Latvijos ir Rusijos pasienis. Archyvinė nuotrauka

Tvora Latvijos ir Rusijos pasienyje statoma toliau

79
(atnaujinta 14:50 2017.02.04)
2017 metais planuojama pastatyti 60 kilometrų tvoros tarp Latvijos ir Rusijos, ir išleisti tam 6,3 milijonus eurų, jos bendras ilgis sieks 193 kilometrus.

VILNIUS, vasario 4 — Sputnik. Latvijos ir Rusijos pasienyje jau įrengti 23 kilometrai tvoros nelegaliems emigrantams sulaikyti, praneša Sputnik Latvija su nuoroda į Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovą spaudai Eugeniją Pozniak.

Tvoros statybos darbai pradėti 2015-aisiais, o baigti juos planuojama iki 2019 metų. Šiuo metu įrengtas 65 kilometrų pasienio ruožas.

2017-aisiais pasieniui įrengti skirta 6,3 milijonai eurų, už kuriuos planuojama paruošti darbui 150 kilometrų pasienio ruožą ir pastatyti 60 kilometrų tvorą, pranešė Pozniak.

Bendras Latvijos-Rusijos pasienio ilgis siekia 276 kilometrų, iš kurių tvora bus įrengta 193 kilometruose — tuose ruožose, kur nėra natūralių kliūčių. Viso tvoros statybai planuojama išleisti 17 milijonų eurų.

Neseniai Lietuvos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad dar šiemet bus pastatyta fizinė tvorą pasienyje su Kaliningrado sritimi, siekiant sumažinti kontrabandos nusikaltimus.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tvirtina, kad pasienyje su Rusija planuojama įrengti tvora pirmiausia reikalinga norint užtikrinti Lietuvos ekonominį saugumą.

Anksčiau buvos skelbiama, kad šių metu valstybės biudžete numatyti 3,6 milijonų lėšų tvoros statybai.

Kaliningrado srities gubernatoriaus pareigas einantis Antonas Alichanovas suabejojo, kad tokios sumos užteks tvoros statybos projektui realizuoti. Alichanovas nuspėjo, kad greičiausiai kalbama apie pasienio punktų aprūpinimą "vaizdo kameromis ir specialia įranga". Tačiau gubernatorius pabrėžė, kad Rusija pasiruošusi tiekti plytas.

79
Tegai:
tvora, Latvijos Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Eugenija Pozniak
Dar šia tema
Rusijos senatorius: kontrolė Baltarusijos pasienyje įvesta dėl bevizio režimo
Rusija rengia kontrolės zonas Baltarusijos pasienyje
Degalinė

Kaip pasikeitė benzino kainos Baltijos šalyse

(atnaujinta 17:29 2020.10.25)
Praėjusią savaitę degalai Rygoje atpigo, dyzelinio kuro kainos Taline išaugo, o Vilniuje degalų kainos išliko stabilios

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Šios savaitės pabaigoje brangiausias benzinas buvo Taline, pigiausias — Vilniuje. Brangiausias dyzelinis kuras buvo Rygoje, o pigiausias — taip pat Vilniuje, rašo Bb.lv.

Vilniuje 95 klasės benzino ir dyzelinio kuro kainos nesikeitė ir siekė atitinkamai 1,066 ir 0,896 euro už litrą.

Rygoje esančiose "Circle K" degalinėse 95 klasės benzino kaina sumažėjo 0,4 % — iki 1,134 euro už litrą, o dyzelinio kuro kaina sumažėjo 0,5 % — iki 0,999 euro už litrą.

Taline 95 klasės benzino kaina nepakito ir penktadienį siekė 1,229 euro už litrą. Savo ruožtu dyzelinas pabrango 2,1 % — iki 0,969 euro už litrą.

Automobilių dujų kaina Rygoje nepasikeitė ir penktadienį buvo 0,535 euro už litrą. Vilniuje dujos pabrango 6 % — iki 0,533 euro už litrą, o Taline — 0,8 % — iki 0,601 euro už litrą.

Tegai:
dyzelinas, benzinas, Baltijos šalys
Dar šia tema
Rugsėjį naujų lengvųjų automobilių registravimas po pusmečio nuosmukio išaugo beveik 17 %
Įvardytos dažniausios priežastys, kodėl lietuviai keičia automobilį
Paaiškėjo, kaip COVID-19 paveikė automobilių prieinamumą Lietuvoje
Keptos nėgės

Latvija Lietuvos perka pigius Europoje uždraustus delikatesus

(atnaujinta 11:11 2020.10.25)
Lietuvoje nėgės žvejojamos tik nuo šešių iki septynių tonų, o jas valgo tik keturi procentai gyventojų

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Daugelyje valstybių draudžiama žvejoti nėges, kurios yra įtrauktos į Berno (Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos) konvenciją. Vienintelės išimtys yra kelios šalys, įskaitant Lietuvą, Latviją ir Estiją, rašo BB.lv su nuoroda į Latvijos žiniasklaidą.

Pernai Latvijos žvejai pagavo 91,9 tonos nėgių. Be to, jie perka Lietuvoje šias žuvis kainomis, svyruojančiomis nuo dviejų iki dešimties eurų už kilogramą. Tuo tarpu mažmeninė nėgių kaina siekia 39 eurus.

Kaip pastebi portalas, Lietuvoje nėgių naudojimas maistui nėra labai įprastas, skirtingai nei Latvijoje. Žvejyba Lietuvoje ribojama nuo šešių iki septynių tonų ir tik keturi procentai gyventojų valgo šias žuvis.

Latvijos žemės ūkio ministerijos Žuvų tvarkymo ir išteklių departamento pavaduotoja Ilze Rutkovska sakė, kad kartu su Lietuva planuojamas projektas, kuriame būtų tiriamos Kuržemės ir Klaipėdos regiono žuvų populiacijos, siekiant "valdyti visumą".

Kepta ir marinuota nėgė yra labai paklausi Baltijos šalyse. Kasmet Baltijos jūroje sugaunama apie 250 tonų šių žuvų, iš jų 70–170 tonų — Latvijoje.

Tegai:
žuvys, Lietuva, Europa, Latvija
Dar šia tema
Vyras balionu pagavo itin reto dydžio žuvį
Brakonieriams už žvejybą Nemune teks sumokėti apie 2000 eurų baudą
Branduolinis ledlaužis Jamal
 

"Vakarai pasipiktinę": "Die Welt" įvertino Rusijos strategiją Arktyje

(atnaujinta 11:01 2020.10.26)
Anksčiau pranešta, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo mėnesį patvirtino naują Arkties strategiją iki 2035 metų, kuri numato aktyvią ekonominę regiono plėtrą

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Vakarų šalys piktinasi Rusijos politika Šiaurės jūros kelio atžvilgiu, tačiau jos nieko negali padaryti, rašo žurnalistas Feliksas Aikas (Felix Eick) Vokietijos laikraščio "Die Welt" straipsnyje.

Autorius primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo mėnesį patvirtino naują Arkties strategiją iki 2035 metų, kuri numato aktyvią ekonominę regiono plėtrą.

"Be to, Kremlius nori apgyvendinti apsnigtą ir vos tinkamą ekonominei veiklai Tolimąją Šiaurę ir yra susirūpinęs karine savo sienų, kurios plečiasi dėl globalinio atšilimo, apsauga", — sako jis.

Pasak žurnalisto, nors Rusija negali reikšti pretenzijų į Arktį, ji naudojasi "manevravimo erdve" — reikalauja sumokėti už naudojimąsi Šiaurės jūros keliu ir ketina suteikti leidimą juo vykti tik "vidaus laivynui", tai yra, laivams, pastatytiems Rusijos laivų statyklose ir plaukiantiems su Rusijos vėliava.

"Vakarai yra pasipiktinę, bet jie negali nieko padaryti: Maskva kontroliuoja šį prekybos kelią. Užsienio laivybos kompanijos yra priverstos pripažinti jos de facto monopoliją, taip pat ir dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų buvimo regione", — rašo straipsnio autorius, priminęs, kad Rusijos ekonominė zona tęsiasi 200 kilometrų į šiaurę nuo savo teritorinių vandenų ir apima didžiąją dalį Šiaurės jūros kelio.

Praėjusių metų gruodį įsigaliojo Prekybinės laivybos kodekso pataisos, pagal kurias laivams, plaukiojantiems su Rusijos vėliava, suteikiama išimtinė teisė vykdyti jūrų angliavandenilių, pagamintų Rusijos teritorijoje ir pakrautų į laivus, esančius Šiaurės jūros maršruto akvatorijoje, gabenimą jūra iki pirmojo iškrovimo ar perkrovimo taško. Tas pats pasakytina apie naftos, gamtinių dujų, įskaitant SGD, taip pat dujų kondensato ir akmens anglių gabenimą.

Pagal Vladimiro Putino dekretą, pasirašytą 2018 metais, krovinių pervežimas Šiaurės jūros keliu iki 2024 metų turėtų siekti 50 milijonų tonų per metus. Siekdama užtikrinti krovinių srauto augimą Šiaurės jūros maršrutu, Rusija aktyviai plėtoja savo branduolinių ledlaužių parką, neturinčio analogų pasaulyje. Taigi spalio 21 dieną buvo užsakytas 22220 projekto "Arktika" pagrindinis atominis ledlaužis. Dar du tokie laivai bus pradėti eksploatuoti 2021–2022 metais.

JAV gynybos departamentas pernai Kongresui pristatė "Arkties doktriną", kuria buvo siekiama užblokuoti Rusijos Šiaurės jūros kelią. Dokumente sakoma, kad Arktis "tiesiogiai veikia JAV nacionalinį saugumą". Pagrindinis Vašingtono tikslas yra „dislokuoti žūtbūtines, atsparias, lanksčias kovines pajėgas, galinčias suteikti konkurencinį pranašumą šiame pagrindiniame regione".

2020 metų gegužę pirmą kartą per 25 metus į Barenco jūrą įplaukė JAV karinio jūrų laivyno Šeštojo laivyno karo laivų grupė. Remiantis oficialia Pentagono informacija — "užtikrinti saugumą sunkiomis gamtos sąlygomis ir išlaikyti laivybos laisvę ir nuolatinę sąjungininkų sąveiką".

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad NATO valstybės narės, pasislėpusios už Rusijos kaltinimų Arkties "militarizavimu", toliau ten kūrė savo karinį potencialą. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu teigė, kad NATO noras pademonstruoti stiprybę didinant bloko žvalgybinės veiklos intensyvumą šalia Rusijos sienų, kelia nerimą Maskvoje. 

Tegai:
Arktis, JAV, Rusija
Dar šia tema
Ekspertas įvertino, kaip JAV rinkimų rezultatai paveiks santykius su Rusija
Lukašenka ir Pompėjas kalbėjosi apie pagrindinę Baltarusijos sąjungininkę