Grūdai, archyvinė nuotrauka

Rusijos žiniasklaida: rusiški grūdai grįžta į Baltijos uostus

69
Rusijos geležinkelis vėl priima grūdus, kurie bus eksportuojami į užsienio uostus Baltijos jūros kryptimi, pasidalino Rusijos grūdų eksportuotojai

VILNIUS, liepos 20 — Sputnik. Rusijos grūdų eksportuotojai atnaujino tiekimą į Baltijos jūros užsienio uostus, praneša laikraštis "Kommersant".

Apie tai, kad UAB "Rusijos geležinkeliai" vėl priima rusiškus grūdus eksportuoti į Baltijos jūros uostus, laikraščiui pranešė Rusijos grūdų sąjungos prezidentas Arkadijus Zločevskij.

Šių metų gegužę sąjunga kreipėsi į "Rusijos geležinkelių" vadovą su prašymu suteikti pagalbą, eksportuojant rusiškus grūdus geležinkeliu į Baltijos jūros uostus. Tiekimas buvo sustabdytas vasario-kovo mėnesiais, nuo tada pro Baltijos uostus nebuvo eksportuojama iki 600 tūkstančių tonų grūdų.

"Rusijos geležinkeliai" krovimo sunkumus aiškina techniniais apribojimais, tačiau tikroji problema galėjo būti bandymas perorientuoti eksportuotojus į Rusijos uostus, mano Zločevskij.

"Matyt, atėjo supratimas, kad persiorientuoti nepavyks, Baltijos jūros uostai arba neturi galimybių krauti, arba jie tiesiog nenaudingi eksportuotojams", — sakė jis.

Anot jo, jeigu Estijos uostuose į grūdų eksporto tarifą įtrauktas krovimo mokestis, laivų krovimo ir iškrovimų įmonių paslaugos bei uostų komisija, yra apie 12 eurų už toną, tai Sankt Peterburge vien perkrauti kainuoja 20-21 euras už toną.

Logistikos reitinge Lietuva aplenkė Estiją, Latviją ir Lenkiją >>

Zločevskio skaičiavimais, tuo metu, kai galiojo Rusijos apribojimai grūdų eksportui pro Baltiją, buvo galima pervežti apie 500-600 tūkstančių tonų grūdų.

Pro Baltijos jūros užsienio uostus eksportuojamas palyginti nedidelis grūdų kiekis — vidutiniškai 1-2 milijonai tonų per sezoną, mano Rusijos įmonės "Sovekon" direktorius Andrejus Sizovas.  

Pasak jo, per Baltijos jūros uostus eksportuojami dideli Rusijos kukurūzų kiekiai.

Baltijos šalių nuostoliai dėl  Rusijos embargo
© Sputnik
Baltijos šalių nuostoliai dėl Rusijos embargo
69
Tegai:
grūdai, maisto produktų eksportas, eksportas, Baltijos šalys, Rusija
Dar šia tema
Rusija išlieka pagrindine Lietuvos eksporto partnere
Lietuvoje 30% darbo vietų priklauso nuo eksporto
Rusija dar lieka pagrindine Lietuvos eksporto kryptimi
Rusija iki 2018 metų nutrauks naftos produktų eksportą per Baltijos šalių uostus
Talinas

Estijoje pasiūlyta vieta mini atominei elektrinei statyti

(atnaujinta 08:51 2020.10.29)
Vietos valdžios institucijoms pasiūlytos tam tikros lengvatos, susijusios su projekto įgyvendinimu. Klausimas bus aptariamas artimiausiais mėnesiais

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Bendrovė "Fermi Energia" pasiūlė bendradarbiauti statant mini atominę elektrinę Liuganusėje, valsčiuje šalies šiaurės rytuose, praneša "ERR".

Bendrovė mano, kad projektą galima įgyvendinti tik Ida-Virumaa apskrityje, kuri ribojasi su Rusija. Galimomis vietomis laikomi pajūrio kaimai Moldova ir Aa netoli Kohtla-Jarvės šiaurinėje pakrantėje, taip pat Aidu karjeras netoli Kivioli, esantis šiek tiek toliau nuo pakrantės.

"Fermi Energia" mano, kad šios aikštelės atitinka visus būtinus kriterijus — plotą, prieigą prie elektros tinklo ir geologines ypatybes. Bendrovė vietos valdžiai pasiūlė lengvatines elektros energijos kainas gyventojams ir vietos valdžios institucijoms, po 15 centų nuo kiekvienos megavatvalandės į valsčiaus biudžetą, taip pat pramoninį garą ir centrinį šildymą.

Pažymima, kad pirmoji reakcija į "Fermi Energia" pasiūlymą buvo gana atsargi, bet ne neigiama. Manoma, kad klausimas bus svarstomas lapkričio–gruodžio mėnesiais.

Anksčiau tapo žinoma, kad panašus bendradarbiavimo pasiūlymas buvo pateiktas Viru-Nigula valsčiui, kuris yra šiek tiek į vakarus, pačioje pakrantėje.

2019 metų kovą Estijos bendrovė "Fermi Energia" pasirašė ketinimų protokolą su naujos kartos branduolinius reaktorius kuriančia bendrove "Moltex Energy".

Ekspertų teigimu, pirmuosius ketvirtos kartos reaktorius planuojama pastatyti po penkerių–septynerių metų, taigi, po dešimties metų tokį reaktorių būtų galima pradėti statyti Estijoje. Iki to laiko respublikai būtina pasiruošti tokio projekto įgyvendinimui.

Kaip anksčiau pažymėjo "Fermi Energia", tokiai elektrinei nereikia daug vietos. Jos pakanka tiek, kiek reikia futbolo stadionui. Paleidus reaktorių, elektrinės aptarnavimui pakaks apie 100 specialistų.

Taip pat buvo pažymėta, kad mini atominės elektrinės statyba turėtų vykti netoli jūros, nes reaktoriui atvėsinti reikia daug vandens.

Šiuo metu Estija daugiausia energijos gauna iš skalūnų pramonės. Tačiau ES aplinkos politika reikalauja atsisakyti skalūnų. Tačiau atomine elektrine, nors ir "mini", kaip pažymėjo daugelis ekspertų, vargu ar ES bus patenkinta.

Interviu Sputnik Lietuva Rusijos energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas pažymėjo, kad jei Talinas pradės įgyvendinti savo idėją, tai daugelis kaimyninių šalių, įskaitant Lietuvą, gali būti nepatenkintos mini AE statyba regione.

Jo nuomone, Estijos atveju pirmiausia reikės viską suprojektuoti, išbandyti, atlikti daug suderinimų etapų, kurie bus griežtesni nei Baltarusijos AE (BelAE) atveju. Kadangi Baltarusijos elektrinėje pradedamas eksploatuoti jau išbandytas reaktorius, Estijos atveju reikės įrodyti naujos įrangos patikimumą.

Tuo pačiu metu Kondratjevas mano, kad ekonominiu požiūriu toks projektas būtų pagrįstas Estijai, nes ten nėra kur statyti įprastos atominės elektrinės, o kartu su ja kils įvairių problemų ir rizikų, susijusių su elektros kaina.

Tegai:
atominė elektrinė, Estija
Baltijos šalių vėliavos

Estija nori sukurti bendrą palydovinę programą su Lietuva ir Latvija

(atnaujinta 12:23 2020.10.28)
Estijos kariuomenės vadas įsitikinęs, kad jei viena iš valstybių bus užpulta, kitos dvi turėtų būti pasirengusios padėti

VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Estija yra suinteresuota stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje su Lietuva ir Latvija, sakė Estijos kariuomenės vadas Martinas Heremas, praneša "ERR" portalas.

Jo nuomone, trims Baltijos šalims reikia pradėti bendrą palydovinę programą, kuri realiuoju laiku apžvelgtų, kas vyksta jų ar artimiausių kaimynų teritorijose.

"Jei vieną dieną vienai iš mūsų šalių bus sunku, jei vieną iš mūsų užpuls, tada likusios dvi turėtų būti pasirengusios nedelsiant padėti. Mobilumas yra svarbus, tai yra, kaip greitai galima perkelti jėgas, taip pat ir [to] efektas", — sakė Heremas.

Kartu kariuomenės vadas pareiškė, kad jei priešas ateitų tik į Estiją, tai jis gautų "labai skaudų atkirtį", o jei "jie sukaustytų ir ką nors darytų su Latvija ir Lietuva", tada ji negalės joms padėti.

Baltijos šalių politikai periodiškai skelbia apie "grėsmę" iš Rytų. Respublikos aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV už dideles sumas, pagrįsdamos tai "Rusijos agresija", taip pat dislokuodamos savo teritorijose NATO karinius kontingentus.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad neketina pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai žino.

NATO Europoje: plėtros istorija
© Sputnik
NATO Europoje: plėtros istorija
Tegai:
karinė veikla, Lietuva, Latvija, Estija
Dar šia tema
"Pastatė prieš faktą": kaip Europa mokės už JAV karines bazes
Lietuvoje treniruosis NATO greitojo reagavimo pajėgos
Įvardytas unikalus superginklas, kurį netrukus turės Rusija
Policija Nicoje, 2020 m. spalio 29 d.

Nicoje peiliu ginkluotas užpuolikas nužudė 3 žmones

(atnaujinta 12:31 2020.10.29)
Pirminiais duomenimis, trys žmonės žuvo, dar keli sužeisti. Išpuolis įvyko prie Notre Dame katedros

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Prancūzijos Nicos mieste peiliu ginkluotas vyras užpuolė žmones prie Notre Dame katedros, skelbia RIA Novosti su nuoroda į BFMTV televizijos kanalą.

​Incidentas įvyko apie 9:00 (10:00 Lietuvos laiku). Pirminiais duomenimis, trys žmonės žuvo, keli sužeisti. Anot "Reuters", vienai moteriai nupjauta galva.

Užpuolikas sulaikytas.

Miesto meras Christian'as Estrosi neatmeta, kad tai buvo teroro išpuolis.

Tegai:
išpuolis, Prancūzija