Astravo AE statyba, archyvinė nuotrauka

Lietuva ir Latvija susitarė nepirkti energijos Baltarusijos AE

109
Lietuvos energetikos ministras su Latvijos ekonomikos ministru susitarė parengti priemones, kurios padėtų riboti Astravo AE elektros energijos patekimą į Baltijos šalių rinką

VILNIUS, vasario 23 — Sputnik. Vasario 22 dieną Rygoje (Latvija) vykusio Lietuvos energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno ir Latvijos vicepremjero ir ekonomikos ministro Arvils Ašeradens susitikimo metu daugiausia dėmesio skirta  Baltarusijoje statomai Astravo atominei elektrinei (AE), pranešė Energetikos ministerija.

Anot Vaičiūno, nėra abejingų Astravo AE keliamai grėsmei.

"Lietuvos kaimynės supranta, kokį pavojų viso regiono žmonėms, aplinkai ir saugumui kelia branduolinės jėgainės Baltarusijoje statybos, kurios vykdomos apeinant ir šiurkščiai pažeidžiant tarptautinius standartus. Tai yra bendra regiono ir visos Europos problema", — sakė energetikos ministras.

Pasak ministro, susitikime kalbėta apie bendrus praktinius veiksmus, kurių reikia imtis, siekiant apsaugoti Baltijos šalių elektros energijos rinkos ir energetikos sistemas nuo nesaugiose branduolinėse elektrinėse pagamintos elektros.

Ministrams įvertinus, kad efektyviausios priemonės yra regioninės, sutarta nedelsiant pavesti ekspertams parengti konkrečias priemones šios elektros energijos patekimo į Baltijos šalių rinką ribojimui.

Vaičiūnas pabrėžė, kad tokios priemonės būtų rimtas signalas Baltarusijai ir kartu veiksmingas įrankis stabdyti Astravo AE.

Anot Vaičiūno, nesant galimybių parduoti Astravo AE elektros energijos Lietuvos ir Europos Sąjungos rinkoje, būtų pakertami Astravo AE ekonominiai pagrindai.

Ministras informavo, kad Lietuvos Respublikos parlamente jau pavasario sesijos metu numatyta svarstyti ir priimti įstatymą dėl draudimo į Lietuvos elektros rinką ir sistemą patekti elektrai iš trečiųjų šalių, kuriose veikia ar yra statomos nesaugios branduolinės elektrinės. Taip pat, visos Lietuvos politinės partijos yra sutarusios dėl būtinybės imtis bendrų veiksmų Astravo AE statyboms stabdyti.

Susitikime aptarti ir kiti Baltijos šalims svarbūs energetikos projektai. Ministrai nutarė, kad būtina kuo greičiau sutarti dėl Baltijos šalių sinchronizacijos su Europos elektros tinklais projekto įgyvendinimo. Šis strateginis regiono energetinio saugumo projektas yra ir Europos Komisijos prioritetas.

Vaičiūnas teigia, kad sinchronizacijai būtino politinio sutarimo tarp Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos reikia siekti jau artimiausiais mėnesiais. Sinchronizacija ilgą laiką būtų geriausia apsauga nuo Astravo AE.

Susitikime taip pat kalbėta apie regioninės dujų rinkos kūrimo aktualijas. Ministras pabrėžė, kad regioninės dujų rinkos kūrimas yra vienas iš sėkmingų trijų Baltijos šalių bendradarbiavimo pavyzdžių. Taip pat pasidžiaugta, kad liberalizavus Latvijos dujų rinką, jau šį pavasarį šios šalies bendrovės galės naudotis Klaipėdos SGD terminalu.

Astravo AE statyba kelia nerimą

Lietuva ne kartą reiškė susirūpinimą dėl Astravo AE saugumo.

Aleksandras Lukašenka, nuotrauka iš įvykio vietos
© Photo : пресс-служба президента Республики Беларусь

Lietuvos specialusis ambasadorius darbui Astravo AE Darius Degutis vasario pradžioje pareiškė, kad Lietuvos tikslas yra sustabdyti Baltarusijos atominės elektrinės statybas.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis anksčiau buvo pareiškęs, kad neatmeta, jog kaimyninė Latvija nepasisako prieš Astravo AE statybą, nes tikisi gauti baltarusiškus krovinius, kurie dabar keliauja per Lietuvą.

O užsienio reikalų minstras Linas Linkevičius po susitikimo su Europos Komisijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju Fransu Timmermansu, įvykusiu vasario 6 dieną Briuselyje, padarė išvadą, kad Europos Sąjunga neatsiliepė į Vilniaus reikalavimus iš Minsko gauti Baltarusijoje, Astrave, statomos atominės elektrinės saugumo bei tarptautinių saugumo standartų atitikimo įrodymus.

Apie Astravo AE

50 kilometrų nuo Vilniaus statomoje Astravo AE bus įrengti du reaktoriai, kurių kiekvieno galia — 1200 megavatų. Pirmąjį reaktorių planuota įjungti 2019 metais, o antrasis reaktorius, kaip planuojama, turėtų pradėti veikti 2020 metais.

