Karys, archyvinė nuotrauka

Pratybos "Pavasario audra" privertė estą imtis šautuvo

51
Kadrinos valsčiaus vietinis gyventojas paleido įspėjamąjį šūvį į orą po to, kai jo teritorijoje atsidūrė kariai, dalyvaujantys manevruose "Pavasario audra"

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Kadrinos valsčiaus gyventojas paleido įspėjamąjį šūvį į orą po to, kai karinių pratybų "Pavasario audra" dalyviai įsibrovė į jo sklypą, praneša Sputnik Estija.

Incidentas įvyko gegužės 25 dieną — paskutinę manevrų dieną. Policija gavo pranešimą, kad 56-metų Ochepalų kaimo gyventojas grasino jo teritorijoje esantiems kariams. Buvo pranešta, kad vyras paleido įspėjamąjį šūvį. Incidento metu niekas nenukentėjo.

Dėl šio įvykio pradėtas baudžiamasis procesas. Vyrui gali grėsti bauda ir net laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Tai ne pirmas incidentas šių pratybų metu. Taip gegužės 19-ą įvyko dvi avarijos dalyvaujant karių trasnporto priemonėms. Netoli Soonurme kaimo į griovį nulėkė britų šarvuotis. 35-metų vairuotojas ir 33-metų šaulys buvo paguldyti į ligoninę su sutrenkimais ir lūžiais. Keletą valandų anksčiau tame pačiame greitkelio ruože kariuomenės visureigis, judėdamas atbuline eiga, trenkėsi į  automobilį, avarijos metu niekas nenukentėjo.

Gegužės 17 dieną karinis automobilis netoli Aidu kaimo Ida Virume antena kliudė aukštos įtampos elektros perdavimo liniją, dėl ko mašina gavo elektros smūgį ir užsidegė, nukentėjo du žmonės.

Diena anksčiau, gegužės 16-ą, Manniku paligone ant kario atbuline eiga užvažiavo sunkvežimis, bandęs palikti įsivaizduojamojo priešo apšaudymo zoną. Nukentėjusiajam buvo suteikta pirmoji pagalba, vėliau jį išvežė į ligoninę.

Estijos gynybos ministerija taip pat perspėjo gyventojus, kad jų turtas gali nukentėti pratybų metu. Ginkluotosios pajėgos išleido specialų lankstinuką, paaiškinantį piliečių veiksmus, jei per pratybas nukentėtų kažkieno nuosavybė, ar tai būtų automobilis, kelias, laukas, miškas, sodas ir kas nors kita. Kariai prašo nedelsiant užfiksuoti žalą ir kreiptis į gynybos pajėgas.

Tarptautinės NATO pratybos "Pavasario audra 2017", kuriose dalyvauja beveik 9 tūkstančiai karių vyksta Estijoje nuo gegužės 8 dienos.

51
Tegai:
karinės pratybos, NATO, Estija
Dar šia tema
Lietuvos karinių laivų įgulos treniruojasi pratybose "Baltijos tvirtovė 2017"
Skandalas NATO pratybų metu Lietuvoje: savanoriai kankino nepilnametį
Lietuvoje vyks svarbiausios NATO pratybos "Tvirtas kobaltas"
Taktinės pratybos diversantams sugauti atskleidė tarnybų sąveikos problemas
Lietuvoje vėl gaudo "diversantus": prasidėjo karinės pratybos "Žaibo kirtis"
Latvija

Latvijos policija ieško žmonių, įtariamų pasikėsinimu nužudyti pareigūną

(atnaujinta 11:16 2021.03.01)
Pranešime teigiama, kad Latvijos policija prašo turinčius informacijos apie šiuos asmenis informuoti policiją

VILNIUS, kovo 1 — Sputnik. Latvijos policija ieško nuotraukose užfiksuotų žmonių, kurie įtariami pasikėsinimu nužudyti pareigūną, praneša Lietuvos policija Facebook paskyroje.

Латвийская полиция ищет людей на фотографиях, подозреваемых в покушении на офицера
Latvijoje ieškomi asmenys.

Pranešama, kad praėjusių metų lapkričio 6 dieną, apie 7:06 val. ryto, Daugpilyje Latvijos valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas pakeliui į tarnybos vietą buvo užpultas dviejų vyrų, kurie kėsinosi jį nužudyti.

Pažymima, kad tyrimo metu nustatyta, jog nuotraukose užfiksuoti asmenys gali būti susiję su įvykdytu nusikaltimu.

Латвийская полиция ищет людей на фотографиях, подозреваемых в покушении на офицера
Latvijoje ieškomi asmenys.

Latvijos policija prašo turinčius informacijos apie šiuos asmenis informuoti policiją.

Informaciją galima suteikti telefonu Nr. 85 271 9739, el. paštu lkpb.sont2v.3@policija.lt, arba tiesiogiai Latvijos policijai — kipinfo21@vp.gov.lv

Tegai:
policija, Latvija
Talinas, Estija

Estijos ir Rusijos santykiams nustatyta diagnozė. Laikas kviesti greitąją pagalbą

(atnaujinta 23:50 2021.02.28)
Yra nuostabi rusiška patarlė: paprastumas blogiau už vagystę. Ir ji puikiai tinka tam, kas dabar vyksta Estijos užsienio politikoje, ypač santykiuose su Rusija

Prieš kelias dienas Estijos parlamentarai veikė kaip nusikaltėliai dėl naujų sankcijų, kurias Europos Sąjunga įvedė savo rytinei kaimynei. Tada Estijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad vienas iš Rusijos diplomatų buvo išsiųstas iš šalies, tada nemažai politikų su švelniu vietiniu akcentu padainavo ritualinę dainą apie "Rytų lokį" ir valdžios politiką, kurią jis neva tik supranta, rašo Estijos Sputnik radijui autorius Nikolajus Nikolajevas.

Ir staiga per akimirksnį pasikeitė dekoracijos, foninė muzika, ir jau skambėjo fleitos, paukščiai čiulbėjo, o priekyje mėlyna spalva pasirodė užsienio reikalų ministrė Eva-Marija Liimets. Plačiai šypsodamasi, tiesindama nepaklusnių plaukų sruogą ir, regis, net mirktelėdama, ji "mėlynomis akimis" kviečia Rusiją skubiai, būtent šią minutę, parodyti geranoriškumą ir ratifikuoti abiejų šalių sienos sutartį.

Šio dokumento istorija yra tokia įdomi, kad nusipelno atskiro paminėjimo. Derybos dėl sienos sutarties sudarymo tarp Estijos ir Rusijos prasidėjo 1992 metų balandžio mėnesį. Sutartys dėl Rusijos ir Estijos valstybės sienos ir jūros erdvių Narvoje ir Suomijos įlankoje nustatymo buvo parafuotos 1999 metų kovo mėnesį. 2005 metų gegužės mėnesį jas pasirašė abi šalys. Tačiau Estijos parlamentas, ratifikavęs, įtraukė į dokumentus nuostatas, kurios nebuvo numatytos originaliame tekste — preambulėje buvo nuorodos į 1920 metų Tartu taikos sutartį tarp Estijos ir Sovietų Rusijos, šios sutarties galiojimas baigėsi. Maskva tai vertino kaip galimybę ateityje pateikti teritorines pretenzijas Rusijai, tad RF parašas ant sutarties buvo atšauktas.

Po devynerių metų jie vėl grįžo prie temos. 2014 metų vasario 18 d. Rusijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai — Sergejus Lavrovas ir Urmas Paetas — Maskvoje pasirašė susitarimus dėl Rusijos ir Estijos valstybės sienos ir jūrų erdvių Narvoje ir Suomijos įlankoje nustatymo.

Tačiau Estijos ir Rusijos parlamentai šių dokumentų dar neratifikavo, vadinasi, jie neįsigaliojo. Ir nors yra visiškai aišku, kad pasirašydamos juos abi valstybės išspręs ilgalaikę problemą, kuri gerokai užtemdo jų dvišalius santykius, pažangos šiuo klausimu dar nereikia tikėtis.

Labiausiai tikėtina, kad reikalas pakryps tik tuo atveju, jei tarpvalstybiniai santykiai pasikeis jų link. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ne kartą tai pareiškė paprastu tekstu. Bent jau Estija nenumato pažangos tobulėjimo link, tačiau kažkodėl jos vadovybė mano, kad Rusija vis dėlto turėtų jiems nusileisti. Na, tarsi blondinė, sėdinti prie automobilio vairo, mano, kad visi turėtų jai duoti kelią.

Šalies prezidentė Kersti Kaljulaid neseniai paantrino užsienio reikalų ministrui. Kartu su pasieniečiais ji, slidinėdama slidėmis palei rytinę sienos atkarpą, žvelgė į Rusijos pusę ir grįžusi į Taliną sakė: "Aš esu iš tų, kurie visada manė, kad svarbu sudaryti sienos sutartį, bet kita pusė privalo būk tam pasirengusi".

Koks yra tokio pasitikėjimo savimi pagrindas, istorija ir Rusija nutyli. Norėdamas pakelti nuotaiką, pridėsiu pažodžiui vieną faktą, tačiau jis reikalingas teisingai diagnozei nustatyti. Kažkas vardu Haris Kivilas pasiūlė Rusijai sumokėti Estijai už Ivangorodą ir Pskovo srities Pečioros rajoną, kurie jau yra Rusijos dalis. Ir tada, pasak Kivilo, tarp mūsų šalių bus "tyla ir ramybė bei Dievo palaima". Ties tuo užuolaidos užskleidžiamos, laikas kviesti greitąją pagalbą.

Tegai:
Rusija, Estija

Vilniaus savivaldybė parodė, kaip senjorai vakcinuojami namuose

(atnaujinta 23:43 2021.03.01)
Pirmadienį buvo paskiepyta daugiau nei 180 vyresnių nei 80 metų senjorų, tai yra, apie 30 procentų šios kategorijos piliečių

Vilniuje prasidėjo vyresnių nei 80 metų žmonių vakcinacija tiesiog jų namuose. Vaizdo įrašą miesto savivaldybė paskelbė Facebook'e.

Pirmadienį medicinos darbuotojai aplankė daugiau nei 180 gyventojų, vyresnių nei 80 metų, kad paskiepytų juos nuo COVID-19.

"Džiugina ir faktas, kad iki šios dienos Vilniuje, poliklinikose ir medicinos įstaigose jau paskiepyta apie 30 proc. vyresnių nei 80 metų amžiaus vilniečių — daugiausiai šalyje", — pranešė savivaldybė.

Visą informaciją apie skiepijimą galima rasti tinklalapyje Vakcina.vilnius.lt, informacijos taip pat galima gauti pagalbos telefonu 19002.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau kaip 199,3 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau kaip 3,2 tūkst. žmonių. Pirmąją vakcinos dozę gavo daugiau nei 164 tūkstančiai žmonių, daugiau nei 73 tūkstančiai žmonių yra visiškai paskiepyti.

Vyriausybė pratęsė karantiną iki kovo 31 dienos imtinai, o judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos. Taip pat panaikintas privalomas kaukių dėvėjimas atvirose vietose, kur nėra kitų žmonių, išskyrus šeimos narius.

Tegai:
Vilnius, senjorai, vakcinacija, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje po vakcinacijos nuo koronaviruso praėjus kelioms minutėms mirė vyras
Į Lietuvą pristatyta 11 "BioNTech&Pfizer" vakcinų nuo koronaviruso siunta
Nausėda papasakojo apie apsilankymą Kauno vakcinacijos centre