Rusijos URM atstovė Marija Zacharova, archyvinė nuotrauka

Rusijos URM: tikimės principingo SS veteranų eisenos Rygoje vertinimo

63
Rusijos URM atstovė ragina tarptautinę bendruomenę ir tarptautines organizacijas įvertinti gėdingą "Waffen SS" veteranų eiseną Rygos centre

VILNIUS, kovo 16 — Sputnik. Rusija ragina tarptautinę bendruomenę ir tarptautines organizacijas įvertinti gėdingą "Waffen SS" veteranų eiseną Rygos centre, praneša RIA Novosti su nuoroda į Rusijos URM atstovės Marijos Zacharovos komentarą.

Kiekvienais metais kovo 16 dieną Rygoje vyksta buvusių Latvijos "Waffen SS" legiono narių ir jų šalininkų eisena. Renginyje, kuris kelia antifašistinių organizacijų visame pasaulyje nepasitenkinimą ir pasipiktinimą, paprastai dalyvauja keli šimtai žmonių.

"Latvijos valdžios institucijos ir toliau kiekvienais metais pritaria šiam gėdingam šiuolaikinei ES narei renginiui. Ir šį kartą asmenis, suteptus tūkstančių nekaltų civilių krauju, atidžiai prižiūrėjo valdančiosios koalicijos parlamentarai, prie kurių prisijungė bendraminčiai iš kaimyninių Estijos ir Lietuvos, o taip pat Ukrainos… Mes tikimės principingų tarptautinės bendruomenės ir atitinkamų tarptautinių organizacijų šių veiksmų vertinimų", — rašoma komentare.

Diplomatė pridūrė, kad "Rusija jau ne kartą viešai pasisakė dėl šių gėdingų susibūrimų, šlovinusių buvusius Latvijos SS savanorių legiono karius".

"Manome, kad bet koks bandymas perrašyti Antrojo pasaulinio karo rezultatus ir kelti abejonių dėl Niurnbergo tribunolo nuosprendžių, yra nepriimtinas", — sakė Zacharova.

Latvijos SS legioną sukūrė nacių Vokietijos komandavimas Antrojo pasaulinio karo metais Latvijos okupotoje teritorijoje iš dviejų grenadierių divizijų. Heinrichas Himleris 1943 metų kovo 24-ą išleido įsakymą, patikslinantį sąvoką "Latvijos legionas", kaip bendrą apibrėžimą latviams, tarnaujantiems visuose Latvijos Waffen-SS" kariniuose daliniuose, įskaitant policijos batalionus.

Lagiono padalinys 1944-ųjų kovo 16 dieną stojo į mūšį su Raudonąja Armija prie Ostrovo miesto Pskovo srityje. Būtent todėl legionierių diena Latvijoje minima kovo 16-ą. Viso Latvijos legiono gretose buvo 150 tūkstančių žmonių.

Anksčiau Rusijos URM žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės viršenybės įgaliotinis Konstantinas Dolgovas pareiškė, kad Latvijos valdžios leidimas organizuoti SS veteranų eitynes prieštarauja tarptautinei teisei ir Niurnbergo tribunolo sprendimams.

63
Tegai:
"Waffen SS" veteranų eisena, Marija Zacharova, Ryga
Dar šia tema
Rygos meras: Latvijos politikai panašūs į zombius
Žiniasklaida atskleidė Rygos muštynių detales — prisidėjo ir Kremlius
Latvijos pareigūnai be valstybinės kalbos žinių gali netekti pareigų
Latvijoje pradėtas patikrinimas Ventspilio mero atžvilgiu dėl rusų kalbos
JAV kariai Lenkijoje

Ekspertas: Baltijos šalims nepavyks aplenkti Lenkijos kovoje dėl JAV lojalumo

(atnaujinta 14:30 2020.08.04)
Varšuva nori gauti Vašingtono sąjungininkės statusą Rytų Europoje, tačiau skirtingai nei Baltijos šalys, Lenkija yra stipri valstybė, mano karo ekspertas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Lenkijai nepaprastai svarbu, kad jos teritorijoje palaipsniui augtų NATO infrastruktūra, interviu Sputnik Lietuva sakė karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas.

"Baltijos šalyse situacija maždaug tokia pati. Baltijos šalys paprasčiausiai neturi tokių išteklių, kokius turi Lenkija. Lenkija vis gi gana tvirta valstybė Rytų Europoje. Svarbiausia, kad Lenkija gali pasiūlyti JAV partnerystę, kurią ji jau pasiūlė. Tai "jaunesnysis brolis", kuris yra pasirengęs padaryti viską dėl savo "vyresniojo brolio". Amerikiečiai tuo patenkinti, o lenkai tokiu būdu nori įgyti svarbiausio Jungtinių Valstijų sąjungininko statusą Rytų Europoje ir, atitinkamai, gauti iš to bonusus, nes tai, be kita ko, išreiškiama rimta finansine JAV parama. Juk jie mokės už viską, už buvimą, o tai rimtas indėlis į šalies biudžetą", — sakė jis.

Anot Konovalovo, Varšuva susipyko su puse savo kaimynų, įskaitant Vokietiją, iš kurios JAV išveda savo karius.

"Situacija atrodo taip — lenkai labai nori, kad amerikiečiai siųstų jiems karius, o amerikiečiai leidžia sau atsakyti tuo pačiu", — padarė išvadą jis.

JAV ir Lenkija baigė derybas, po kurių papildomas 1000 JAV karių bus išsiųstas į Lenkiją, sakė Pentagono vadovas Markas Esperis. Sutartis leis "padidinti Rusijos izoliaciją ir sustiprinti NATO", rašoma pranešime.

Tegai:
NATO, kariai, Lenkija, JAV
Dar šia tema
Pentagono atstovas pranešė apie JAV planus siųsti karius pratyboms į Lietuvą 
Ekspertas: Baltijos šalys džiaugiasi net JAV kareivių išlaidomis vietiniuose baruose
Pentagonas pažadėjo papildomas pajėgas Baltijos šalims ir Lenkijai
Klaipėdos uostas, archyvinė nuotrauka

"Srautas sumažėjo". Kaip Baltijos šalys prarado Rusijos tranzitą

(atnaujinta 13:42 2020.08.04)
Rygoje 2019 metų devynių mėnesių krova sumažėjo 8,7 proc., Liepojoje — 5,1 proc., Taline — 8,3 proc. Tų pačių metų pirmąjį pusmetį Rusijos krovinių judėjimas per Estijos, Latvijos ir Lietuvos jūrų uostus sumažėjo 12,4 proc

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Europos Sąjunga atsisakė finansuoti Latvijos uostų modernizavimą. Susisiekimo ministras Talis Linkaitis pripažino: ankstesnio "uostų klestėjimo" nebus. Padėtis sudėtinga, Rusijos tranzitas vis dažniau vyksta per savo mazgus. Ekonomikos nuosmukis dėl epidemijos taip pat turi įtakos. Kodėl Baltijos šalių pajamos mažėja, išsiaiškino RIA Novosti autorius Antonas Lisicynas.

Ekonomikos "arkliukas"

"ES pozicija yra labai aiški: uostai turėtų finansuoti šiuos darbus (dėl modernizacijos — Sputnik) iš savo lėšų", — Linkaitis pasakojo Latvijos žurnalistams ir patvirtino, kad Liepojos ir Ventspilio infrastruktūra nėra geriausios būklės.

Pinigų klausimas yra ypač aktualus, nes krovinių srautas Latvijos uostuose 2020 metų pirmąjį pusmetį sumažėjo trečdaliu, o tranzitas — perpus.

Padėtis nėra nauja. Dar 2019 etais "Jamestown Fund" pareiškė, kad apimtys mažėja. Rygoje 2019 metų devynių mėnesių krova sumažėjo 8,7 proc., Liepojoje — 5,1 proc., Taline — 8,3 proc. Tų pačių metų pirmąjį pusmetį Rusijos krovinių srautas per Estijos, Latvijos ir Lietuvos jūrų uostus sumažėjo 12,4 proc.

Kita vertus, padidėjo krovinių judėjimas Rusijos mazguose Suomijos įlankoje. Primorske — 16,7 proc., Ust-Lugoje — 7,3 proc., Vysocke — 5,3 proc. O Maskva ir toliau mažina krovą per Latvijos, Lietuvos ir Estijos uostus.

O apie tai buvo perspėjama. Taigi 2019 metais Latvijos Seimo narys ir buvęs ūkio ministras Viačeslavas Dombrovskis pažymėjo: "Tranzitas jau seniai yra pagrindinis Latvijos ekonomikos "arkliukas": beveik kas dešimta darbo vieta, trečdalis viso paslaugų eksporto ir panašiai".

Jis priminė, kad nuo 2011 metų į valstybės logistiką investuota beveik pusė milijardo eurų, Europa davė pinigų. Ryga turėjo tikslą iki 2020 metų padvigubinti krovos apimtis. "Deja, prekių apyvarta ne tik nepadvigubėjo, bet ir šiek tiek sumažėjo", — sakė Dombrovskis.

Рижский порт, архивное фото
© Sputnik / Оксана Джадан
Rygos uostas

Pasak jo, Latvija praras ne tik pajamas, dešimtis tūkstančių darbo vietų ir biudžeto pajamas. "Tai taip pat reiškia, kad geležinkelį turės visiškai išlaikyti arba keleiviai, arba mokesčių mokėtojai. Arba jį galima paprasčiausiai išardyti. Esu tikras, kad lietuviai tai padarys nemokamai, kad užtikrintai ir amžiams atsikratytų konkurento", —  savo kolegoms sakė parlamentaras.

Pasak jo, problemos esmė yra ta, kad dabartinė Latvijos vyriausybė "nori užsidirbti pinigų iš Rusijos tranzito ir elgtis, sakykim, ne kaip kaimynė".

Aktyvios veiklos imitacija

Dombrovskis lyg iš anksto būtų žinojęs: pirmąjį ketvirtį krovinių vežimo geležinkeliu srautas Latvijoje sumažėjo 48,7%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais.

"Tie, kurie lengvai atsisakė Europos 380 milijonų eurų geležinkeliui elektrifikuoti, buvo paskirti vadovauti "Latvijas dzelzcels", palikdami tranzitą į Klaipėdos uostą visam laikui", — piktinosi publicistas Benas Latkovskis.

Tačiau kaimyninėje Lietuvoje esančiame Klaipėdos uoste, net iki epidemijos, krovinių srautas sumažėjo beveik 17 proc.

Tendencijos buvo tokios akivaizdžios, kad vasario mėnesį Rusijos pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas paskelbė sustabdęs prekybos misijas Vilniuje, Rygoje ir Taline. Jis paaiškino: Maskva nori išvengti "aktyvios veiklos imitacijos". "Mes suprantame, kaip vystosi mūsų prekybos ir ekonominiai santykiai", — pridūrė Manturovas.

Estijoje geležinkelių darbuotojai taip pat pastebėjo sumažėjusią krovą. "Tranzitiniai kroviniai — 3,5 milijono tonų — sumažėjo maždaug 12%. Keleivių srautas sumažėjo 25%", — sakė Erikas Laidvee, respublikos operatoriaus "Eesti Raudtee" valdybos pirmininkas, paskelbęs ataskaitą apie pirmuosius penkis metų mėnesius.

Brangu, bet efektyvu

Politologas Aleksandras Nosovičius tai vertina kaip neišvengiamą atsipirkimą už Vilniaus, Rygos ir Talino pasirinktą politinio elgesio modelį. "Reikėjo pasirinkti tarp ekonomikos, orientuotos į Rytus, ir suartėjimo su Vakarais antirusiškumo pagrindu", —  pažymi jis.

"Jei pramonė ir žvejybos laivynas nepriklausomose valstybėse žlugo beveik iš karto, tai logistika, kaip labai konservatyvi pramonė, išliko. Tranzito kryptys formuojamos dešimtmečius, o iš Rusijos per Baltijos uostus tai vyko šimtmečius. Ir net konfrontacija su Maskva šių maršrutų iškart nesunaikino, tokia didelė buvo inercija", — aiškina Nosovičius.

Žlugus TSRS, Rusija susidūrė su tuo, kad tranzito valstybės kaip politinio spaudimo įrankį naudojo iš sovietmečio paveldėtą infrastruktūrą. Tai taip pat taikoma Ukrainos dujų transportavimo sistemai ir Baltijos jūrų uostams.

"Monopolija leido vykdyti ir antirusišką politiką, ir šantažuoti nutraukiant prekių srautą", — tęsia Nosovičius. — Todėl Maskva transporto infrastruktūros statybą Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje laikė strateginio saugumo klausimu. Procesas yra brangus, bet efektyvus".

Mėginimas gelbėti padėtį teiginiais, kad Rusijos tranzitas bus pakeistas kinietiškuoju, pasirodė esąs nesėkmingas dėl grynai politinių priežasčių, priduria ekspertas. "Vašingtonas tiesiog padarė savo satelitų palaikymą priklausomą nuo atsisakymo bendradarbiauti su Kinija. Taigi buvo tikslinga kalbėti apie siuntas iš Kinijos, galbūt vakar, bet ne šiandien", — apibendrina Nosovičius.

Nacionalinės strategijos instituto tarptautinių programų direktorius Jurijus Solozobovas primena, kad "Baltijos langas į Europą" turėjo didelę reikšmę Rusijos prekybai. "Latvija, Lietuva ir Estija yra naudojamos tiek eksportui, tiek konkuruodamos su Rusijos uostais, tiek kaip ofšorinės įmonės pinigų plovimui", — sako ekspertas.

Solozobovas nubrėžė paraleles su XX amžiaus 20–30-aisiais: tada sovietų šalis prekiavo kapitalistiniu pasauliu per limitrofines valstybes. "Mūsų eksportas palaikė kaimynų, kurie nebuvo mums sąjungininkai, ekonomiką", — sako jis. Tas pats modelis atnaujintas žlugus TSRS. Šį kartą nepriklausomų respublikų verslą vykdė ne komisarai, o Rusijos verslininkai. Baltijos šalys mielai užmerkė akis į kai kuriuos finansinės drausmės pažeidimus. Tai padidino tranzito per Latviją, Lietuvą ir Estiją patrauklumą.

Tačiau padėtis pasikeitė. 2018 metais ministras pirmininkas Juris Ratas pareikalavo, kad Ukrainos valdžia išbrauktų Estiją iš ofšorinių zonų sąrašo. JAV iždo departamento Finansinių nusikaltimų vykdymo užtikrinimo tinklas apkaltino Latvijos banką ABLV pinigų plovimu. Bankas tai pavadino šmeižtu, tačiau dideli pinigai vis dėlto iš jo buvo išimti.

"Europos Sąjunga ketina kovoti su mokestiniais uostais, nebent, žinoma, kalbama ne apie tokias gerbiamas teritorijas kaip Liuksemburgas ar Monakas", — priduria Solozobovas. Jo manymu, Baltijos šalių tranzitą daugiausia lėmė "kai kurių rusų godumas ir nepatriotiškumas". "Reikia padėkoti ir mūsų vyriausybei, ir Europos Sąjungai, kuri nusprendė įvesti tvarką jaunoms demokratijoms. Briuselis išmokė visus mylėti savo tėvynę", — apibendrina Solozobovas.

Dabar Baltijos šalyse prasideda nauja era: reikia egzistuoti tokioje aplinkoje, kurioje Europos ir Rusijos interesai beveik nesusiję su Latvijos, Lietuvos ir Estijos ekonomika.

Tegai:
Klaipėdos uostas, uostas, krovinių apyvarta, tranzitas, Rusija, Baltijos šalys
JAV kariškiai dalyvauja pratybose Lietuvoje

Lenkijos ekpsertas įvardijo silpniausią Baltijos vietą karo su Rusija atveju

(atnaujinta 17:21 2020.08.08)
Anot jo, karinės pratybos gali pašalinti šią problemą. Kaip pavyzdį jis paminėjo "Trident Juncture" manevrus

VILNIUS, rugpjūčio 8 — Sputnik.  Interviu "Polske Radio" Lenkijos rytų studijų centro ekspertas Piotras Šimanskis vidutinio nuotolio oro gynybą pavadino silpna Baltijos šalių vieta galimoje konfrontacijoje su Rusija.

"Baltijos šalys lažinasi dėl sausumos pajėgų mobilumo lygio didinimo, jų apsaugos ir ugnies jėgos. Prieštankinė gynyba ir nereguliarūs veiksmai yra svarbūs jų teritorinėms kariuomenėms. Vis dėlto vidutinio nuotolio oro gynyboje galima pastebėti didelių trūkumų", — sakė jis.

Anot jo, karinės pratybos gali pašalinti šią problemą. Kaip pavyzdį jis paminėjo "Trident Juncture" manevrus 2015 ir 2018 metais. Pastarasis tapo didžiausiu Šiaurės Atlanto aljanso manevru per 20 metų.

Be to, analitikas paragino NATO vadovybę atkreipti dėmesį į bloko vadovavimo ir galios struktūrą.

NATO stiprina savo pajėgas prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV dėl didelių sumų, aiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Anksčiau Lietuvos krašto ministras Raimundas Karoblis teigė, kad respublika diskutuoja apie galimybę šalies vakaruose sukurti naują karinio rengimo poligoną. Jis taip pat sakė, kad artimiausiu metu planuojama daugiau investuoti į esamus Pabradės ir Ruklos sąvartynus.

Tuo pat metu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai supranta.

Pokalbyje su Sputnik Lietuva karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas teigė, kad Baltijos šalys ir Lenkija bijo prarasti Amerikos finansavimą, todėl reikalauja išplėsti JAV kariuomenės buvimą. Anot jo, amerikiečiams naudinga dėl jų buvimo, nes jie išleidžia daug pinigų.

 

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
Tegai:
Rusija, Baltijos šalys, NATO
Dar šia tema
Politologas: Lietuva ir Lenkija stumia Baltarusiją link spalvotos revoliucijos
Rusijos saugumo taryba paaiškino neonacistinių nuotaikų augimą Baltijos šalyse