Baltarusijos AE statoma Gardino srities Astravo rajone. Projekto užsakovas — Respublikinė unitarinė įmonė "Belorusskaya AES", o projekto generalinis rangovas — Rusijos "Atomstroieksport", korporacijos "Rosatom" dalis.

109
Tegai:
elektros energija, Astravo AE, Arvils Ašeradens, Žygimantas Vaičiūnas, Baltijos šalys, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (494)
Dar šia tema
Linkevičius: kompromisų Astravo klausimu negali būti
Baltarusijos AE personalas stažuojasi Voronežo atominėje elektrinėje
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid ir buvusi Baltarusijos kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskaja paprašė Estijos išplėsti sankcijas Baltarusijai

(atnaujinta 12:01 2021.01.22)
Visų pirma ji paragino taikyti sankcijas riaušėse dalyvavusiems policijos pareigūnams ir Vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija departamentui

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja paragino Estijos valdžios institucijas išplėsti sankcijas oficialiam Minskui, ketvirtadienį pranešė politikės spaudos tarnyba.

"Svetlana Tichanovskaja pradėjo darbo vizitą Estijoje ir susitiko su prezidente Kersti Kaljulaid. Svetlana paragino palaikyti sankcijų išplėtimą, įtraukiant OMON ir GUBOPIK [Vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija departamento — Sputnik] pareigūnus, teisėjus ir verslininkus, kurie palaiko dabartinį politinį režimą", — "Telegram" kanale pranešė spaudos tarnyba.

Anot pranešimo, šalys aptarė galimybę Estijoje pradėti bylas prieš Baltarusijos saugumo pajėgas visuotinės jurisdikcijos ribose, bendradarbiavimą ekonominių ir skaitmeninių reformų klausimu ir IT sektoriaus plėtrą. "Tai buvo konferencijos ar platformos, skirtos pasikeisti patirtimi kuriant elektroninę vyriausybę, žemės, muitinės ir mokesčių reformas, organizavimas", — aiškinama pranešime.

Встреча президента Эстонии Керсти Кальюлайд и экс-кандидат в президенты Белоруссии Светланы Тихановской
Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid ir buvusios Baltarusijos kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos susitikimas

Susitikime buvo aptarta vasario mėnesį vyksianti Baltarusijos liaudies asamblėja ir Baltarusijos konstitucinės reformos tema. Spaudos tarnybos duomenimis, Kaljulaid teigė, kad Estija jau daro kai ką Baltarusijos labui: švietimo ir visuomenės iniciatyvoms remti skirta 700 tūkstančių eurų.

ES šalys įvedė asmenines sankcijas keliems Baltarusijos pareigūnams, apkaltindamos juos smurtu prieš protestuotojus ir rinkimų rezultatų klastojimu, taip pat sankcijos taikomos dabartiniam prezidentui Aleksandrui Lukašenkai. ES pristatė trečiąjį Baltarusijos sankcijų sąrašą, į kurį įtraukti 29 asmenys ir septynios organizacijos. Šiuo metu sąrašuose yra 88 asmenys ir septynios organizacijos. ES teigė esanti pasirengusi toliau plėsti sankcijas, taip pat ir įmonėms, jei padėtis Baltarusijoje nepagerės.

Президент Эстонии Керсти Кальюлайд и экс-кандидат в президенты Белоруссии Светлана Тихановская
© Photo : Telegram / Светлана Тихановская
Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid ir buvusios Baltarusijos kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos susitikimas

Po rugpjūčio 9 dienos Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, oficialiais šalies CRK duomenimis, surinkęs 80,1 % balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai, kuriuos saugumo pajėgos slopino naudodamosi specialiomis priemonėmis ir specialia įranga. 

Opozicija mano, kad Tichanovskaja laimėjo rinkimus. Jos iniciatyva Baltarusijoje buvo sukurta valdžios tranzito koordinavimo taryba.

Prieš Tichanovskają ir Koordinacinės tarybos prezidiumo narius Baltarusijoje iškeltos baudžiamosios bylos, jie kaltinami suformavę ekstremistinę grupuotę, kad antikonstitucinėmis priemonėmis užgrobtų valstybės valdžią.

Dalis opozicijos politikų ir pati Tichanovskaja išvyko į užsienį, iš kur tęsia savo veiklą. Tichanovskaja buvo įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje, ji su vaikais gyvena Lietuvoje.

Temos:
Protestai Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Operail Finland

Estija pradeda gabenti rusiškas prekes Suomijoje

(atnaujinta 19:24 2021.01.21)
"Operail Finland" leidimą gabenti krovinius Suomijoje gavo 2020 metų lapkričio mėnesį, o Suomijoje valdo devynis lokomotyvus

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Estijos valstybinė įmonė "Operail Finlan" pradėjo gabenti prekes iš Vainikkalos stoties Suomijos ir Rusijos pasienyje į Suomijos Hanko uostą, pranešė Suomijos visuomeninis transliuotojas Yle.

Geležinkelių transportas Suomijoje demonopolizuotas nuo 2007 metų.

"Suomijos "Operail Finland", Estijos valstybinės bendrovės "Operail" dukterinė įmonė, pradėjo gabenti prekes Suomijoje. Bendrovės lokomotyvai iš Vainikkalos pasienio stoties į Hanko uostą gabena anglį. Dabar tarp pasienio stoties ir Hanko per savaitę važiuoja maždaug keturi traukiniai", — cituoja pranešimą RIA Novosti.

Estijos operatorius patenkintas savo planų įgyvendinimu Suomijos rinkoje.

"Šios siuntos yra susijusios su tarptautinėmis transporto grandinėmis. Įgyvendinimas prasidėjo tiksliai taip, kaip buvo planuota. Džiaugiamės, kad pavyko įvykdyti pažadus savo klientams ir visi (vagonai), kuriuos planuota gabenti, jau yra pristatyti", — sako Ilkka Seppänen, "Operail Finland" generalinis direktorius.

"Operail Finland" leidimą gabenti krovinius Suomijoje gavo 2020 metų lapkričio mėnesį ir Suomijoje valdo devynis lokomotyvus. Nuo 2021 metų sausio mėnesio įmonėje dirba 20 žmonių — dauguma jų yra lokomotyvų vairuotojai.

"Sakyčiau, kad organizacija šiuo metu yra maža ir lanksti. 2021 m. naujų darbuotojų nesitikima", — sakė jis.

Estijos tinklalapio "Operail" duomenimis, 2018 metais bendrovė Estijos geležinkeliais gabeno 99 procentus krovinių, iš kurių maždaug 67 procentai buvo tranzitiniai. Pagrindiniai partneriai yra įmonės iš Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos.

Tegai:
Rusija, ekonomika, Suomija, Estija
Sausio 22-oji

Kokia šiandien diena: sausio 23-osios šventės

(atnaujinta 22:37 2021.01.22)
Šią dieną 2011 metais Dubajuje pradėjo veikti "aukščiausiai pasaulyje" esantis restoranas — 422 metrų aukščio pastato "Burdž Chalifa" 122-ame aukšte

Sausio 23 yra 23-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 342 dienos.

2021 metų sausio 23 dieną saulė saulė teka 08:25, leidžiasi 16:37, dienos ilgis — 8 val. 12 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Gailigedas, Gunda, Raimundas, Armandas.

Sausio 23-oji Lietuvos istorijoje

1429 metais imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis pasiūlė Lietuvos karaliumi karūnuoti Vytautą.

1897 metais gimė Ieva Simonaitytė, Klaipėdos krašto lietuvių rašytoja. Mirė 1978 m.

1921 metais Vilniuje gimė Marija Gimbutienė, JAV lietuvių archeologė, žymi Europos priešistorės tyrinėtoja. Mirė 1994 m.

1985 metais mirė aktorius Juozas Laucius. Gimė 1893 m.

1999 metais Vilniaus Rotušėje pirmą kartą įvyko Vienos pokylis.

Sausio 23-oji pasaulio istorijoje

1783 metais gimė prancūzų rašytojas Stendalis — Mari Anri Beilas. Mirė 1842 m.

1789 metais Vašingtone buvo įkurtas Džordžtauno Koledžas, vėliau tapęs universitetu.

1793 metais Peterburge buvo pasirašyta Rusijos sutartis su Prūsija dėl Žečpospolitos valstybės II-ojo padalijimo.

1799 metais prancūzų armija užėmė Neapolio miestą Italijoje.

1832 metais gimė prancūzų dailininkas impresionistas Eduaras Manė. Mirė 1883 m.

1920 metais gimė vieno populiariausių pasaulyje žaislų "skriejantis diskas" (angl. Frisbee) išradėjas Volteris Frederikas Morisonas. Mirė 2010 m. Jutos valstijoje, JAV.

1931 metais mirė Rusijos baleto žvaigždė Ana Pavlova.

1989 metais mirė vienas iš žymiausių siurrealizmo atstovų, ispanų dailininkas Salvadoras Dali. Gimė 1904 m.

1999 metais lankydamasis Meksikoje, popiežius Jonas Paulius II per mišias pasmerkė Amerikos socialines blogybes — prekybą narkotikais, rasinę diskriminaciją bei mirties bausmės taikymą.

2007 metais po sunkios ligos mirė garsus lenkų žurnalistas ir rašytojas Ryšardas Kapuscinskis, savo reportažais iš neramiausių pasaulio vietų pelnęs tarptautinę reputaciją. Jam buvo 74 metai.

2011 metais Dubajuje pradėjo veikti "aukščiausiai pasaulyje" esantis restoranas — 422 metrų aukščio pastato "Burdž Chalifa" 122-ame aukšte.

2013 metais mirė kardinolas Juzefas Glempas, kuris nuo 1981 iki 2009 metų vadovavo Lenkijos Katalikų Bažnyčiai. Kardinolui buvo 83 metai.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai