Liepojoje dingęs penkerių metų Vania Berladin, archyvinė nuotrauka

Paskelbta penkerių metų Ivano nuotrauka prieš dingimą Liepojoje

328
(atnaujinta 17:48 2017.07.10)
Penktą berniuko Ivano iš Liepojos paieškos dieną nuspręsta atsisakyti savanorių pagalbos, paskelbta nuotrauka iš stebėjimo kameros

VILNIUS, liepos 5 — Sputnik. Liepos 1-ąją Liepojoje dingęs penkerių metų Vania Berladin dar nerastas, prie jo paieškos prisijungė  Lietuvos ir Estijos žiniasklaidos. Pasirodė ir pirmoji fotografija, įrodanti, kad berniukas liepos 1 dieną tikrai buvo mieste, ir tapo žinoma, ką jis vilkėjo dingimo dieną, pranešė Sputnik Latvija.

Pagal informaciją, kurią paskelbė šalies teisėsaugos organai socialiniuose tikluose, ši nuotrauka padaryta vaizdo stebėjimo kameromis viešojo transporto stotelėje Liepojoje. Sprendžiant iš visko, Vania nelydimas suaugusių ar draugų ketina išvažiuoti autobusu.

Vaikas buvo apsirengęs tamsiomis kelnėmis ir mėlyna užtraukiama striuke su gobtuvu ir baltu piešiniu. Po striuke — pilki marškiniai.

Savanorių pagalbos nuspręsta atsisakyti

Latvijos teisėsaugos organai nusprendė užbaigti berniuko paiešką pačiame mieste, parkuose, netoliese esančiuose sodo sklypuose, bent jau nuo savanorių pagalbos nuspręsta atsisakyti.

Поиски пропавшего в Лиепае Ивана Берладина
Dingusios berniuko paieška

Visiems jiems išreikšta padėka. Policija ketina iš naujo išnagrinėti pelkes, kur reikalinga speciali technika ir specialiai apmokyti žmonės. Ivano paieškoms pritrauktos ir kariuomenės struktūros.

Pagal vieną iš versijų, berniukas galėjo išvykti paskui keliaujantį cirką, kuris rengė spektaklius Liepojoje, į Klaipėdą. Ši versija turėtų būti patikrinta, manoma paieškos kompanijoje Bezvests.lv.

Vania Berladin — iš socialinės rizikos šeimos, pareiškimą dėl sūnaus dingimo mama parašė tik praėjus dienai po to, kai Vania išėjo į lauką. Pasak savanorių, ji išoriškai ramiai reaguoja į mažamečio sūnaus dingimą. Pasak kai kurių liudytojų, prieš keletą dienų buvo pastebėta mėlynė po berniuko akimi. 

328
Tegai:
tarptautinė paieška, vaikas
Ryga, archyvinė nuotrauka

"Mes nesame Rusijos gubernija": Latvijoje paskelbta apie pažeminimą dėl kalbos

(atnaujinta 10:25 2020.09.29)
Latvijos Seimo narys pasipiktino dėl Rygos miesto tarybos atstovės pasisakymo apie rusų kalbos svarbą šalies gyventojams

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Straipsnyje "Latvijas Avize" Latvijos Saeimos narys Atis Leinšas griežtai pasmerkė Rygos miesto tarybos parlamentarę Antoniną Nenaševą iš "Progresyviųjų" partijos už svarbaus rusų kalbos vaidmens valstybėje pripažinimą.

Straipsnio autorius mano, kad toks pareiškimas gali rodyti, jog "Progresyvieji" perėmė estafetę iš buvusio Rygos mero Nilo Ušakovo, "kuris su rusais kalbėjo tik rusiškai". Jis ragino nepalaikyti ir neplėtoti mito, kad "bendravimas rusų kalba yra būtinas visiems rusams".

"Mes gyvename nacionalinėje valstybėje, o ne Rusijos gubernijoje: kodėl mes vis dar pripratę prie tokio pažeminimo?" — pasakė Leinšas.

Saeimos narys tvirtina, kad būtent dėl ​​"rusinimo politikos" Latvija vis dar nėra suvokiama kaip NATO ir Europos Sąjungos šalis. Leinšas minėjo, kad Nenaševa taip pat atkreipė dėmesį į anglų kalbos vaidmenį Latvijoje, tačiau dėl tokio palyginimo jis pasipiktino, nes, jo žodžiais tariant, šiuo atveju "nekalbame apie turistus".

Dabar Latvijoje yra tik viena valstybinė kalba — latvių. Rusiškai kalba beveik 40 procentų gyventojų, tačiau ji turi užsienio kalbos statusą.

Daugelis Latvijos piliečių nacionalistų dažnai pasipiktinę tuo, kad parduotuvėse galima rasti rusiškų užrašų, o viešose vietose — išgirsti rusų kalbą.

Neseniai Latvijoje kilo skandalas, kuomet latvis užsipuolė lietuvę, kuri išdrįso būdama kaimyninėje šalyje užduoti klausimą rusų kalba.

Pagal Latvijoje priimtą įstatymą, 2020 metais visas vidurinis išsilavinimas vyksta tik latvių kalba. Taip pat nuo rugsėjo 1 dienos visose respublikos ikimokyklinio ugdymo įstaigose latvių kalba turėtų būti vartojama kaip pagrindinė vaikams nuo penkerių metų.

Rusų kalba Europos Sąjungoje
© Sputnik /
Rusų kalba Europos Sąjungoje
Tegai:
rusų kalba, Latvija
Dar šia tema
Lietuva yra pasirengusi sekti Latvijos pavyzdžiu — uždrausti RT kanalų transliaciją
Latvijos parlamentaras paragino derėtis "nekenčiama rusų kalba"
"Užsipuolė rėkdamas": latvis išgąsdino lietuvę, kalbėjusią rusiškai
Talinas, archyvinė nuotrauka

Estija supaprastins sienos kirtimą su Latvija, Lietuva ir Suomija

(atnaujinta 11:19 2020.09.28)
Nuo pirmadienio Estijos vyriausybė palengvins sąlygas asmenims, kertantiems sieną su Estija iš Latvijos, Lietuvos ir Suomijos, tačiau tik pagrįstais atvejais

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Nuo šios dienos Estijos vyriausybė pagrįstais atvejais sušvelnins atvykusių į Estiją iš Latvijos, Lietuvos ir Suomijos saviizoliacijos sąlygas, siekdama palengvinti judėjimą bendroje ekonominėje erdvėje, skelbiama oficialiame Estijos vyriausybės puslapyje.

Pagal dabartines taisykles, atvykus iš Latvijos, Lietuvos ar Suomijos, 14 dienų reikia laikytis saviizoliacijos, jei infekcijos lygis šiose šalyse yra 25 ar daugiau žmonių 100 000 gyventojų.

Pagal penktadienį patvirtintą pataisą, žmonėms, atvykstantiems iš Latvijos, Lietuvos ir Suomijos, tam tikrais atvejais gali būti netaikoma būtinybė laikytis saviizoliacijos, net jei infekcijos lygis šiose šalyse viršija 25.

Asmenys, atvykstantys iš šių šalių, neturi izoliuotis, jei jie čia atvyksta dirbti, mokytis, gauti sveikatos priežiūros paslaugų, dalyvauti su šeima susijusiuose įvykiuose ar vyksta tranzitu ir neturi ligos simptomų, taip pat neturėjo kontakto su sergančiaisiais.

