Vakarienė, archyvinė nuotrauka

Lietuviai vakarienei ne namuose išleidžia daugiau nei šešis eurus

37
Tyrimas parodė, kad lietuviai suteikia pirmenybę vakarienei namuose, tačiau jeigu tenka valgyti ne namuose ― išleidžia 6,4 eurus

VILNIUS, kovo 18 — Sputnik. Bendrovė "Nestlé" atliko tyrimą dėl Baltijos šalių gyventojų mitybos įpročių ir išsiaiškino, kad dauguma šių šalių piliečių paprastai vakarieniauja namuose, pranešė portalas "Nestlé" oficialiajame tinklalapyje.

Namuose valgo 99% Latvijos gyventojų ir po 98% Lietuvos ir Estijos piliečių.

3% Latvijos ir estijos gyventojų nurodė, kad iš viso nevakarieniauja, nes jiems nereikalinga vakarienė arba per vėlai ateina namo ir jaučiasi labai pavargę. Lietuvoje vakarienę praleidžia 4% gyventojų bei kaip pagrindinę priežastį įvardija tai, kad valgyti tris kartus yra per brangu.

Žmonės, kurie vakarieniauja ne namuose, vidutiniškai už vieno asmens vakarienę moka 6,4 eurų. Estai vidutiniškai už vakarienę moka 8,1 eurų, latviai mažiausiai — 2,6 eurų. Priešingai nei lietuviai ir estai, kurių dauguma vakarienei renkasi restoraną, didesnė dalis latvių nurodė vakarieniaujantys darbo vietoje.

Be to, 4% Lietuvos gyventojų nevalgo pusryčių, Estijoje tokių tik 3%, o Latvijoje pirmo dienos valgio atsisako net 16% gyventojų.

O jau pietauja dauguma Baltijos šalių gyventojų — 90% lietuvių, 91% latvių ir 92% estų. Labai dažnai lietuviai ir latviai praleidžia pietus dėl laiko stokos.

Patys pietus namuose lietuviai taip pat gamina kur kas rečiau nei pusryčius ar vakarienę. Kasdien ar 4-6 kartus per savaitę pietus namuose gamina 45 % gyventojų, dar trečdalis pietus namuose gamina 2-3 kartus per savaitę.

Tyrimas nuorodo, kad lietuviai pietums ne namuose išleidžia vidutiniškai apie 3,6 eurų, latviai — 4,2 eurų, estai — 5 eurų.

Maistą namuose daugiausiai gamina latviai, apie 96% šalies gyventojų. Tačiau ir lietuviai su estais ne labai atsiliko — po 95% gyventojų ruošia maistą namuose.

Gydomoji oranžinės citrinos galia
© Sputnik
Gydomoji oranžinės citrinos galia
37
Tegai:
gėrimai, maistas ir gėrimai, maistas, Baltijos šalys, Lietuva
Dar šia tema
Prienų rajone nutraukta vaikus mokykloje maitinančios įmonės veikla
Gražiausi ir skaniausi tortai užkariauja socialinius tinklus
Waffen SS veteranų ir jų rėmėjų žygio Rygoje dalyviai, archyvinė nuotrauka

Rusijos diplomatai pasisakė tai, kad būtų uždrausta gerbti "Waffen SS" Rygoje

(atnaujinta 18:14 2021.05.11)
Rusijos atstovai taip pat išreiškė susirūpinimą kalbinių mažumų ir Latvijos gyventojų, kurie nėra piliečiai, padėtimi ir rekomendavo nediskriminuojant teisių integruoti žmones į visuomenę

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Rusija, svarstydama Latvijos nacionalinę ataskaitą JT Žmogaus teisių taryboje, rekomendavo uždrausti kasmetinius Rygos renginius, skirtus "Waffen SS" legionierių garbei, ir pasmerkti bandymus pagerbti nacių bendrininkų atminimą, praneša RIA Novosti.

Rusijos atstovas padarė atitinkamą pareiškimą svarstydamas Latvijos nacionalinę ataskaitą 38-ojoje JT Žmogaus teisių tarybos darbo grupės visuotinės periodinės peržiūros sesijoje.

"Mes esame labai susirūpinę dėl reguliarių nacizmą pateisinančių renginių organizavimo Latvijoje. Mes rekomenduojame uždrausti kasmetinius susitikimus Rygoje "Waffen SS" legionierių atminimui ir griežtai pasmerkti bet kokius bandymus pagerbti tų, kurie bendradarbiavo su naciais, atminimą", — cituojamas Rusijos nuolatinės misijos JT biure ir kitose tarptautinėse organizacijose Ženevoje pareiškimo tekstas.

