.

"Rusija labai gerai priėmė ir mane, ir mano bendražygius, kurie kadaise tralais žvejojo ​​Baltijos jūroje, tačiau dėl žiaurios Europos Sąjungos politikos buvo priversti išvežti savo laivus laužui", — sakė jis.

Vyras pabrėžė, kad žvejai už padarytą žalą gavo kompensaciją iš ES, tačiau jie mano, jog tai nepakankama.

"Na, ir ką? Gerai, aš nusipirkau seną vokišką automobilį už dalį pinigų, pravalgiau ir išgėriau dalį pinigų. Bet reikia dirbti, o Latvijoje dabar žvejoti neįmanoma", — sakė šaltinis.

Jis patikslino, kad kartu su bendražygiais jis nusprendė persikelti į Tolimuosius Rytus, kur gyvenimas yra "įdomus ir yra daug darbo".

Tegai:
žvejyba, ES, Rusija, Latvija
Dar šia tema
Už neteisėtą žvejybą Lietuvos gyventojui teks atlyginti daugiau nei 3 tūkst. eurų žalą
Būsimas aplinkos ministras turės išsaugoti Žuvinto turtus, pareiškė Nausėda
Karinės pratybos Estijoje

Estijos gynybos pajėgų vadas sakė, kad kariai turi ko išmokti Lenkijos

(atnaujinta 15:39 2020.11.27)
Pasak generolo majoro Martino Heremo, dažnai Estijos kariai neperima savo artimiausių kaimynų regione patirties

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Estijos gynybos pajėgų vadas generolas majoras Martinas Heremas ir Lenkijos Ginkluotųjų pajėgų vadas generolas leitenantas Raimundas Andžejčakas Taline aptarė galimybes plėtoti abiejų šalių bendradarbiavimą regioninės gynybos klausimais, pranešė šalies Gynybos pajėgų spaudos tarnyba.

"Mes turime ko pasimokyti iš savo kolegų lenkų. Mes dažnai įgauname proto toli už savo šalies ribų, tuo tarpu nepastebėdami, kad galime pasimokyti iš savo kaimynų ir gerų draugų čia, Baltijos jūros pakrantėje", — pasakė Heremas.

Estijos kariuomenės vadas pažymėjo, kad Lenkija ir Estija turi sąlyčio taškų: visų pirma šalys susitarė, kad valstybės galėtų bendradarbiauti stiprinant jūrų sienų apsaugą ir jau artimiausioje ateityje pasiekti sėkmės šioje srityje.

Lenkija buvo viena aktyviausių Baltijos šalių įstojimo į NATO šalininkių. Pastaruoju metu Estija pradėjo stiprinti bendradarbiavimą su Lenkija gynybos srityje. Abi šalys dalyvauja NATO pratybose. Lenkijos kariai reguliariai dalyvauja kasmetiniuose "Pavasario audros" manevruose Estijoje, o Lenkijos oro pajėgų lėktuvai — NATO misijoje, skirtoje Baltijos oro erdvei apsaugoti.

Tegai:
kariai, Lenkija, Estija
Dar šia tema
Estijos prezidentė iškritikavo ministrų žodžius apie JAV rinkimų falsifikaciją
Estijos vidaus reikalų ministras ruošiasi atsistatydinti po JAV rinkimų kritikos
Estijos prezidentė atleidžia švietimo ministrę
Nord Stream-2

WSJ: Ukrainos lobynas yra susijęs su sankcijomis prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 08:48 2020.11.30)
Kalbama apie Ukrainos "Naftogaz" valdybos pirmininko patarėją Vadimą Glamazdiną ir Energetikos tyrimų centro direktorių Aleksandrą Charčenką. Jie ketverius metus dirbo už Vašingtono užkulisių ir bandė kištis į Rusijos projekto įgyvendinimą

VILNIUS, lapkričio30 — Sputnik. Ukrainos lobistai dalyvavo kuriant ribojančias priemones dujotiekiui "Nord Stream-2", rašo "Wall Street Journal".

Kalbama apie Ukrainos "Naftogaz" valdybos pirmininko patarėją Vadimą Glamazdiną ir Energetikos tyrimų centro direktorių Aleksandrą Charčenką. Jie ketverius metus dirbo už Vašingtono užkulisių ir bandė kištis į Rusijos projekto įgyvendinimą, pažymi laikraštis.

Dar 2016 metais Glamazdinas, tuo metu dirbęs Ukrainos vyriausybėje, ir Charčenka nusiuntė laiškus valstybės sekretoriui Reksui Tilersonui ir JAV finansų sekretoriui Stevenui Mnuchinui, tačiau jie į juos neatsakė.

Todėl vieno iš ukrainiečių pažįstamas Vašingtone užmezgė ryšį su lobistu Danieliu Vaidičiumi, dirbusiu Senato užsienio santykių komitete. Jis pasiūlė pakeisti požiūrį. Pasak jo, 2014 metais jis padėjo parengti sankcijas Maskvai. Šios ribojančios priemonės privertė "ExxonMobil" pasitraukti iš projektų su "Rosneft". Todėl naftos kompanija prarado prieigą prie svarbių technologijų ir projektas buvo sustabdytas.

Vaidičas pažymėjo, kad "tai buvo modelis, kurį pritaikėme "Nord Stream-2". Leidinyje priduriama, kad 2018 metais Glamazdinas ir Charčenka pritraukė analitinius centrus ieškoti pažeidžiamumų projekte ir jiems esą tai pavyko.

Kaip aiškina laikraštis, vienas Maskvos ekspertas pareiškė, kad Rusijoje nėra laivų, kurie galėtų kloti reikiamo skersmens vamzdžius reikiamu gyliu. Tuo pačiu metu Danija draudžia laivams inkaruotis kai kuriose Baltijos jūros vietose dėl nesprogusių šaudmenų pavojaus Antrojo pasaulinio karo metu. Tada "Gazprom" sudarė sutartį su Šveicarijos "Allseas Group SA", kurios laivas galėjo tiesti vamzdžius be inkaravimo.

Po to Glamazdinas ir jo kolegos nusprendė "susitvarkyti su vamzdžių klojimo laivais". Tada jie nusprendė vykti į Kongresą ir, padedami Vaidičo, užmezgė ryšius su senatoriumi Tedu Kruzu. Politikas padėjo įtraukti savo kolegą Žaną Šachin į ribojamųjų priemonių kūrimą.

2019 metais jie parengė įstatymo projektą dėl sankcijų įvedimo įmonėms, kurios palengvina Rusijos dujų projekto įgyvendinimą. Tada "Allseas" kompanija, tapusi pagrindiniu jų taikiniu, beveik iškart paskelbė apie dujotiekio sustabdymą.

JAV aktyviai priešinasi Rusijos projektui, skatindama Amerikos SGD diegimą Europoje. Praėjusį mėnesį Vašingtonas išplėtė ribojančias priemones "Nord Stream-2" ir išplėtė šias sankcijas bendrovėms, kurios teikia paslaugas laivams, dalyvaujantiems dujotiekio statyboje. Šios priemonės yra Europos energetinio saugumo apsaugos PEESA paketo dalis.

Lapkritį Vokietijos vyriausybė dar kartą kritikavo ekstrateritorinius apribojimus "Nord Stream-2". Berlyne jie pabrėžė, kad derins tolesnius veiksmus su Europos partneriais, Europos Komisija ir įmonėmis, dalyvaujančiomis tiesiant dujotiekį.

"Nord Stream-2"

Projektas "Nord Stream-2" numato dviejų dujų linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 mlrd. kubinių metrų per metus, iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją. Jis taip pat eis per Suomijos, Švedijos ir Danijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas. Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG". "Gazprom" skirs pusę lėšų, o likusią dalį investuos Europos partneriai: "Uniper", "Wintershall", "OMV", "Shell" ir "Engie".

Džo Baidenas, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Andrew Harnik

Vokietija remia statybą, pabrėždama, kad projektas yra komercinis. Pasak ekonomikos ministro Peterio Altmejerio, "Nord Stream-2" prisidės prie dujų tiekimo į Europą stabilizavimo.
Projektą taip pat palaiko Austrija, kuri suinteresuota patikimu gamtinių dujų tiekimu. Viena pabrėžė, kad JAV ketinimai taikyti sankcijas projekte dalyvaujančioms įmonėms "kelia klausimų tarptautinės teisės požiūriu".

Pasak Austrijos koncerno "OMV" vadovo Rainerio Zelės, Maskva jau seniai įsitvirtino kaip patikima energijos išteklių tiekėja.

Projektą taip pat remia Norvegija, kurios vyriausybei priklauso 30 proc. bendrovės "Kvaerner", vieno iš dujotiekio rangovų, akcijų.

Prieš dujotiekio tiesimą yra JAV, Ukraina, Lenkija ir kai kurias kitos valstybės. Pasak kritikų, "Nord Stream-2" yra politinis projektas. Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pareiškė, kad projektas yra komercinis, o jo tikslas — padidinti Europos energetinį saugumą.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, Ukraina, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
"Die Welt" numatė "lemiamą kovą" dėl "Nord Stream-2"
Vokietija vadina JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2" nepriimtinomis