Būtinybė izoliuotis atvykus iš kitų Europos Sąjungos ir Šengeno šalių priklauso nuo infekcijos lygio konkrečioje šalyje. Atvykstantiems iš šių šalių judėjimo laisvės apribojimai netaikomi, jei per pastarąsias 14 dienų tam tikroje šalyje infekcijos rodiklis buvo ne didesnis kaip 16–17,6 šimtui tūkstančių žmonių ir per pastarąsias dvi savaites nepadidėjo.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
saviizoliacija, Lietuva, Estija, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Pasikeitė sąlygos, kada galima kreiptis dėl leidimo palikti saviizoliacijos vietą
VRK paaiškino, kaip galės balsuoti saviizoliacijoje esantys asmenys
Michailas Gorbačiovas, archyvunė nuotrauka

Gorbačiovas pakomentavo situaciją Baltarusijoje

(atnaujinta 09:07 2020.09.30)
Buvęs sovietų lyderis pabrėžė, kad "kai kalbame apie dabartinę Baltarusijos perėjimo prie demokratijos situaciją iš sistemos, kurioje jie gyveno, tai turėtų būti nepriklausomas šios tautos reikalas"

VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Esant dabartinei situacijai, Baltarusijai reikia visų užjaučiančių ir suprantančių problemą palaikymo, kad šis reikalas nepereitų į karo veiksmus, tačiau nereikėtų kištis į šalies reikalus, taip pat ir atliekant galimą konstitucinę reformą, įsitikinęs buvęs TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas. 

Šią nuomonę jis išsakė interviu britų leidiniui "The Times". Buvęs sovietų lyderis pabrėžė, kad "kai kalbame apie dabartinę Baltarusijos perėjimo prie demokratijos situaciją iš sistemos, kurioje jie gyveno, tai turėtų būti nepriklausomas šios tautos reikalas". Jo nuomone, visos šalys turėtų elgtis labai atsargiai, nereikėtų kištis.

"Ir dabar, kai susiklostė tokia situacija, visi, užjaučiantys ir suprantantys problemą, turi palaikyti šią šalį, (padėti) rasti teisingą atsakymą šioje situacijoje, kad reikalas nebūtų nukreiptas į karinius veiksmus. Manau, kad baltarusiai turi šias galimybes, jie tai jau įrodė", — sako Gorbačiovas.

"Žinoma, galbūt jiems reikės kokių nors konstitucinių pakeitimų, na, juo labiau, nereikia kitoms tautoms kištis. Tegul patys baltarusiai sprendžia šį klausimą. Iš savo perėjimų mes žinome, kaip tai sunku", — pridūrė politikas.

Gorbačiovas mano, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka šioje situacijoje "turėtų būti dėkingas baltarusiams, kad jie jį palaikė daugelį metų".

"Paskutinis jo susitikimas su mūsų prezidentu parodė, kad Rusijos vadovybė yra pasiryžusi rasti draugišką, brolišką išeitį iš šios situacijos, kuri tapo tokia opi, kad neperaugtų į šaudymus" — pridūrė jis, nurodydamas, kad tam reikia atsakingo abiejų šalių požiūrio.

Valdžia turi klausytis visuomenės ir taikiai vesti diskusijas, rasti problemų sprendimus, įsitikinęs buvęs TSRS prezidentas.

"Manau, kad jie turi visas priežasčių pasitraukti iš šios situacijos ir toliau žengti tuo keliu, kurį nuėjo ir padarė daug, ir eiti toliau. O visos išorės jėgos turėtų būti dėmesingos ir atsakingos už padėtį, kurioje atsidūrė Baltarusija", — pridūrė jis. 

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka, visoje Baltarusijoje prasidėjo masiniai opozicijos protestai — CRK duomenimis, jis surinko 80,1% balsų. Pirmosiomis dienomis veiksmus malšino saugumo pajėgos: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jie naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą, kad išsklaidytų mitingus. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6700 žmonių.

Kaip pranešė respublikos vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, įskaitant daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį. Tuo tarpu rugsėjo 23 dieną Buvo inauguruotas Lukašenka, kas sukėlė protesto akciją, kurią teisėsaugos pareigūnai vėl išsklaidė panaudodami jėgą ir vandens patrankas.

Tegai:
Baltarusija, Michailas Gorbačiovas
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų