Estijos pasas, archyvinė nuotrauka

Estijos gyventojai atsisako pasų vardan Rusijos pilietybės

98
(atnaujinta 19:33 2017.10.19)
Praėjusiais metais Estijos pilietybės atsisakė daugiau kaip du šimtai žmonių, iš kurių daugiau nei pusė panorėjo tapti Rusijos Federacijos piliečiais

VILNIUS, 19 spalis — Sputnik. Estijos vyriausybė patvirtino 32 prašymus atlaisvinti nuo pilietybės, dvylika iš jų žmonės pateikė siekdami gauti Rusijos Federacijos pasą, pranešė RIA Novosti.

Beveik visi norintys atsisakyti Estijos pilietybės gyvena kitų šalių teritorijoje, o tik keturi iš jų dabar yra respublikoje. Likę, pasak vyriausybės, yra Rusijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Airijoje ir Nyderlanduose.

Pernai Estijos pilietybės atsisakė 209 žmonės, iš kurių daugiau nei pusė — 110 — atsisakė jos, kad gautų Rusijos pasą.

Estijoje pagal įstatymus draudžiama būti dviejų ir daugiau valstybių piliečiu. Respublikoje emigracijos klausimas iškeltas itin aštriai. Gavus nepriklausomybę, šalies gyventojų skaičius sumažėjo 65 tūkstančiais žmonių, priežastis —gyventojų nutekėjimas ir mažas gimstamumas.

Dvigubos pilietybės klausimas

Šią savaitę premjeras Saulius Skvernelis pasakė, kad jei Konstitucinis Teismas neatvers kelio dvigubai pilietybei į kitas Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis išvykusiems lietuviams, politikai turės skelbti referendumą dėl Konstitucijos pataisų.

 

Šiuo metu dešimtims tūkstančių Lietuvos piliečių, iš tėvynės išvykusių iki 1991 metų, tokia išimtis galioja. Tačiau piliečiams, kurie išvyko iš šalies po 1990 metų kovo 11 dienos, ši teisė atimama. Todėl Seimas dar kartą bando paklausti, ar nediskriminuojami apie 800 tūkstančių iš Lietuvos išvykusių piliečių, kai jų tėvai, seneliai ir litvakai tokią teisę jau turi.

Dvigubos pilietybės klausimas tapo itin aktualus po 2016 metų Didžiosios Britanijos, kur šiandien gyvena dešimtys tūkstančių Lietuvos piliečių, nacionaliniu referendumu priimto sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos. Šios šalies pasitraukimo iš Bendrijos metu dabar Didžiojoje Britanijoje gyvenantiems ir dirbantiems Lietuvos piliečiams gali iškilti didelių iššūkių, susijusių su pilietybės išsaugojimu.

Skaičiuojama, jog vien dėl to Lietuva gali jau per ateinančius porą metų prarasti dešimtis tūkstančių piliečių, vietoj Lietuvos Respublikos pilietybės pasirenkančių Didžiosios Britanijos pilietybę.

114 Seimo narių pasirašė įstatymo projektą dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo.

98
Tegai:
dviguba pilietybė, pilietybė, Estija, Rusija
Dar šia tema
Konstitucinis Teismas išspręs dvigubos pilietybės klausimą
Dvigubos pilietybės klausimas: Seimo nariai siūlo įkurti Lietuvio pasą
Seimas: dėl dvigubos pilietybės išimčių kreipiamės į Konstitucinį Teismą
Linkevičius siūlo keisti Referendumo įstatymą dėl dvigubos pilietybės
Nepriklausomybės laikais emigravę lietuviai galės turėti dvigubą pilietybę
Elektros energija, archyvinė nuotrauka

Elektra Baltijos šalyse atpigo daugiau nei ketvirtadaliu

(atnaujinta 22:36 2020.07.07)
Elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" teigimu, Lietuvoje augant gamybai, suvartojimas nepakito

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje krito 28 proc. iki 32,48 euro už megavatvalandę, praneša "Elektrum Lietuva".

Pranešama, kad Latvijoje elektra atpigo 27 proc. iki 32,98 eur/MWh, Estijoje — 29 proc. iki 32,19 eur/MWh. Tuo tarpu "NordPool" biržoje elektros energijos kaina susitraukė iki 1,84 Eur/MWh.

"Didžiausią įtaką kainų sumažėjimui praėjusią savaitę turėjo  padidėję tarpusavio energijos srautai tarp Baltijos šalių. Be to, į Lietuvą ir Estiją užfiksuotas didesnis energijos srautas iš Švedijos bei Suomijos", — teigė elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pabrėžiama, kad Lietuvoje augant gamybai, suvartojimas nepakito.

Nuo birželio 29 iki liepos 5 dienos elektros energijos gamybos apimtys Lietuvoje šoktelėjo 5 proc. iki 104 GWh. Latvijoje gamyba sumažėjo iki 44 proc. iki 62 GWh, Estijoje — 29 proc. iki 62 GWh.

Pažymima, kad visose Baltijos šalyse gamybos rodiklis smuko 23 proc. iki 229 GWh.

Per savaitę trys Baltijos šalys kartu pagamino 49 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje ir Estijoje pagaminta po 49 proc., o Latvijoje — 51 proc. šaliai reikalingos elektros.

Palyginti su praėjusia savaite, elektros energijos suvartojimas Lietuvoje išliko toks pat — 212 GWh, Latvijoje rodiklis išaugo 7 proc. iki 123 GWh, Estijoje — 10 proc. iki 128 GWh.

Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse pakilo iki 5 proc. bei siekė 463 GWh.

Tegai:
kaina, elektra, Baltijos šalys
Dar šia tema
Nauja Rusijos ginklų pergalė: kodėl Egiptas pasirinko 500 T-90MS
Energetikos pasaulio laukia chaosas
Sputnik Estija vadovė Jelena Čeryševa, archyvinė nuotrauka

Čeryševa: Europos pozicija "Sputnik Estija" atžvilgiu yra nusikalstama tyla

(atnaujinta 18:02 2020.07.07)
Estijos valdžia ir toliau riboja "Sputnik Estija" veiklą, pažeisdama žodžio laisvės principus. Apie tai tarptautinėje konferencijoje "Pasaulis žiniasklaidos akimis 2020 metais" kalbėjo redakcijos vadovė Jelena Čeryševa

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Renginyje dalyvavo Amerikos ir Europos "Sputnik" redakcijų atstovai. Be jų, konferencijoje pranešimus skaitė Rusijos užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir spaudos departamento direktorė Marija Zacharova, laisvai samdoma Kanados žurnalistė Eva Bartlett ir šveicarų rašytojas Guy Mettanas.

Viena pagrindinių konferencijos diskusijų temų buvo sistemingas spaudimas "Sputnik" atstovybėms Baltijos šalyse. Pasak Jelenos Čeryševos, "Sputnik Estija" tapo ryškiausių kovos su kitaip mąstančiais Baltijos regione pavyzdžiu.

"Mes pajutome administracinį spaudimą, ekonominę blokadą, politinę cenzūrą ir galiausiai baudžiamojo persekiojimo grėsmę, — savo kalboje sakė Čeryševa. — Tik Estijos policija gali sau leisti laisvai aiškinti Europos sankcijas, taikydama asmenines ES sankcijas Rusijos valstybinei žiniasklaidai".

Visų pirma, Jelena Čeryševa priminė, kad nuo 2020 metų sausio 1 dienos "Sputnik Estija" svetainė veikia ypatinguoju režimu. Agentūros darbuotojams teko išeiti iš darbo, nes valstybės Policijos ir sienos apsaugos departamentas jiems atsiuntė laiškus su ultimatumu: jei žurnalistai tęs bendradarbiavimą su MIA "Rossija segodnia", jiems bus iškelta baudžiamoji byla pagal straipsnį "Europos sankcijų nesilaikymas". Pažeidimais Estijos valdžios institucijos laiko 2014 metais MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui paskelbtas asmenines sankcijas. Tačiau pati agentūra iki šiol nėra įtraukta į jokį sankcijų sąrašą.

Pasak Čeryševos, ją gąsdina Europos požiūris "Sputnik Estija" atžvilgiu. "Briuselis tyli — ir tai nusikalstama tyla, — sakė žurnalistė. — Apskritai, jis atleidžia rankas kitoms šalims, kurios pradeda tyrinėti Estijos patirtį uždraudžiant Sputnik".

Vienintelis dalykas, kurį sugebėjo pasiekti agentūros redakcija, tai gauti prieigą prie mokesčių mokėjimų. "Tai yra, mes ir toliau mokame mokesčius Estijos valstybei, — pabrėžė Jelena Čeryševa. — Tuo pat metu mokesčių departamentas visiškai uždarė prieigą prie mūsų įmonės elektroninės aplinkos. Tikiuosi, kad MIA "Rossija segodnia" ras išeitį, nes dabar svarbu sakyti tiesą būtent nacionalinėmis kalbomis".

Žurnalistas ir politologas Armenas Gasparianas mano, kad Europos struktūrų reakcija į leidinio blokavimą rodo, kad Baltijos šalyse nėra žodžio laisvės. "Vakaruose buvo girdėti tik nereikšmingi balsai dėl "Sputnik Estija", kad tai nepriimtina, — sakė Gasparianas. — Bet aš nematau didelio masto veiksmų šia tema".

Pasak eksperto, Europos organizacijos pasirinko nesikišimo poziciją tik todėl, kad kalbama apie Rusijos žiniasklaidą.

"Sputnik" persekiojimas daugelyje šalių tapo formalumu. Gal tada mes neteisingai suprantame žodžio laisvę? Gal reikėtų papildyti šią sąvoką, kad žodžio laisvė yra sąlyginis bet kokios tiesos ignoravimas iš mūsų pusės?" — baigdamas kalbą paklausė Gasparianas.

Gaspariano žodžius patvirtina faktas, kad "Sputnik" redakcija Prancūzijoje vis dar nėra akredituota prezidento žiniasklaidos komandoje ir negali lankytis Eliziejaus rūmuose. Apie tai pranešė agentūros atstovė Marija Lipatova.

"Tačiau reikia pažymėti, kad mes pirmieji iš prancūziškai kalbančių žiniasklaidos priemonių pradėjome kalbėti apie koronavirusą ir, nepaisant pandemijos, tęsėme darbą, — teigė žurnalistė. — "Sputnik" korespondento filmuotą medžiagą savo pranešimams vėliau pasiimdavo pagrindinės Prancūzijos nacionalinės žiniasklaidos priemonės".

Marija Lipatova taip pat pridūrė, kad "Sputnik France" nuolat kaltinama melagingų žinių skleidimu, nors agentūra skelbia Rusijos politikų pareiškimų vertimus į prancūzų kalbą. Nepaisant to, agentūros auditorija auga. "Be to, mes užsitarnaujame kolegų, kurie cituoja "Sputnik France", pasitikėjimą", — teigė Lipatova.

Konferencija "Pasaulis žiniasklaidos akimis 2020 metais" skirta dabartinei žurnalistikos būklei Rusijoje ir pasaulyje analizuoti. Dėl koronaviruso pandemijos liepos 7 dieną renginys vyko tarptautiniame "Rossija segodnia" multimedijiniame spaudos centre nuotoliniu būdu.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Rusijos žiniasklaida, Sputnik
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis — išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
"Estijos stiliaus žodžio laisvė — grėsmė žiniasklaidai": apie "Sputnik Estija" situaciją
COVID-19

PSO pranešė, kad koronaviruso pandemija dar nepasiekė piko

(atnaujinta 23:21 2020.07.07)
Per praėjusį savaitgalį Pasaulio sveikatos organizacija užfiksavo daugiau nei 400 tūkst. užsikrėtimo COVID-19 atvejų

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas paskelbė, kad koronaviruso plitimas pasaulyje paspartėjo.

"Protrūkis įsibėgėja ir mes aiškiai nepasiekėme pandemijos piko", — cituoja jį RIA Novosti.

Per praėjusį savaitgalį PSO užfiksavo daugiau nei 400 tūkst. užsikrėtimo COVID-19 atvejų.

Tuo tarpu Ghebreyesusas pabrėžė, kad infekcijos aukų skaičius "išsilygino visame pasaulyje" ir daugeliui šalių pavyko sumažinti mirtingumą nuo koronaviruso. Tačiau kai kuriuose valstybėse šis rodiklis ir toliau auga.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas galiojo nuo kovo 16 dienos.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu COVID-19 serga 207 žmonės. Lietuvoje iš viso nustatyti 1844 koronaviruso atvejai, pasveiko 1547, mirė 79.

Naujausiais duomenimis, koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius pasaulyje viršijo 11,5 milijono žmonių, daugiau nei 535 tūkstančiai iš jų mirė.

Tegai:
koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Koronavirusas vėl puola: PSO susidomėjo Rusijos skiepais nuo COVID-19
JT įvardijo du scenarijus pasauliui po koronaviruso pandemijos