NATO kariai, archyvinė nuotrauka

Latvis pasipiktino NATO pratybomis po savo namų langais

80
(atnaujinta 17:03 2017.06.14)
Socialinio tinklo vartotojas paviešino vaizdo įrašą, kuriame parodyta, kaip NATO kariai treniruojasi jo namo kieme

VILNIUS, birželio 14 — Sputnik. Žemės sklypo Latvijoje savininkas savo "Facebook" paskyroje paskelbė pasipiktinimo kupiną įrašą apie tai, kaip visa NATO karinės technikos ir kareivių kolona pralėkė jo teritorija be jokio įspėjimo, o vėliau pradėjo mokomuosius šaudymus, praneša Sputnik Latvija.

Pasak žemės sklypo savininko, apie planuojamus manevrus jis nebuvo įspėtas ir jo neprašė leidimo judėti jo teritorija.

"Paprastai sako, kad pirmadienis — įtempta ir sunki diena. Gerbiami žmonės, ką jūs pasakytumėte, jei be jokio įspėjimo jūsų teritorija pravažiuotų karinės technikos kolona? O dar po kurio laiko prasidėtų susišaudymas? Karas? Ne, NATO pratybos! Štai, kas yra įtemptas pirmadienis. Nejau tokių klausimų nereikia derinti su žemės sklypo savininku?" — parašė Kristaps Ozolinš, pridėdamas vaizdo įrašą.

Panašus incidentas įvyko tarptautinių NATO pratybų "Pavasario audra 2017" metu. Tada Estijos Kadrinos valsčiaus gyventojas paleido įspėjamąjį šūvį į orą po to, kai karinių pratybų dalyviai įsibrovė į jo sklypą.

Incidentas įvyko gegužės 25 dieną — paskutinę manevrų dieną. Policija gavo pranešimą, kad 56-metų Ochepalų kaimo gyventojas grasino jo teritorijoje esantiems kariams. Buvo pranešta, kad vyras paleido įspėjamąjį šūvį. Incidento metu niekas nenukentėjo.

Dėl šio įvykio pradėtas baudžiamasis procesas. Vyrui gali grėsti bauda ir net laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Lietuvoje birželio 12 dieną prasidėjo tarptautinės pratybos "Geležinis vilkas 2017". Pietų, Vidurio ir Rytinėje Lietuvos dalyse vyksiančiose pratybose dalyvaus apie 5,3 tūkstančių karių iš Lietuvos ir kitų devynių NATO valstybių.

"Geležinis vilkas 2017" yra Baltijos šalyse ir Lenkijoje vykstančių pratybų "Saber Strike" ("Kardo kirtis") dalis. Šias pratybas jau septintą kartą planuoja ir organizuoja JAV Sausumos pajėgų Europoje vadavietė. Šių metų pratybų pagrindinis dėmesys skiriamas NATO priešakiniams batalionams treniruoti ir jų veiksmų suderinamumui su NATO sąjungininkais gerinti.

Pajėgų didinimas

Beprecedentis nuo Šaltojo karo pabaigos NATO karinių pajėgų Rytų Europoje stiprinimas aiškinamas neva padidėjusia agresija iš Rusijos. Tačiau 2017 metų sausį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu BBC pareiškė, kad Aljansas nemato teisioginės grėsmės iš Rusijos Federacijos rytiniam NATO flangui.

"Mes neieškome konfrontacijos su Rusija, nenorime naujo Šaltojo karo. Todėl mes sujungiame jėgą ir tvirtą požiūrį su atvirumu dialogui", — pridūrė Stoltenbergas.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad nėra suinteresuota situacija nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremliuje teigiama, kad tušti, niekuo nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos — NATO pretekstas didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų.

Pagal NATO išplatintą informaciją, 2017 metais Baltijos šalių teritorijoje planuojama surengti ne mažiau nei 16 tarptautinių ir nacionalinių pratybų. Rotuojamų NATO pajėgų dislokavimas Rytų Europoje yra dalis Aljanso planų sustiprinti savo rytinio sparno gynybą ir atgrasyti potencialią Rusijos agresiją.

Rusija savo ruožtu ne kartą protestavo prieš NATO pajėgų buvimą Rytų Europoje. Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad NATO puikiai žino, jog Rusija neturi planų ką nors pulti, bet naudojasi pretekstu tam, kad galima būtų Rusijos pasienyje dislokuoti kuo daugiau karinės technikos.

80
Tegai:
karinė technika, karinės pratybos, NATO
Temos:
NATO karinės pratybos ir Lietuva (90)
Dar šia tema
Lietuva dalyvaus didžiausiose Baltijos jūroje pratybose "Baltops 2017"
Lietuvos karinių laivų įgulos treniruojasi pratybose "Baltijos tvirtovė 2017"
Skandalas NATO pratybų metu Lietuvoje: savanoriai kankino nepilnametį
Taktinės pratybos diversantams sugauti atskleidė tarnybų sąveikos problemas
Lietuvoje vėl gaudo "diversantus": prasidėjo karinės pratybos "Žaibo kirtis"
Grigeo Klaipėda

Baltijos jūrą teršusios Lietuvos bendrovės pareikalauta milijonų eurų

(atnaujinta 00:01 2021.01.27)
Pabrėžiama, kad bendrovė privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą, išleidus nuotekas į Kuršių marias

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Klaipėdos apygardos prokuratūra pateikė "Grigeo Klaipėda" civilinį ieškinį dėl 48 milijonų eurų materialinės žalos aplinkai atlyginimo, sakė Aplinkos departamento direktorė Olga Vėbrienė.

Ji pažymėjo, kad žalą aplinkai visada sunku įvertinti.

"Įstatyme viskas paprasta, elementaru: žalą aplinkai padariusieji privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei — iki pirminės, tokios, kokia buvo, ir atlyginti visus nuostolius. Realybė kitokia", — teigė ji.

Aplinkos departamentui ši byla buvo lūžio taškas, sakė Vėbrienė.

"O aplinkosaugos kontrolė negali gyventi "nuo avarijos iki avarijos". Arba po eilinės skambesnės ekologinės avarijos ir vėl įvyks sujudimas: reformuos struktūrą, padidins ar sumažins atsakomybes, priemones, inspektorius perkels ar sujungs ir lauks, kol viskas grįš į visiems patogų status quo", — sakė ji.

Su bendrove "Grigeo" susijusi byla

Praėjusių metų sausio viduryje "Grigeo" atsidūrė skandalo centre. Paaiškėjo, kad įmonė į Kuršių marias išleido nuotekas, dėl to buvo padaryta rimta žala aplinkai. Vyksta ikiteisminis tyrimas.

Šiuo metu byloje yra devyni įtariamieji, iš kurių aštuoni yra fiziniai asmenys, įmonės darbuotojai, ir vienas juridinis asmuo, tačiau sąrašas gali būti išplėstas.

Tegai:
aplinkos tarša, oro tarša, Grigeo
Rail Baltica statybos

Pažadėjot duokit: kaip Baltijos šalys šantažuoja ES dėl lėšų "Rail Baltica" statybai 

(atnaujinta 23:42 2021.01.25)
Europos Parlamentas, ES Taryba ir Europos Komisija vedė derybas dėl Baltijos šalių reikalavimo garantuoti pinigų paskirstymą "Rail Baltica", tačiau nieko nenusprendė

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Latvija, Lietuva ir Estija derasi su Europos Parlamentu dėl "Rail Baltica" finansavimo.

Jei Baltijos šalys negaus liepą pažadėtų 1,4 milijardo eurų per diskusiją dėl septynerių metų ES biudžeto, jos gali atidėti nacionalinių ekonomikos atkūrimo planų po pandemijos ratifikavimą, kuris neigiamai paveiks kitas šalis, rašo "Politico".

Buvo manoma, kad septynerių metų ES biudžete 2021–2027 metais geležinkelio tiesimo projektui bus skirta 1,4 milijardo eurų — tokį pažadą davė ES vadovai. Tačiau lėšų skyrimui projektui reikalingas Europos Parlamento pritarimas — tai atskira tebevykstančių derybų dalis pagal vadinamąją "Europos sujungimo" transporto infrastruktūros finansavimo programą, kurios vertė — 28,4 mlrd. eurų.

Europos Parlamentas nepritaria tam, kad biudžetas būtų rezervuotas konkretiems projektams ar konkrečiai šalių grupei.

"Negalime biudžete nurodyti asignavimo konkrečiam projektui. Tai nėra įprasta praktika", — sakė Rumunijos europarlamentaras Marianas Marinescu.

Jis paaiškino, kad pagal taisykles lėšų skirstymas pagal Europos sujungimo programą vyksta konkurencijos principu.

Baltijos šalys mano, kad Europos Parlamentas negali atšaukti liepos mėnesio ES šalių vadovų susitarimo, kuris reiškia 1,4 milijardo eurų paskirstymą septynerių metų biudžete "Rail Baltica" projektui. Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai, taip pat Lietuvos prezidentas parašė Portugalijos ministrui pirmininkui Antonio Costa laišką, kuriame prašo užtikrinti, kad ES vadovų sprendimas dėl 1,4 mlrd. eurų "Rail Baltica" būtų įgyvendintas. Baltijos šalių politikai nurodo, kad tai leis trims šalims sklandžiai ir be problemų ratifikuoti vadinamuosius nacionalinius ekonomikos atkūrimo planus.

Anksčiau buvo pranešta, kad visos ES valstybės narės turi patvirtinti nacionalinius planus, kurie vėliau bus perduoti Europos Komisijai, o po to Europos Vadovų Taryba priims galutinį sprendimą dėl kiekvieno plano. Siekdama užpildyti ES išieškojimo fondą, kurio bendra suma sieks 750 milijardų eurų, Europos Komisija planuoja skolintis lėšų. Nacionalinių planų tvirtinimo ir paskolų gavimo procesas užtruks keletą mėnesių, o geriausiu atveju pinigai EK bus disponuojami iki vasaros. Jei Baltijos šalys atidės savo planų ratifikavimą, gali užstrigti visas pagalbos teikimo ES šalims kovoje su pandemijos padariniais projektas.

Tuo tarpu kai kuriose šalyse jau prasidėjo trečioji COVID-19 plitimo banga. Valstybėms reikia pagalbos, todėl Portugalija skubina Europos sostines priimti nacionalinius planus. Kuo greičiau jie bus pateikti svarstyti, tuo greičiau ES galės pasiskolinti pinigų ir paskirstyti juos valstybėms narėms.

Primename, kad gruodžio mėnesį Europos Parlamentas patvirtino ES septynerių metų 2021–2027 m. biudžeto planą, kurio suma yra 1,074 trilijonai eurų ir kuriame numatytas pinigų paskirstymo mechanizmas, laikantis teisinės valstybės principų.

Ši suma 2021–2027 metais papildys dar 750 milijardų eurų iš ES atkūrimo fondo, kuris bus paskirstytas bendruomenės valstybėms tikslinei ekonomikos paramai po pandemijos. Pinigai šiam fondui bus pritraukti paskolomis, kurias Europos Sąjunga grąžins iki 2052 metų.

Europos Komisijos narys už ekonomikos reikalus Paolo Gentiloni sakė, kad nacionaliniai ekonomikos atkūrimo planai bus pradėti svarstyti nuo vasario antrosios pusės. Europos Komisijai reikės dviejų mėnesių, kad juos įvertintų ir patvirtintų, tada per mėnesį Europos Vadovų Taryba priims galutinį sprendimą dėl kiekvieno plano.

Tegai:
Baltijos šalys, lėšos, Rail Baltica
Temos:
"Rail Baltica" statyba

Rusija ir JAV susitarė pratęsti START sutartį Maskvos sąlygomis

(atnaujinta 09:22 2021.01.27)
Dieną anksčiau Putinas ir Baidenas surengė pokalbį telefonu, ir abu prezidentai pavedė atsakingoms institucijoms kuo greičiau suderinti visas sąlygas

VILNIUS, sausio 27 — RIA Novosti. Rusija ir Jungtinės Valstijos nusprendė pratęsti Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START) Maskvos sąlygomis, pranešė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas. 

"Mūsų sąlygomis: penkeriems metams be išankstinių sąlygų, be jokių papildymų ir jokių "priedų", — cituoja jį RIA Novosti

Antradienį, sausio 26 diena, vyko telefono pokalbis tarp Rusijos ir JAV prezidentų Vladimiro Putino ir Džo Baideno. Abu išreiškė pasitenkinimą pasikeitimu notomis dėl susitarimo pratęsti START sutartį. Baltųjų rūmų teigimu, Baidenas ir Putinas įsakė savo darbuotojams skubiai dirbti, kad spėtų sutartį pratęsti iki vasario 5 dienos. 

Kaip matyti iš Valstybės Dūmos duomenų bazės, Putinas Valstybės Dūmai pateikė įstatymo projektą dėl pratęsimo sutarties ratifikavimo. Dokumente numatytas penkerių metų atnaujinimo laikotarpis — iki 2026 metų vasario 5 dienos.

START III sutartis tarp Rusijos ir JAV įsigaliojo 2011 metų vasario 5 dieną. Joje numatyta, kad kiekviena pusė sumažins savo branduolinį arsenalą, kad per septynerius metus ir ateityje bendras ginklų skaičius neviršytų 700 tarpžemyninių balistinių raketų, balistinių raketų ant povandeninių laivų ir sunkiųjų bombonešių, taip pat 1550 kovinių galvučių ir 800 dislokuotų ir nedislokuotų paleidimo įrenginių. 

Šiandien START III yra vienintelė aktyvi ginklų ribojimo sutartis tarp Rusijos ir JAV, tačiau ji baigiasi 2021 metų vasario 5 dieną. Jei ji nebus pratęsta, pasaulyje nebus susitarimų, ribojančių didžiausių branduolinių jėgų arsenalus. 

Tegai:
branduolinis ginklas, JAV, Rusija