Pabėgėliai, archyvinė nuotrauka

Latvijoje liko tik penki pabėgėliai, perkelti pagal ES programą

83
Iš visų pabėgėlių, atvykusių į Latviją pagal ES perkėlimo programą, liko tik penki žmonės, pranešė organizacijos "Prieglobstis "Patikimieji namai" vadovė Sandra Zalcmane

VILNIUS, kovo 1 — Sputnik. Iš visų atvykusių į Latviją pagal ES pabėgėlių perkėlimo programą šiuo metu liko tik penki žmonės, tarp jų ― trijų žmonių šeima, praneša Sputnik Latvija su nuoroda į organizacijos "Prieglobstis "Patikimieji namai" vadovės Sandros Zalcmane interviu televizijos kanalui LNT.

Pasak jos, jie nesirenka Latvijos, o tik sutinka užsiregistruoti pabėgėlių perkėlimo programoje ir renkasi ją kaip tranzitinę valstybę.

Viena iš problemų yra ta, kad į Latviją atvykstantys pabėgėliai labai mažai žino apie šalį ir trijų mėnesių nepakanka parengti juos savarankiškam gyvenimui. Be to, daugelį pritrenkia atšiaurus klimatas.

"Žmogus atvažiuoja ir jo lūkesčiai yra daug didesni, nei mes galime suteikti. Mūsų šalis nėra turtinga. Mes kaip socialiniai darbuotojai šiuo metu "gesiname ugnį", kad žmonės žiemos metu turėtų drabužius, kad jie galėtų gauti įvairią paramą", — papasakojo Zalcmane.

Anksčiau interviu Mixnews ji pareiškė, kad "daugelis pabėgėlių, perkeltų pagal ES programą, palieka šalį, nes tuo metu, kol jie gyvena Latvijoje — tai labai trumpas laikas, ir jie tiesiog nespėja pažinti Latvijos".

Tačiau, viena iš pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria pabėgėliai, — būtinybė išmokti latvių kalbą, tam kad rasti darbą, net mažiausiai apmokamą. Pasak Zalcmanės, pabėgėliai iš Latvijos daugiausiai išbažiuoja į Vokietiją.

Paklausta, kaip dažnai pabėgėliai grįžta į Latviją, Zalcmane pažymėjo, kad " sugrįžta jie retai".

Gavę pabėgėlio statusą, po metų, jie gali gauti leidimą laikinai gyventi Latvijoje. Tuo pačiu Latvijos valdžios institucijos nestebi pabėgėlių persikėlimo, jei jie išvyko iš šalies.

Anot jos, sprendžiant Latvijos problemas reikia aiškiai apibrėžti savo politinę poziciją — arba valstybė remia šiuos žmones ir tikrai integruoja į visuomenę arba priima ir išleidžia gyventi savarankiškai.

Būtina skirti daugiau laiko pasiruošimui gyventi savarankiškai, geriau remti finansiškai, spręsti būsto ir kalbos mokymo problemas, be kurios neįmanoma dirbti, pažymėjo ji.

Pirmadienį į Latviją iš Graikijos atvyko 12 Sirijos pabėgėlių, įskaitant šešis vaikus.

Iš viso Latvija priėmė 238 žmonių, pabėgėlio statusą gavo dešimt, alternatyvų statusą — 147 žmonės. Europa išgyvena rimčiausią migracijos krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Ją, visų pirma, sukėlė, ginkluoti konfliktai ir ekonominės problemos Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalyse.

Kas laukia pabėgėlių Lietuvoje
© Sputnik /
Kas laukia pabėgėlių Lietuvoje
83
Tegai:
pabėgėliai, Europos Sąjunga (ES)
Temos:
Pabėgėlių krizė (98)
Dar šia tema
Prieglobsčio Lietuvoje pasiprašiusi čečėnų šeima bandė išvykti iš šalies
Iš Ruklos Pabėgėlių priėmimo centro paspruko dvi pabėgėlių šeimos
Iš Lietuvos pabėgo 35 pabėgėliai
Ryga, archyvinė nuotrauka

"Mes nesame Rusijos gubernija": Latvijoje paskelbta apie pažeminimą dėl kalbos

(atnaujinta 10:25 2020.09.29)
Latvijos Seimo narys pasipiktino dėl Rygos miesto tarybos atstovės pasisakymo apie rusų kalbos svarbą šalies gyventojams

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Straipsnyje "Latvijas Avize" Latvijos Saeimos narys Atis Leinšas griežtai pasmerkė Rygos miesto tarybos parlamentarę Antoniną Nenaševą iš "Progresyviųjų" partijos už svarbaus rusų kalbos vaidmens valstybėje pripažinimą.

Straipsnio autorius mano, kad toks pareiškimas gali rodyti, jog "Progresyvieji" perėmė estafetę iš buvusio Rygos mero Nilo Ušakovo, "kuris su rusais kalbėjo tik rusiškai". Jis ragino nepalaikyti ir neplėtoti mito, kad "bendravimas rusų kalba yra būtinas visiems rusams".

"Mes gyvename nacionalinėje valstybėje, o ne Rusijos gubernijoje: kodėl mes vis dar pripratę prie tokio pažeminimo?" — pasakė Leinšas.

Saeimos narys tvirtina, kad būtent dėl ​​"rusinimo politikos" Latvija vis dar nėra suvokiama kaip NATO ir Europos Sąjungos šalis. Leinšas minėjo, kad Nenaševa taip pat atkreipė dėmesį į anglų kalbos vaidmenį Latvijoje, tačiau dėl tokio palyginimo jis pasipiktino, nes, jo žodžiais tariant, šiuo atveju "nekalbame apie turistus".

Dabar Latvijoje yra tik viena valstybinė kalba — latvių. Rusiškai kalba beveik 40 procentų gyventojų, tačiau ji turi užsienio kalbos statusą.

Daugelis Latvijos piliečių nacionalistų dažnai pasipiktinę tuo, kad parduotuvėse galima rasti rusiškų užrašų, o viešose vietose — išgirsti rusų kalbą.

Neseniai Latvijoje kilo skandalas, kuomet latvis užsipuolė lietuvę, kuri išdrįso būdama kaimyninėje šalyje užduoti klausimą rusų kalba.

Pagal Latvijoje priimtą įstatymą, 2020 metais visas vidurinis išsilavinimas vyksta tik latvių kalba. Taip pat nuo rugsėjo 1 dienos visose respublikos ikimokyklinio ugdymo įstaigose latvių kalba turėtų būti vartojama kaip pagrindinė vaikams nuo penkerių metų.

Rusų kalba Europos Sąjungoje
© Sputnik /
Rusų kalba Europos Sąjungoje
Tegai:
rusų kalba, Latvija
Dar šia tema
Lietuva yra pasirengusi sekti Latvijos pavyzdžiu — uždrausti RT kanalų transliaciją
Latvijos parlamentaras paragino derėtis "nekenčiama rusų kalba"
"Užsipuolė rėkdamas": latvis išgąsdino lietuvę, kalbėjusią rusiškai
Talinas, archyvinė nuotrauka

Estija supaprastins sienos kirtimą su Latvija, Lietuva ir Suomija

(atnaujinta 11:19 2020.09.28)
Nuo pirmadienio Estijos vyriausybė palengvins sąlygas asmenims, kertantiems sieną su Estija iš Latvijos, Lietuvos ir Suomijos, tačiau tik pagrįstais atvejais

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Nuo šios dienos Estijos vyriausybė pagrįstais atvejais sušvelnins atvykusių į Estiją iš Latvijos, Lietuvos ir Suomijos saviizoliacijos sąlygas, siekdama palengvinti judėjimą bendroje ekonominėje erdvėje, skelbiama oficialiame Estijos vyriausybės puslapyje.

Pagal dabartines taisykles, atvykus iš Latvijos, Lietuvos ar Suomijos, 14 dienų reikia laikytis saviizoliacijos, jei infekcijos lygis šiose šalyse yra 25 ar daugiau žmonių 100 000 gyventojų.

Pagal penktadienį patvirtintą pataisą, žmonėms, atvykstantiems iš Latvijos, Lietuvos ir Suomijos, tam tikrais atvejais gali būti netaikoma būtinybė laikytis saviizoliacijos, net jei infekcijos lygis šiose šalyse viršija 25.

Asmenys, atvykstantys iš šių šalių, neturi izoliuotis, jei jie čia atvyksta dirbti, mokytis, gauti sveikatos priežiūros paslaugų, dalyvauti su šeima susijusiuose įvykiuose ar vyksta tranzitu ir neturi ligos simptomų, taip pat neturėjo kontakto su sergančiaisiais.

Būtinybė izoliuotis atvykus iš kitų Europos Sąjungos ir Šengeno šalių priklauso nuo infekcijos lygio konkrečioje šalyje. Atvykstantiems iš šių šalių judėjimo laisvės apribojimai netaikomi, jei per pastarąsias 14 dienų tam tikroje šalyje infekcijos rodiklis buvo ne didesnis kaip 16–17,6 šimtui tūkstančių žmonių ir per pastarąsias dvi savaites nepadidėjo.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
saviizoliacija, Lietuva, Estija, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Pasikeitė sąlygos, kada galima kreiptis dėl leidimo palikti saviizoliacijos vietą
VRK paaiškino, kaip galės balsuoti saviizoliacijoje esantys asmenys
Paukščių būrys, archyvinė nuotrauka

Artėjantį savaitgalį paukščių palydos

(atnaujinta 08:46 2020.09.30)
Ateinantis savaitgalis skirtas paukščiams į šiltesnius kraštus išlydėti

VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, organizuojamos rudeninės sparnuočių palydos, praneša Aplinkos ministerija.

Saugomų teritorijų direkcijos kartu su Lietuvos ornitologų draugija kviečia gamtos bičiulius įsilieti į nuolat gausėjantį stebėtojų būrį ir skaičiuoti išskrendančius paukščius.

Spalio 3-ąją Nemuno deltos regioninio parko direkcija paukščių palydas organizuos Ventės rage prie švyturio. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kviečia tą rytą sutikti ant Parnidžio kopos prie Saulės laikrodžio ir skaičiuoti bei palydėti paukščius. Metelių regioniniame parke prie Lankytojų centro susirinkę paukščių stebėtojai keliaus aplink Dusios ežerą ir stebės poilsiaujančių sparnuočių būrius. Išlydėti išskrendančius paukščius Žuvinte ir jo apylinkėse kviečia Žuvinto biosferos rezervato direkcija. Paukščių stebėtojai bus laukiami ir Kamanų gamtiniame rezervate.

Šiemet per šią tradicinę akciją, kuri rengiama nuo 1993 metų, migruojančius paukščius stebės ir mėgins suskaičiuoti tūkstančiai žmonių beveik visoje Europoje. Vėliau tarptautinė paukščių apsaugos organizacija "BirdLife International" apibendrins ir paskelbs skaičiavimo rezultatus.

Tegai:
paukščiai