NATO naikintuvas F-16, archyvinė nuotrauka

NATO naikintuvas, palydėjęs Šoigu lėktuvą, galėjo pakilti Lietuvos

103
(atnaujinta 09:34 2017.06.22)
Anot Lietuvos kariuomenės atstovo du NATO naikintuvai kilo palydėti du rusų naikintuvus Su-27 ir keleivinį lėktuvą Tu-154

VILNIUS, birželio 22 — Sputnik. Rusijos gynybos ministerijos vadovo Sergejaus Šoigu lėktuvą, tikėtina, lydėjo NATO oro policijos misiją atliekantys naikintuvai, pakilę iš Šiaulių aviacijos bazės, praneša RIA Novosti su nuoroda į Lietuvos ginkluotojų pajėgų pateiktus duomenis.

Kariuomenės Jungtinio štabo atstovas kapitonas Tomas Pakalniškis pranešė, kad "du Šiauliuose budintys lenkų naikintuvai F-16 trečiadienio rytą kilo palydėti virš neutralių Baltijos jūros vandenų skridusius du rusų naikintuvus Su-27 ir keleivinį lėktuvą Tu-154".

© Sputnik
NATO naikintuvas F-16 priartėjo prie Rusijos gynybos ministerijos ministro Sergejaus Šoigu lėktuvo

Anot Pakalniškio, Rusijos lėktuvai apie 10:00 vietos laiku skrido iš pagrindinės šalies dalies į Karaliaučiaus sritį. Informaciją apie tai, kad tai buvo lėktuvas, kuriuo skrido Rusijos gynybos ministerijos vadovas, jis nei patvirtino, nei paneigė.

Anksčiau buvo pranešta, kai Rusijos gynybos ministras skrido į Kaliningradą virš Baltijos jūros neutralių vandenų, vienas NATO naikintuvų stengėsi priartėti prie ministro lėktuvo.

Šoigu lėktuvą lydėjo Rusijos karinės aviacijos naikintuvai Su-27. Vienas palydos lėktuvas įskrido tarp ministro lėtuvo ir NATO naikintuvo. Su-27 "parodė" NATO lėktuvui apsiginklavimą, supurtęs sparnus. Po to F-16 nuskrido šalin.

Kaip pareiškė NATO atstovas, Aljansas negali pasakyti, kas buvo lėktuve, kuris buvo lydimas NATO naikintuvų virš Baltijos jūros.

Gynybos ministerijos posėdis Kaliningrade

Šoigu skrido į Rusijos gynybos ministerijos posėdį, kuris skirtas Vakarų strateginės krypties saugumo klausimams aptarti. Posėdyje Šoigu pabrėžė, kad NATO karinis aktyvumas Rytų Europoje ir Baltijos šalyse turi blogėjimo tendenciją.

"Šiaurės Atlanto Aljansas didina savo buvimą Baltijos šalyse. Tobulinama infrastruktūra, aviacijos bazės ir kiti kariniai objektai", — sakė Rusijos ministras.

Taip pat posėdžio metu Šoigu pabrėžė, kad bendrose Rusijos ir Baltarusijos pratybų "Zapad-2017" metu bus panaudota žymiai mažiau karinės technikos ir karių nei panašiuose NATO manevruose.

Pajėgų didinimas

Beprecedentis nuo Šaltojo karo pabaigos NATO karinių pajėgų Rytų Europoje stiprinimas aiškinamas, neva, padidėjusia agresija iš Rusijos. Tačiau 2017 metų sausį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu BBC pareiškė, kad Aljansas nemato teisioginės grėsmės iš Rusijos Federacijos rytiniam NATO flangui.

"Mes neieškome konfrontacijos su Rusija, nenorime naujo Šaltojo karo. Todėl mes sujungiame jėgą ir tvirtą požiūrį su atvirumu dialogui", — pridūrė Stoltenbergas.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad nėra suinteresuota situacija nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremliuje teigiama, kad tušti, niekuo nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos — NATO pretekstas didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų.

Pagal NATO išplatintą informaciją, 2017 metais Baltijos šalių teritorijoje planuojama surengti ne mažiau nei 16 tarptautinių ir nacionalinių pratybų. Rotuojamų NATO pajėgų dislokavimas Rytų Europoje yra dalis Aljanso planų sustiprinti savo rytinio sparno gynybą ir atgrasyti potencialią Rusijos agresiją. Rusija savo ruožtu ne kartą protestavo prieš NATO pajėgų buvimą Rytų Europoje.

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad NATO puikiai žino, jog Rusija neturi planų ką nors pulti, bet naudojasi pretekstu tam, kad galima būtų Rusijos pasienyje dislokuoti kuo daugiau karinės technikos.

103
Tegai:
naikintuvai, Rusijos Gynybos ministerija, NATO, Baltijos jūra, Šiauliai
Dar šia tema
NATO karių visureigis įsirėžė į automobilį su keturiomis merginomis
NATO kariai sugebės apsisaugoti nuo atominės ir cheminės atakų
Latvis pasipiktino NATO pratybomis po savo namų langais
Pratybose "Geležinis vilkas" dalyvauja 5,3 tūkst NATO karių
Putinas: NATO — JAV užsienio politikos priemonė, ten vien vasalai
Grigeo Klaipėda

Baltijos jūrą teršusios Lietuvos bendrovės pareikalauta milijonų eurų

(atnaujinta 00:01 2021.01.27)
Pabrėžiama, kad bendrovė privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą, išleidus nuotekas į Kuršių marias

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Klaipėdos apygardos prokuratūra pateikė "Grigeo Klaipėda" civilinį ieškinį dėl 48 milijonų eurų materialinės žalos aplinkai atlyginimo, sakė Aplinkos departamento direktorė Olga Vėbrienė.

Ji pažymėjo, kad žalą aplinkai visada sunku įvertinti.

"Įstatyme viskas paprasta, elementaru: žalą aplinkai padariusieji privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei — iki pirminės, tokios, kokia buvo, ir atlyginti visus nuostolius. Realybė kitokia", — teigė ji.

Aplinkos departamentui ši byla buvo lūžio taškas, sakė Vėbrienė.

"O aplinkosaugos kontrolė negali gyventi "nuo avarijos iki avarijos". Arba po eilinės skambesnės ekologinės avarijos ir vėl įvyks sujudimas: reformuos struktūrą, padidins ar sumažins atsakomybes, priemones, inspektorius perkels ar sujungs ir lauks, kol viskas grįš į visiems patogų status quo", — sakė ji.

Su bendrove "Grigeo" susijusi byla

Praėjusių metų sausio viduryje "Grigeo" atsidūrė skandalo centre. Paaiškėjo, kad įmonė į Kuršių marias išleido nuotekas, dėl to buvo padaryta rimta žala aplinkai. Vyksta ikiteisminis tyrimas.

Šiuo metu byloje yra devyni įtariamieji, iš kurių aštuoni yra fiziniai asmenys, įmonės darbuotojai, ir vienas juridinis asmuo, tačiau sąrašas gali būti išplėstas.

Tegai:
aplinkos tarša, oro tarša, Grigeo
Rail Baltica statybos

Pažadėjot duokit: kaip Baltijos šalys šantažuoja ES dėl lėšų "Rail Baltica" statybai 

(atnaujinta 23:42 2021.01.25)
Europos Parlamentas, ES Taryba ir Europos Komisija vedė derybas dėl Baltijos šalių reikalavimo garantuoti pinigų paskirstymą "Rail Baltica", tačiau nieko nenusprendė

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Latvija, Lietuva ir Estija derasi su Europos Parlamentu dėl "Rail Baltica" finansavimo.

Jei Baltijos šalys negaus liepą pažadėtų 1,4 milijardo eurų per diskusiją dėl septynerių metų ES biudžeto, jos gali atidėti nacionalinių ekonomikos atkūrimo planų po pandemijos ratifikavimą, kuris neigiamai paveiks kitas šalis, rašo "Politico".

Buvo manoma, kad septynerių metų ES biudžete 2021–2027 metais geležinkelio tiesimo projektui bus skirta 1,4 milijardo eurų — tokį pažadą davė ES vadovai. Tačiau lėšų skyrimui projektui reikalingas Europos Parlamento pritarimas — tai atskira tebevykstančių derybų dalis pagal vadinamąją "Europos sujungimo" transporto infrastruktūros finansavimo programą, kurios vertė — 28,4 mlrd. eurų.

Europos Parlamentas nepritaria tam, kad biudžetas būtų rezervuotas konkretiems projektams ar konkrečiai šalių grupei.

"Negalime biudžete nurodyti asignavimo konkrečiam projektui. Tai nėra įprasta praktika", — sakė Rumunijos europarlamentaras Marianas Marinescu.

Jis paaiškino, kad pagal taisykles lėšų skirstymas pagal Europos sujungimo programą vyksta konkurencijos principu.

Baltijos šalys mano, kad Europos Parlamentas negali atšaukti liepos mėnesio ES šalių vadovų susitarimo, kuris reiškia 1,4 milijardo eurų paskirstymą septynerių metų biudžete "Rail Baltica" projektui. Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai, taip pat Lietuvos prezidentas parašė Portugalijos ministrui pirmininkui Antonio Costa laišką, kuriame prašo užtikrinti, kad ES vadovų sprendimas dėl 1,4 mlrd. eurų "Rail Baltica" būtų įgyvendintas. Baltijos šalių politikai nurodo, kad tai leis trims šalims sklandžiai ir be problemų ratifikuoti vadinamuosius nacionalinius ekonomikos atkūrimo planus.

Anksčiau buvo pranešta, kad visos ES valstybės narės turi patvirtinti nacionalinius planus, kurie vėliau bus perduoti Europos Komisijai, o po to Europos Vadovų Taryba priims galutinį sprendimą dėl kiekvieno plano. Siekdama užpildyti ES išieškojimo fondą, kurio bendra suma sieks 750 milijardų eurų, Europos Komisija planuoja skolintis lėšų. Nacionalinių planų tvirtinimo ir paskolų gavimo procesas užtruks keletą mėnesių, o geriausiu atveju pinigai EK bus disponuojami iki vasaros. Jei Baltijos šalys atidės savo planų ratifikavimą, gali užstrigti visas pagalbos teikimo ES šalims kovoje su pandemijos padariniais projektas.

Tuo tarpu kai kuriose šalyse jau prasidėjo trečioji COVID-19 plitimo banga. Valstybėms reikia pagalbos, todėl Portugalija skubina Europos sostines priimti nacionalinius planus. Kuo greičiau jie bus pateikti svarstyti, tuo greičiau ES galės pasiskolinti pinigų ir paskirstyti juos valstybėms narėms.

Primename, kad gruodžio mėnesį Europos Parlamentas patvirtino ES septynerių metų 2021–2027 m. biudžeto planą, kurio suma yra 1,074 trilijonai eurų ir kuriame numatytas pinigų paskirstymo mechanizmas, laikantis teisinės valstybės principų.

Ši suma 2021–2027 metais papildys dar 750 milijardų eurų iš ES atkūrimo fondo, kuris bus paskirstytas bendruomenės valstybėms tikslinei ekonomikos paramai po pandemijos. Pinigai šiam fondui bus pritraukti paskolomis, kurias Europos Sąjunga grąžins iki 2052 metų.

Europos Komisijos narys už ekonomikos reikalus Paolo Gentiloni sakė, kad nacionaliniai ekonomikos atkūrimo planai bus pradėti svarstyti nuo vasario antrosios pusės. Europos Komisijai reikės dviejų mėnesių, kad juos įvertintų ir patvirtintų, tada per mėnesį Europos Vadovų Taryba priims galutinį sprendimą dėl kiekvieno plano.

Tegai:
Baltijos šalys, lėšos, Rail Baltica
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Vingio parke ant vyro užkrito medis

Vakarinio bėgimo metu Vilniuje ant vyro užkrito medis

(atnaujinta 08:18 2021.01.27)
Šiuo metu duomenų apie nukentėjusio sveikatos būklę nėra, tačiau liudininkai pažymi, kad jis buvo gyvas, kai buvo perduodamas gydytojams

VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Vilniuje, Vingio parke, ant vyro, kuris išėjo pabėgioti, užkrito medis, apie tai Facebook pranešė liudininkas.

Šiuo metu duomenų apie vyro sveikatos būklę nėra, tačiau teigiama, kad jis gyvas. Įvykio liudininko padarytose nuotraukose matosi, kaip vyrui bandoma suteikti pagalbą. Taip pat vienoje iš nuotraukų galima pastebėti, kad nukentėjęs kraujuoja.

Дерево упавшее на мужчину в парке Вингис
Ant vyro užkritęs medis Vingio parke

Anot liudininko, vyras vakare bėgiojo, kai ant jo užkrito pušis.

Informaciją apie įvykį patvirtino ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

"Situacija sudėtingėja, daugėja pranešimų apie nelaimes, virstantys medžiai ne tik niokoja turtą, bet jau sužeidė ir žmogų Vingio parke", — parašė jis Facebook.

Meras pažymėjo, kad trečiadienį visą dieną snigs, savivaldybės tarnybos nespės valyti gatvių, todėl mieste susiklostys sunki padėtis kelyje, ir medžiai kels didelį pavojų.

"Mieli bėgikai, šeimos su vaikais — Vingio parke šiuo metu vaikščioti pavojinga. Kaip ir kituose parkuose — nerizikuokime, palaukime, kol nuo šakų nutirps sunkus sniegas", — paragino meras.

Šimašius taip pat pažymėjo, kad jis jau paprašė miesto tarnybų nupurtyti sniegą nuo jaunų medžių, krūmų, pušų, esančių prie namų. Jis paragino tai padaryti ir miesto gyventojus, tačiau paprašė aplenkti didelius medžius.

Anksčiau skubios pagalbos tarnyba 112 taip pat pranešė apie daugybę pranešimų apie nuvirtusius medžius. Ypač pasižymėjo Varėnos rajonas, kur nuo kelio per Dubaklonio mišką teko pašalinti net 20 medžių.

Lietuvoje jau antrą dieną smarkiai sninga. Išvakarėse apie 20 tūkstančių namų liko be elektros, nes sniegas nutraukė laidus.

Tegai:
orai, snigimas, Vingio parkas, Vilnius