Rusijos Federacija taip pat išreiškė susirūpinimą kalbinių mažumų ir Latvijos gyventojų, kurie nėra piliečiai, padėtimi ir rekomendavo jiems užtikrinti visišką savo teisių įgyvendinimą ir skatinti jų integraciją į Latvijos visuomenę be jokios diskriminacijos. Be to, Rusija paragino peržiūrėti Valstybinės kalbos įstatymą, kuris diskriminuoja kalbines mažumas užimtumo ir sąveikos su valdžios institucijomis klausimais.

"Mes rekomenduojame ištirti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už spaudimą žiniasklaidai rusų kalba, taip pat už politiškai motyvuotą visuomenės veikėjų ir žurnalistų persekiojimą", — sakoma pranešime.

Rusija taip pat rekomendavo suderinti Latvijos įstatymus su tarptautiniais įsipareigojimais kovojant su neapykantos kalba ir rasinės neapykantos kurstymu bei imtis priemonių užkirsti kelią neapykantos kalbai internete.

Kasmet kovo 16 dieną Rygoje vyksta SS legionierių ir jų rėmėjų eisena. Šį įvykį smerkia daugelis pasaulio šalių, tarp jų ir Rusija.

Latvijos SS legionas buvo sukurtas iš dviejų grenadierių divizijų, vadovaujant nacistinei Vokietijai Antrojo pasaulinio karo metais okupuotos Latvijos teritorijoje. Heinrichas Himleris 1943 metų kovo 24 dieną išleido įsakymą, kuriame patikslinta "latvių legiono" sąvoka kaip bendras apibrėžimas latviams, tarnavusiems visose Latvijos karinėse "Waffen SS" formuotėse, įskaitant policijos batalionus. Legiono daliniai 1944 metų kovo 16 dieną stojo į mūšį su Raudonąja armija Velikajos upės regione, netoli Ostrovo miesto, Pskovo srityje. Štai kodėl Latvijoje legionierių diena minima kovo 16 deiną.

SS, taip pat SD, gestapas ir nacionalsocialistinė vokiečių partija buvo įvardyta kaip nusikalstama organizacija per Niurnbergo teismo procesą — teismą prieš grupę didžiausių nacių karo nusikaltėlių. Koncentracijos stovyklų, kurias visų pirma organizavo SS pajėgos, sukūrimas buvo pripažintas nusikaltimu žmonijai.

Tegai:
SS legionieriai, Ryga, Latvija
Dar šia tema
Nausėda paragino LGGRTC skleisti tyrimus apie skaudžius Lietuvos XX a. vidurio įvykius
Amerikos istorikas išvardijo penkis mitus apie Antrąjį pasaulinį karą
Istorijos perrašymas skaldo šalį. Ar JAV išliks?
Gėlės prie paminklo Rygos išvaduotojams

Buvęs Rygos meras sukritikavo valdžios institucijas dėl Išvaduotojų paminklo uždarymo

(atnaujinta 14:25 2021.05.10)
Latvijos policija užblokavo priėjimą prie Išvaduotojų paminklo Rygoje, pateisindama COVID-19 išplitimo grėsme

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Buvęs Rygos meras, europarlamentaras Nilas Ušakovas Latvijos valdžios nustatytus apribojimus gėlių padėjimui prie Išvaduotojų paminklo pavadino "smulkia kiaulyste".

Sekmadienį Latvijos policija, blokuodama COVID-19 grėsmės grėsmę, užblokavo prieigą prie Išvaduotojų paminklo Rygoje. Nepaisant apribojimų, prie paminklo atėjo dešimtys tūkstančių žmonių.

"Šiandienos eilės su gėlėmis Pardaugavoje prie paminklo Rygos išvaduotojams ir latviams vėl parodė — pergalės diena Latvijoje buvo, yra ir bus. Tai yra svarbiausia šventė šimtams tūkstančių. Tai yra mūsų tapatybės, mūsų pačių savęs dalis. Mes užaugome tuo, mūsų vaikai tuo augs. Ir švęsime tai bet kokiomis aplinkybėmis!" — savo Facebook puslapyje parašė Ušakovas.

Jis pažymėjo, kad valdžios nustatyti apribojimai "neturi nieko bendra su kova su virusu".

