2001 metų rugsėjo 11-osios atminimo instaliacija, archyvinė nuotrauka

Latvis papasakojo apie susitikimą su rugsėjo 11-osios atakos vykdytojais

152
(atnaujinta 09:28 2017.10.06)
2001-aisiais Orge gyventojas, dirbęs padavėju viename iš viešbučių Niujorko priemiestyje aptarnavo du nepažįstamuosius, o vėliau nuotraukuose atpažino rugsėjo 11-ąją susprogdinusius bokštus dvynius

VILNIUS, rugsėjo 12 — Sputnik. Ogre gyventojas Aleksandras Leonenko, 2001-aisiais dirbęs padavėju viename iš viešbučių Niujorko priemiestyje, teigia, kad aptarnavo du žmones, kurie vėliau įvykdė rugsėjo 11-osios išpuolius, praneša Sputnik Latvija.

"Aš juos mačiau, bet nežinojau, kad tai teroristai. Prisimenu tikslią susitikimo su jais datą — tai buvo rugpjūčio 18. Susitikimas įvyko, kai aš dirbau padavėju viešbutyje. Du juodaodžiai vyrai sėdėjo prie stalo, užsisakė pavalgyti, pietaudami jie žiūrėjo į žemėlapius, tačiau tai daro visi turistai", — papasakojo Leonenko RIA Novosti.

Pasak jo, po rugsėjo 11-osios į šį viešbutį atvyko specialiųjų tarnybų atstovai.

© Ruptly
Rugsėjo 11-osios teroristiniai išpuoliai

"Pamatęs nuotraukas, aš atpažinau šiuos du žmones. Ir aš, žinoma, buvau sukrėstas, kai sužinojau, kad aptarnavau du žmones, kurie vėliau susprogdino bokštus dvynius", — sakė jis.

Savižudžiai teroristai 2001 metų rugsėjo 11 dieną užgrobė keturis keleivinius lėktuvus. Du lėktuvai buvo nukreipti į du Pasaulio prekybos centro pastatus Niujorke, vienas — į Pentagoną (JAV gynybos departamento centrinę būstinę) Vašingtone, o dar vienas nukrito lauke Šanksvilyje, Pensilvanijos valstijoje, kai keleiviai ir įgula pasipriešino užpuolikams.

​Teroro išpuolių metu, be 19 tetoristų, žuvo 2977 žmonės, 24 laikomi dingusiais be žinios. JAV prezidentas George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas) atsakomybę dėl šių žiaurių nusikaltimų priskyrė teroristinei grupuotei "al Qaeda". Pirmas savo užuojautą Amerikos tautai pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

152
Tegai:
latviai, teroristiniaia išpuoliai, Rugsėjo 11-osios teroristiniai išpuoliai, JAV
Dar šia tema
Situacija Niujorko Times aikštėje, kur automobilis rėžėsi į pėsčiuosius
Manheteno gatvėse po sprogimo
Naujajame Džersyje driokstelėjo dar vienas sprogimas
Sprogimas Niujorko priemiestyje: 29 žmonės sužeisti
Lėktas Il-96

Estija apkaltino Rusijos Il-96 oro sienos pažeidimu

(atnaujinta 17:17 2021.05.07)
Estijos užsienio reikalų ministerija penktadienį vėl iškvietė Rusijos ambasadorių respublikoje ir įteikė jam notą

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Estijos kariai dar kartą teigė, kad Rusijos lėktuvas Il-96 tariamai pažeidė šalies oro sieną netoli Vindloo salos.

Kaip anksčiau pranešė Estijos kariškiai, panašus incidentas įvyko ir trečiadienį, kai Rusijos orlaivis "Il-96“"tariamai pažeidė šalies oro sieną netoli Vindloo salos ir mažiau nei minutę praleido respublikos oro erdvėje. Ketvirtadienį Užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių Estijoje Aleksandrą Petrovą ir įteikė jam notą.

"Penktadienį Rusijos orlaivis Il-96 be leidimo pateko į šalies oro erdvę netoli Vindloo salos. Estijos oro erdvėje jis praleido apie minutę. Lėktuvo atsakiklis buvo įjungtas, tačiau skrydžio plano nebuvo. Orlaivis nebendravo radijo ryšiu su Estijos skrydžių valdymo tarnyba", — pranešė Estijos gynybos pajėgų generalinio štabo spaudos tarnyba.

Estijos užsienio reikalų ministerija penktadienį vėl iškvietė Rusijos ambasadorių respublikoje ir įteikė jam notą.

Rusija ne kartą yra pareiškusi, kad visi Rusijos orlaivių skrydžiai buvo ir yra vykdomi griežtai laikantis tarptautinių oro erdvės naudojimo virš neutralių vandenų taisyklių, nepažeidžiant kitų valstybių sienų.

Tegai:
sienos pažeidimas, Rusija, Estija
Dar šia tema
Rusijos MiG-31 perėmė JAV ir Norvegijos lėktuvus Barenco jūroje
Sergejus Lavrovas: mes nenorime nepagrįstai priskirti šalis prie nedraugiškų
Estija apkaltino Rusijos Il-96 oro sienos pažeidimu
Lėktuvas Il-96, archyvinė nuotrauka

Estija apkaltino Rusijos Il-96 oro sienos pažeidimu

(atnaujinta 15:39 2021.05.07)
Rusijos ambasadorius Aleksandras Petrovas ketvirtadienį buvo iškviestas į Estijos užsienio reikalų ministeriją, kur gavo notą

VILNIUS, gegužės 6 — Sputnik. Estijos gynybos pajėgų generalinio štabo spaudos tarnyba tvirtina, kad Rusijos lėktuvas Il-96 trečiadienį, gegužės 5 dieną, pažeidė Estijos oro sieną.

