Lėktuvas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos oro uostai pirmauja visame Baltijos regione

40
Lėktuvų keleivių skaičius Lietuvoje pernai išaugo triskart daugiau nei Latvijoje ir penkis kartus daugiau nei Estijoje

VILNIUS, vasario 28 — Sputnik. 2016-ieji Lietuvos oro uostams užtikrino lyderystę Baltijos regione, sėkmingas keleivių srautų augimas buvo pastebėtas ir Didžiosios Britanijos laikraščio "The Daily Telegraph", praneša Vilniaus oro uostas.

Dviženkliu skaičiumi sausį išaugę keleivių srautai ir nauji skrydžiai bei įspūdingiausias praėjusių metų veiklos tempas visame Baltijos jūros regione — tokiais veiklos rezultatais džiaugiasi Lietuvos oro uostai.

Palangos spurtą užfiksavo ir britai

Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas pažymi, kad sausio mėnesį iš Lietuvos oro uostų aptarnautų keleivių skaičius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šoktelėjo net 18,9%, o pačių skrydžių padaugėjo beveik 13%.

"Nors keleivių ir skrydžių prieaugį demonstravo visi šalies oro uostai, tačiau čia ypač išsiskiria Palanga. Iš jos praėjusį mėnesį išskrido net 81% daugiau žmonių negu praėjusį sausį", — teigė Almantas.

Anot Almanto, Palangos oro uostas vis gerėjančius keleivių skaičiaus augimo rezultatus demonstruoja jau daugiau negu metus, tačiau pastaraisiais mėnesiais šis oro uostas muša augimo rekordus.

Palangos oro uostas ypač gerus rezultatus pademonstravo ir praėjusiais metais bei pateko į sparčiausiai augusių Europos oro uostų penketuką, kurį paskelbė britų dienraštis "The Daily Telegraph", remdamasis tarptautinės oro uostų tarybos "ACI Europe" duomenimis.

Su 60% siekusiu keleivių augimu Palangos oro uostą aplenkė Rumunijos miestų Oradėjos ir Jasai, Bukarešto bei Belgijos Ostendės miesto oro uostai.

Žiūrint Europos mastu, Lietuvos oro uostų tinkle puikiai pasirodo ne tik Palanga. Pagal bendrą skridusių asmenų skaičiaus augimą Lietuva yra lyderė visame Baltijos jūros regione. Lėktuvų keleivių skaičius Lietuvoje 2016 metais augo daugiau nei 13%, kuomet Latvijoje šis rodiklis tesiekė 4,6%, o Estijoje — 2,5%.

Число пассажиров в аэропортах стран Балтии
Keleivių skaičius Baltijos oro uostuose

Šiaurės šalyse oro transportą pasirinkusių keleivių rinka augo nuo 1,5% Norvegijoje iki 8,8% Danijoje.

Tebekaraliauja Londonas

Šių metų sausio mėnesį daugiausiai keleivių iš visų trijų Lietuvos oro uostų rinkosi skrydžius į Londoną. Į Lutono arba Stanstedo oro uostus arba iš jų į Vilnių, Kauną bei Palangą iš viso keliavo daugiau nei 65 tūkstančiai žmonių.

Antra pagal populiarumą skrydžių kryptis — Kopenhaga, kurią rinkosi daugiau nei 23 tūkstančiai keliaujančiųjų, o trečioje vietoje atsidūrė Oslas su daugiau nei 17 tūkstančių.

"Skrydžių į Londoną kryptis išlieka populiariausia visuose trijuose Lietuvos oro uostuose jau ilgą laiką. Tai, be abejonės, lemia ir susiformavusi nemaža lietuvių bendruomenė Didžiojoje Britanijoje", — aiškino Almantas.

Augo visos Europos aviacijos rinka

2016-ieji pagal keleivių skaičiaus augimą buvo sėkmingi ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos oro uostams. Praėjusiais metais čia buvo pasiektas  rekordas — pervežti du milijardai keleivių. Labiausiai, net 40%, keleivių srautai augo Islandijoje, po kurios rikiuojasi Rumunija (24%) ir Ukraina (23%).

ES šalyse keleivių srautai oro uostuose praėjusiais metais ūgtelėjo 6,7%. Lietuvos oro uostų vadovas Almantas priminė, kad Senojo žemyno oro uostų paslaugomis besinaudojančių asmenų skaičius jau trečius metus iš eilės auga daugiau kaip po 5%.

Ekspertai mano, kad panaši augimo dinamika Europos oro uostuose bus pastebima ir dar kelis 2017 metų mėnesius.

Iš viso praėjusiais metais visame pasaulyje lėktuvais keliavo 3,77 milijardo žmonių.

40
Tegai:
lėktuvų keleiviai, Lietuvos oro uostai, Estija, Lietuva
Temos:
Po lėktuvo sparnu: Lietuvos oro uostai (74)
Dar šia tema
Lietuvos oro uostai 2016-aisiais pasiekė rekordinį keleivių skaičių
Rygos uostas, archyvinė nuotrauka

Latvijos uostų krovinių apyvarta per tris mėnesius dar labiau sumažėjo

(atnaujinta 16:51 2021.04.19)
Latvijos uostų krovinių apyvarta per tris mėnesius sumažėjo dar 8,2proc

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Latvijos uostų krovinių apyvarta 2021 metų sausio – kovo mėnesiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 8,2 proc. Apie tai praneša "Baltias Balss" su nuoroda į respublikos susisiekimo ministeriją.

Per tris šių metų mėnesius Latvijos uostuose buvo perkrauta 11,15 mln. tonų krovinių. 2020 metais perkrauta 44,928 mln. tonų krovinių, tai yra 28% mažiau nei 2019 metais.

Didžioji krovinių dalis šiemet perkrauta Latvijos uostuose yra birūs kroviniai - 4,98 mln. tonų (-13,6%). Iš jų grūdai ir grūdų produktai sudarė 1,564 mln. t (+ 22,1%), medienos drožlės - 632,6 tūkst. tonų (-8,6%), cheminiai kroviniai - 521,1 tūkst. tonų (-2,5%) ir anglis - 200,6 tūkst. tonų (-85,1 t) %).

Skystų krovinių perkrauta 3,111 mln. tonų (-5,6%). Nemaža jų dalis buvo naftos produktai - 2,932 mln. tonų (-6,5%).

Anksčiau buvo pranešta, kad Rygos uosto 2021 metų trijų mėnesių apyvarta sumažėjo 15%.

Tegai:
uostas, Latvija
Erdvėlaivis Crew Dragon

NASA pirmą kartą nusiųs TKS įgulą daugkartinio naudojimo erdvėlaiviu ir raketa

(atnaujinta 01:39 2021.04.20)
Atvykus "Crew Dragon", Tarptautinėje kosminėje stotyje pirmą kartą bus du Amerikos pilotuojami erdvėlaiviai

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. NASA kitą savaitę pirmą kartą panaudos daugkartinį erdvėlaivį ir daugkartinę pirmąją raketnešio pakopą pilotuojamam paleidimui į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), NASA spaudos konferencijoje pranešė pilotuojamų skrydžių programos vadovė Keitė Luders (Kathy Lueders).

"Pirmą kartą naudosime ir daugkartinę kapsulę, ir daugkartinę pirmąją pakopą", — pasakė Luders.

Anksčiau buvo pranešta, kad balandžio 22 dieną erdvėlaivis "Crew Dragon" startuos į TKS raketnešiu. Į orbitą erdvėlaiviu vyks NASA astronautai Robertas Kimbrou (Shane Kimbrough) ir Megan Makartur (Megan McArthur), taip pat prancūzų astronautas Toma Peskė (Thomas Pesquet) ir japonų astronautas Akihiko Hošidė (Akihiko Hoshide).

Pasak NASA atstovės, pasiruošimas balandžio 22-osios startui vyksta pagal planą ir galutinės analizės metu buvo nustatyta tik viena problema, kurią specialistai tikisi pašalinti prieš skrydį. Kaip paaiškino kompanija "SpaceX", specialistai nustatė rodiklių, fiksuojamų kraunant kurą į raketą, nuokrypį, tačiau tikisi tai išspręsti prieš artėjantį startą.

NASA pabrėžė, kad atvykus "Crew Dragon", Tarptautinėje kosminėje storyje pirmą kartą bus du Amerikos pilotuojami erdvėlaiviai. Pagal NASA tvarkaraštį "Crew Dragon Resilience", kuris į TKS atvyko lapkričio mėnesį, iš stoties išvyks balandžio 28 d. Juo į Žemę vyks astronautai Šenonas Volkeris (Shanon Walker), Maiklas Hopkinsas (Michael Hopkins), Viktoras Gloveris (Victor Glover) ir Soiči Noguči (Sôichi Noguchi).

Tegai:
JAV, kosmosas, NASA
Dar šia tema
NASA vadovas tikisi Rusijos paramos JAV Mėnulio programai
NASA pranešė apie futbolo aikštės dydžio asteroido artėjimą prie Žemės
Tomas Kruzas kartu su NASA ir "SpaceX" planuoja sukurti filmą kosmose
NASA įvardijo rimčiausią incidentą kosmose
Gabrielius Landsbergis

Chamai šiandien madingi? Užsienio reikalų ministerija peržengė ribas paskui Grybauskaitę 

(atnaujinta 12:25 2021.04.21)
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, sekdamas kolegų pėdomis, Rusiją pavadino "valstybe, remiančia terorizmą". Šį pareiškimą jis padarė per spaudos konferenciją po neformalaus ES Tarybos užsienio reikalų ministrų susitikimo

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, sekdamas kolegų pėdomis, Rusiją pavadino "valstybe, remiančia terorizmą". Šį pareiškimą jis padarė per spaudos konferenciją po neformalaus ES Tarybos užsienio reikalų ministrų susitikimo

Kaip žinia, istorija kartojasi du kartus: pirmą kartą tragedijos, antrą - farso pavidalu. Bet trečią kartą - lietuviškai - politinio cirko pavidalu.

2014 metų lapkričio mėnesį Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė apkaltino Maskvą pradėjus pilietinį karą Donbase ir Rusiją pavadino "teroristine valstybe".

"Šiandien Ukraina kovoja už taiką visoje Europoje, už mus visus. Jeigu ši teroristinė valstybė, vykdanti agresiją prieš savo kaimynę, nebus sustabdyta, agresija gali išplisti po visą Europą ir net toliau", — sakė Grybauskaitė, komentuodama kruvinus įvykius pietryčių Ukrainoje

O prieš tris savaites, 2021 metų kovo 29 dieną, dabartinis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bandė neatsilikti nuo savo pirmtakės agresijos rytinės kaimynės atžvilgiu. Jis, kaip taikliai pasakė Vladimiras Putinas, nusprendė "paniurzgėti" savo Vašingtono bosui, kuris Rusijos prezidentą pavadino "žudiku". Atsakydamas į žurnalisto klausimą, ar jis, kaip JAV prezidentas Džo Baidenas, galėtų pavadinti Putiną žudiku, Nausėda atsakė teigiamai: "Deja, taip".

O dabar dar vienas chamo spjūvis Maskvos kryptimi. Šįkart jaunas, bet pakiliai nusiteikęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kuris, kaip prognozuojama, bus būsimas Lietuvos prezidentas, nusprendė pasirodyti. Komentuodamas situaciją dėl Rusijos ir Čekijos "diplomatinio karo", Landsbergis apkaltino Maskvą terorizmu.

"Rusija dar kartą parodė, kad tai valstybė, remianti terorizmą ir teroristinius veiksmus", — sakė Landsbergis.

Taigi Lietuvos valdantysis elitas pasiekė savotišką politinio chamizmo rekordą, jau tris kartus grubiai įžeidęs Rusiją ir jos prezidentą. Kokias pasekmes tai turės oficialiam Vilniui? Kol kas neaišku. Tačiau pasekmių tikrai bus.

Vargu ar Vladimiras Putinas stos į žodžių mūšį su Lietuvos užsienio politikos "mopsais". Varžovas yra netinkamo lygio. Žmonės sako, kad "kareivis neįžeis vaiko". Bet Lietuvos ekonomikai politinis chamizmas jau turi pasekmių.

Baltijos tranzitas, kuris sudaro didelę dalį Lietuvos ekonomikos, tirpsta akyse. Kažkada pilna upė, papildžiusi respublikos biudžetą, jau virto srovele, kuri netrukus visiškai išdžius.

Praeiviai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Tranzitinių keleivinių traukinių iš Rusijos į Kaliningrado sritį mažėja. Kaliningradiečiai vis dažniau renkasi aviaciją ir jūrų keltus susisiekimui su "žemynu". Rusijos krovinių tranzitas į Europą jau seniai perkeltas į besiplečiančius "Rusijos Baltijos" uostus.

Maskvos pavyzdžiu seka artimiausia regiono politinė sąjungininkė — Baltarusija, kurioje Lietuvos valdžia svajoja sukelti dar vieną "spalvotąją revoliuciją" posovietinėje erdvėje. Baltarusijos naftos produktai jau aplenkė Klaipėdos uostą. Toliau eilėje yra kalio trąšos. O ten, ko gero, kinai ims blokuoti Lietuvos tranzitą, nes vietos politikai jau kelis kartus "spjovė į sielą" viešais pareiškimais apie "laisvąjį Tibetą" ir Taivano nepriklausomybę.

Ir visa tai yra Lietuvos grubios užsienio politikos rezultatas, kai iš visų jėgų stengiamasi įtikti Vašingtono kuratoriams net kenkiant savo žmonių gerovei.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Rusija, Gabrielius Landsbergis