Полицейские закрыли доступ к памятнику Освободителям Риги
© Sputnik / Sergey Melkonov
Policininkai uždarė prieigą prie Rygos Pergalės paminklo

"Tai buvo politiniai apribojimai, kuriuos priėmė naujoji Rygos valdžia. Jų užduotis buvo sukurti maksimalų diskomforto jausmą tarp dešimčių tūkstančių žmonių, atėjusių padėti gėlių prie paminklo Liberatoriams. Toks yra mažų nešvarių triukų lygis. puiki diena", — sakė jis.

Jo nuomone, policija parodė aukštą profesionalumo lygį, "nepaisant politikų provokacijų".

"Atskirai noriu pasakyti didžiulę ačiū savanoriams, kurie šiandien Rygoje perdavė šventinius sveikinimus beveik 500 veteranų ir asmeniškai iš mūsų visų juos sveikino ir dėkojo už pergalę!" — rašė jis.

Latvijos valstybinė policija sekmadienį užblokavo tiesioginę prieigą prie paminklo sovietų kariams, išvadavusiems Rygą nuo nacių įsibrovėlių. Pergalės dieną švenčiantys respublikos gyventojai, kurie ryte ateina prie paminklo padėti gėlių ir vainikų, yra priversti juos palikti ant specialiai paklotų stalų, kad savanoriai galėtų juos nunešti prie paminklo.

Tiesioginės prieigos prie paminklo nebuvimas, esą dėl epidemijos pavojaus, sukėlė nepasitenkinimą vietinių rusakalbių gyventojų atstovų, norinčių pergalės dieną padėti paminklą.

Oficialiai Latvijoje gegužės 8-oji yra laikoma nacizmo pralaimėjimo ir Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena. Gegužės 9-oji respublikoje yra Europos diena, tačiau nemaža dalis gyventojų, pirmiausia rusakalbiai, šią dieną švenčia Pergalės dieną. Kasmet dešimtys tūkstančių žmonių susirenka prie paminklo sovietų išvaduotojams Rygoje, kad padėtų gėlių jo papėdėje ir pasveikintų veteranus.

Vilnius

Registrų centras: balandį ir toliau augo NT sandorių skaičius

(atnaujinta 17:58 2021.05.11)
Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Praėjusį mėnesį nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius toliau augo, aktyvūs išliko butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų pirkėjai. Apie tai pranešė Registrų centro spaudos tarnyba.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 38 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį, kai įregistruota 34,8 tūkst. NT sandorių (2019 m. sausį-balandį 38,1 tūkst.). Vien tik per balandžio mėnesį įregistruota 14,7 tūkst. NT sandorių — beveik dukart daugiau nei praėjusių metų balandį (7,4 tūkst.) ir 11 proc. daugiau nei šių metų kovą (13,2 tūkst.).

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Šiemet visoje šalyje įregistruota 12,1 tūkst. butų pardavimų — 20 proc. daugiau nei 2020 metų sausio-balandžio mėnesiais, kai įregistruota 10,1 tūkst. (2019 m. sausį-balandį 11,1 tūkst.), o vien tik per balandį — 3,6 tūkst., arba 87 proc. daugiau nei praėjusių metų balandį (1,9 tūkst.) ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą (3,3 tūkst.).

Šiemet Vilniuje iš viso įregistruota 4,5 tūkst. butų sandorių, arba 16 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. sausį-balandį 3,7 tūkst.), Kaune — 1,7 tūkst., arba 13 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1,6 tūkst.), Klaipėdoje — beveik 1,1 tūkst., 46 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1 tūkst.).

Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota maždaug 4,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų — 39,5 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį (2019 m. sausį-balandį 3,3 tūkst.). Tik per balandį pasikeitė 1,4 tūkst. gyvenamųjų namų savininkų, arba 91 proc. daugiau nei per 2020 metų balandį ir 14 proc. daugiau nei per šių metų kovą.

Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota 24,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 46,5 proc. daugiau nei per pirmus keturis praeitų metų mėnesius (2019 m. sausį-balandį 17,9 tūkst.). Vien tik per balandį įregistruota 7,4 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba dukart daugiau nei 2020 metų balandžio mėnesį ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą.

Tegai:
nekilnojamas turtas, Registrų centras, Lietuva
Dar šia tema
Sausį įregistruota beveik 10 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių
Specialistai papsakojo, kiek verta investuoti į namų atnaujinimą
Registrų centras: NT sandorių skaičius išaugo penktadaliu