Latvijos ir Rusijos pasienis. Archyvinė nuotrauka

Tvora Latvijos ir Rusijos pasienyje statoma toliau

79
(atnaujinta 14:50 2017.02.04)
2017 metais planuojama pastatyti 60 kilometrų tvoros tarp Latvijos ir Rusijos, ir išleisti tam 6,3 milijonus eurų, jos bendras ilgis sieks 193 kilometrus.

VILNIUS, vasario 4 — Sputnik. Latvijos ir Rusijos pasienyje jau įrengti 23 kilometrai tvoros nelegaliems emigrantams sulaikyti, praneša Sputnik Latvija su nuoroda į Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovą spaudai Eugeniją Pozniak.

Tvoros statybos darbai pradėti 2015-aisiais, o baigti juos planuojama iki 2019 metų. Šiuo metu įrengtas 65 kilometrų pasienio ruožas.

2017-aisiais pasieniui įrengti skirta 6,3 milijonai eurų, už kuriuos planuojama paruošti darbui 150 kilometrų pasienio ruožą ir pastatyti 60 kilometrų tvorą, pranešė Pozniak.

Bendras Latvijos-Rusijos pasienio ilgis siekia 276 kilometrų, iš kurių tvora bus įrengta 193 kilometruose — tuose ruožose, kur nėra natūralių kliūčių. Viso tvoros statybai planuojama išleisti 17 milijonų eurų.

Neseniai Lietuvos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad dar šiemet bus pastatyta fizinė tvorą pasienyje su Kaliningrado sritimi, siekiant sumažinti kontrabandos nusikaltimus.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tvirtina, kad pasienyje su Rusija planuojama įrengti tvora pirmiausia reikalinga norint užtikrinti Lietuvos ekonominį saugumą.

Anksčiau buvos skelbiama, kad šių metu valstybės biudžete numatyti 3,6 milijonų lėšų tvoros statybai.

Kaliningrado srities gubernatoriaus pareigas einantis Antonas Alichanovas suabejojo, kad tokios sumos užteks tvoros statybos projektui realizuoti. Alichanovas nuspėjo, kad greičiausiai kalbama apie pasienio punktų aprūpinimą "vaizdo kameromis ir specialia įranga". Tačiau gubernatorius pabrėžė, kad Rusija pasiruošusi tiekti plytas.

79
Tegai:
tvora, Latvijos Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Eugenija Pozniak
Dar šia tema
Rusijos senatorius: kontrolė Baltarusijos pasienyje įvesta dėl bevizio režimo
Rusija rengia kontrolės zonas Baltarusijos pasienyje
Latvijos pasienis

Dėl COVID-19 Rucavos krašto gyventojai nustojo apsipirkti Palangoje

(atnaujinta 14:45 2020.09.25)
Lietuvai patekus į "geltonąjį sąrašą", Rucavos krašto gyventojai nebegali eiti apsipirkti į kaimyninę šalį

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Lietuvoje padidėjęs koronaviruso atvejų rodiklis apsunkino Rucavos krašto gyventojų gyvenimą, praneša Latvijos televizija LTV7.

Rucavos kraštas yra pietvakarinėje Latvijos dalyje, jo pietinė dalis ribojasi su Lietuva. Baltijos jūros pakrantėje yra dešimtys vasarnamių, kurių daugelis priklauso Lietuvos piliečiams. Čia yra poilsio centrai ir privatūs namai.

Nors lietuviai čia dažniausiai važiuoja pailsėti, Rucavos krašto gyventojai kasdien vyksta į Lietuvą apsipirkti. Lietuvos Palanga yra 20 km arčiau regiono centro nei Liepoja, tačiau apsipirkti kaimyninėje šalyje yra ne tik arčiau, bet ir pelningiau — Lietuvoje produktai, žemės ūkio technika ir gamybai naudojamos žaliavos yra pigesnės.

Tačiau pastaruoju metu Lietuvoje padidėjo COVID-19 atvejų skaičius, šalis įtraukta į "geltonąjį sąrašą". Grįžę iš Lietuvos Rucavos krašto gyventojai, kaip ir kiti latviai, turi laikytis 10 dienų saviizoliacijos.

Vietiniai gyventojai yra labai nepatenkinti šiuo reikalavimu.

Vasarą lietuviai į Rucavos kraštą atvyko pusantro karto dažniau nei pernai, sako Rucavos krašto tarybos vadovas Janis Veits. Tačiau dabar turizmo sezonas jau beveik baigėsi, o svečių yra mažiau. Tai teikia vilties, kad sumažės iš Lietuvos atvežtų koronaviruso atvejų.

"Mes norime saugiai vaikščioti į parduotuves savo rajone. Ir vaikščioti po teritoriją nerizikuodami užsikrėsti nereikalingomis ligomis. Kiekvieno piliečio pareiga yra tuo pasirūpinti", — aiškina jis.

Tačiau yra ir išimčių reikalavimuose dėl saviizoliacijos grįžus iš Lietuvos. Izoliuotis nereikia žmonėms, atliekantiems tarnybines pareigas, lankantiems švietimo įstaigas, ar tiems, kurie su gydytojo siuntimu vyksta į Lietuvą gauti medicinos paslaugų.

Latvijos sienos apsaugos tarnyba sakė, kad nevykdo jokios su COVID-19 susijusios kontrolės prie Latvijos sienų su kitomis Šengeno zonos šalimis. Bet tai vykdo Lietuvos ir Estijos pasieniečiai.

Kito Latvijos pasienio regiono — Valkos — gyventojams vyriausybė anksčiau padarė išimtį: Valkos gyventojai gali nesilaikyti 14 dienų savęs izoliacijos, jei nuolat kirs sieną su Estija ir nesikels už Valkos/Valgos administracinių teritorijų ribų. Tačiau Valkos/Valgos atveju siena tarp dviejų šalių eina tiesiai per miestą.

Tegai:
koronavirusas, Palanga, Lietuva, Latvija
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Keičiasi reikalavimai maitinimą savitarnos principu organizuojančioms gydymo įstaigoms
Dėl koronaviruso plitimo policija keičia darbo organizavimą
Geležinkelis, archyvinė nuotrauka

Estija energijos tranzito ateitį sieja su "Rail Baltica"

(atnaujinta 21:23 2020.09.24)
Šalies plėtros stebėsenos centro specialistai mano, kad geležinkelis yra raktas į jūrų transporto augimą

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Tradicinio energijos tranzito iš Rytų į Vakarus per Estijos uostus atkūrimas mažai tikėtinas, todėl Talinas priverstas ieškoti alternatyvų. Apie tai pranešė "ERR" portalas su nuoroda į šalies Plėtros stebėsenos centro ekspertus.

Specialistai pabrėžia, kad Estijai svarbus gabenimas jūra ir uostai. Ekspertai kaip vieną iš jo plėtros alternatyvų nurodo susisiekimą Šiaurės jūros keliu ir Adrijos jūros–Baltijos jūros koridoriaus pratęsimą.

"Nors Šiaurės jūros keliu gabenamos kiniškos prekės gali žymiai padidinti Estijos uostų apyvartą, jei jos ir toliau bus gabenamos į pietus per Suomijos geležinkelį, šio maršruto dalis atrodo abejotina dėl daugelio priežasčių", — praneša portalas.

Rytinės pakrantės uostai ypač aktyviai konkuruoja tarpusavyje dėl Kinijos krovinių. Kaip pažymėta straipsnyje, be Estijos uostų, čia yra keletas alternatyvų, o Rusijos Federacija turi geras galimybes nukreipti šiuos srautus į Kaliningradą.

"Ekspertai pažymi, kad regiono multimodaliniuose transporto koridoriuose ateinančiais dešimtmečiais uostams svarbiausia bus Adrijos jūros–Baltijos jūros koridoriaus pratęsimas iki Talino dėl geležinkelio "Rail Baltica". Tai padės pritraukti Suomijos tranzitinius krovinius, taip pat prisidės prie Estijos eksporto plėtros", — rašoma pranešime.

Ekspertai pažymi, kad Suomijos užsienio prekybos struktūra bus labai svarbi Estijos uostams. Jų nuomone, jūrų transporto augimo raktas yra geležinkelis, o plačiąja prasme — visa verslo ir investicijų aplinka.

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.

Tegai:
tranzitas, Estija, Rail Baltica
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Dar šia tema
Susisiekimo ministras: "Rail Baltica" turi būti įgyvendintas laiku
Ekspertas: Lietuva, Latvija ir Estija pinigų srityje viena kitai aršios priešės
Lenkija įvertino "Rail Baltica" progresą Lietuvoje
JAV prezidentas Donaldas Trampas

"Time" paskelbė 100 įtakingiausių žmonių reitingą

(atnaujinta 20:58 2020.09.25)
Sąraše atsidūrė JAV prezidentas ir jo oponentas artėjančiuose rinkimuose, Kinijos vadovas, Vokietijos kanclerė, PSO generalinis direktorius, NASA astronautai, judėjimo "Black Lives Matter" įkūrėjai ir kiti

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. "Time" paskelbė šimto įtakingiausių žmonių pasaulyje sąrašą leidinio versija už 2020 metus.

Džefas Bezosas ir jo žmona McKenzie Scott
© AP Photo / Evan Agostini

Jie buvo suskirstyti į kategorijas — "Titanai", "Novatoriai", "Meno veikėjai", "Lyderiai" ir "Stabai". Sąrašo dalyviai nėra reitinguojami.

Rusai šiais metais nėra pristatyti nė vienoje iš kategorijų. Anksčiau Amerikos žurnalas kelis kartus įtraukė Vladimirą Putiną į įtakingiausių asmenų sąrašą.

Tarp šių metų "Lyderių" — JAV Nacionalinio alerginių ir infekcinių ligų instituto direktorius Entonis Faučis (Anthony Fauci), Pasaulio sveikatos organizacijos generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas (Tedros Adhanom Ghebreyesus), JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) ir jo oponentas artėjančiuose rinkimuose Džo Baidenas (Joe Biden), Kinijos vadovas Si Dzinpingas (Xi Jinping), Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Brazilijos prezidentas Žairas Bolsonaras (Jair Bolsonaro), Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, demokratų kandidatė į JAV prezidentus Kamala Haris (Kamala Harris), Atstovų rūmų pirmininkė Nensi Pelosi (Nancy Pelosi), JAV generalinis prokuroras Viljamas Baras (William Barr) ir Paryžiaus merė Ana Hidalgo (Anne Hidalgo).

"Titanais" žurnalas "Time" įvardijo "Google" generalinį direktorių Sundarą Pičajų (Sundar Pichai), pagrindinį Kinijos epidemiologą Dzongą Nanšaną (Zhong Nanshan), buvusią turtingiausio žmogaus pasaulyje Džefo Bezoso (Jeff Bezos) žmoną Makenzę Skot (MacKenzie Scott), JAV federalinio rezervo vadovą Džeromą Pauelą (Jerome Powell), šešiskart "Formulės-1" čempioną Luisą Hamiltoną (Lewis Hamilton), Tarptautinio valiutos fondo vadovę Kristaliną Georgievą ir kt. 

"Novatorių" kategorijoje atsidūrė dainininkė Megan Thee Stallion, NASA astronautai Džesika Meir (Jessica Meir) ir Kristina Kuk (Christina Cook), viena iš pirmaujančių Uhano virusologijos instituto virusologų Ši Dženli (Shi Zhen-Li) ir kt.

Tarp "Meno veikėjų" žurnalas įvardija atlikėją "The Weekend", dainininkę Seleną Gomez, aktorius Fibi Voler-Bridž (Phoebe Waller-Bridge) ir Maiklą Bakarį Džordaną (Michael Bakari Jordan), Pietų Korėjos režisierių Bongą Joon Ho ir violončelininką Yo-Yo Ma.

Tarp "Stabų" — judėjimo "Black Lives Matter" įkūrėjai, žmogaus teisių gynėja Andžela Deivis (Angela Davis), tenisininkė Naomi Osaka ir kiti.

Tegai:
įtakingiausių žmonių sąrašas, reitingas