"Trečiadienį, gegužės 5 dieną, Rusijos orlaivis Il-96 pažeidė Estijos oro sieną netoli Vaindloo salos ir maždaug minutę išbuvo Estijos oro erdvėje. Orlaivio atsakiklis buvo įjungtas, tačiau skrydžio plano nebuvo. Orlaivis nebendravo radijo ryšiu su Estijos skrydžių valdymo tarnyba", — sakoma pranešime.

Generalinio štabo duomenimis, Rusijos ambasadorius Aleksandras Petrovas ketvirtadienį buvo iškviestas į Estijos užsienio reikalų ministeriją, kur gavo notą. Pasak Estijos kariškių, tai yra antrasis Rusijos lėktuvo Estijos oro sienos pažeidimas šiais metais.

"Tai labai erzinantis ir rimtas incidentas, ir tokia jau daugybę kartų pasikartojanti pažeidimų serija jokiu būdu nėra priimtina", — sakoma Estijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Rusija ne kartą yra pareiškusi, kad visi Rusijos orlaivių skrydžiai buvo ir yra vykdomi griežtai laikantis tarptautinių oro erdvės naudojimo virš neutralių vandenų taisyklių, nepažeidžiant kitų valstybių sienų.

Dar šia tema
Rusijos MiG-31 palydėjo amerikiečių žvalgybinį lėktuvą virš Čiukčių jūros
Poilsiautojai Sevastopolio krantinėje, archyvinė nuotrauka

Apklausa parodė, kaip Lietuvos gyventojai leis vasaros atostogas

(atnaujinta 09:42 2021.05.09)
Anksčiau atostogos kaime ar sodyboje buvo vienas iš pagrindinių atostogautojų pasirinkimų, tačiau šiais metais dėl ilgo karantino norinčiųjų vasarą atostogauti sodybose sumažėjo

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Susiruošę atostogauti šiemet lietuviai dažniausiai tikisi ištrūkti iš įprastos aplinkos ir ketina vykti prie jūros, į užsienio kelionę ar kurortus, rodo "Swedbank" Finansų instituto užsakymu atliktas šalies gyventojų tyrimas. 

Tuo tarpu vis mažiau gyventojų atostogas sieja su vietinėmis pramogomis – poilsiu prie ežero, upės, pabuvimu kaime ar sodyboje.

Ilgai užtrukę kelionių į užsienį suvaržymai pakeitė gyventojų požiūrį į atostogas sodybose ir gamtoje, pastebi "Swedbank" Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

"Anksčiau atostogos kaime ar sodyboje buvo vienas iš pagrindinių atostogautojų pasirinkimų, tačiau šiais metais norinčiųjų vasarą atostogauti sodybose sumažėjo nuo 35 iki 25 proc. Mažėja ir gyventojų noras atostogauti prie upių ar ežerų – atostogas su poilsiu prie vandens telkinių šiemet sieja 33 proc. gyventojų, nors prieš kelis metus šis pasirinkimas buvo akivaizdus lyderis (42 proc.)", − sako Cvilikienė. 

Gyventojai pasirengę išlaidauti

Įprasta, kad lyginant išlaidas per atostogas ir įprastą mėnesį, didžioji dalis gyventojų nurodo per atostogas išleidžiantys daugiau – taip elgiasi maždaug 6 iš 10 šalies gyventojų, rodo tyrimas. 

"Tačiau šiemet ketinančių per atostogas paišlaidauti gyventojų dalis išaugo. Dvigubai didesnį biudžetą atostogoms ketina skirti 38 proc. apklaustųjų, trigubai didesnį 17  proc., o keturis ir daugiau kartų per atostogas išleis 8 proc. gyventojų. Pastarasis rodiklis prieš trejus metus siekė 4 proc.", − komentuoja Cvilikienė. 

Kaip rodo tyrimas, maždaug 3 iš 10 gyventojų planuoja atostogauti su įprastu mėnesiniu biudžetu.

Mažėja miego atostogų poreikis

Remiantis tyrimo duomenimis, galimybė skirti pakankamai laiko išsimiegoti, kaip svarbiausias atostogų atributas, prieš trejus metus buvo svarbus 22 proc. apklaustųjų, o šiuo metu tai aktualu tik 14 proc. besiruošiančių atostogauti. 

"Šis kriterijus paprastai aktualesnis jaunesnio, iki 35 metų amžiaus gyventojams. Ankstesniais metais jaunimui miegui neretai pritrūkdavo laiko, nes tekdavo derinti mokslus, karjerą, pramogas su draugais ir rūpestį savimi. Tačiau šiuo metu akivaizdu, kad miego atostogos netenka prioriteto − pastaruoju metu visi gyvenome tik darbo ir namų režimu, todėl gerai išsimiegoti ir pailsėti buvo kur kas paprasčiau", – komentuoja Cvilikienė. 

Kaip rodo tyrimas, atostogas su jūra dažniau sieja mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Apsilankymą užsienio šalyje dažniau įvardija aukščiausio išsimokslinimo ir didesnių pajamų grupės atstovai bei didmiesčių gyventojai. Tas pati gyventojų grupė atostogas labiau sieja su naujomis patirtimis ir turi lūkesčių pamatyti ar sužinoti ką nors naujo. 

Antrasis karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio pradžios. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.

Tegai:
vasara, Lietuva, apklausa
Dar šia tema
Lietuvos gyventojai keliones į užsienį planuoja jau šiai vasarai
Gegužę Lietuvos oro uostuose bus vykdoma beveik 40 tiesioginių maršrutų
Nausėda papasakojo, kokios vakcinos turėtų būti ES "žaliajame pase"