Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid, archyvinė nuotrauka

Estija ketina prašyti NATO stiprinti dalyvavimą Baltijos šalyse

43
(atnaujinta 13:53 2017.11.21)
Estijos prezidentės teigimu, NATO reikia parengti sąveikos schemą, kuri leis prireikus perkelti papildomas pajėgas į Baltijos jūros regioną

VILNIUS, lapkričio 21 — Sputnik. Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid pareiškė, kad artėjančiame NATO viršūnių susitikime būtina išspręsti karinio kontingento didinimo Baltijos regione klausimą, praneša RIA Novosti su nuoroda į Estijos vadovės kanceliariją.

Jensas Stoltenbergas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Kaljulaid pasakė apie tai susitikime su Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Danijos ambasadoriais prie NATO. Jie atvyko į Estiją pirmadienį, siekdami aptarti Aljanso vaidmenį, stiprinant Baltijos regiono saugumą, ir NATO viršūnių susitikimo, kuris planuojamas 2018-aisiais, darbotvarkę.

Pasak Estijos prezidentės, Šiaurės Atlanto aljansui reikia parengti sąveikos schemą, kuri leis prireikus perkelti papildomas pajėgas į Baltijos jūros regioną ir didinti sąjugininkų pajėgas jūroje ir ore. Kaljulaid teigia, kad nuolatinio NATO bataliono buvimas Estijoje rodo Aljanso vienybę ir pasirengimą apginti visą jo teritoriją.

Beprecedentis nuo Šaltojo karo pabaigos NATO karinių pajėgų Rytų Europoje stiprinimas aiškinamas neva padidėjusia agresija iš Rusijos. 2016 metais Varšuvoje vykusio ES viršūnių susitikime buvo priimtas sprendimas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje dislokuoti tarptautinius NATO batalionus. 2017 metų sausį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu BBC pareiškė, kad Aljansas nemato teisioginės grėsmės iš Rusijos Federacijos rytiniam NATO flangui.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad nėra suinteresuota situacija nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremliuje teigiama, kad tušti, niekuo nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos — NATO pretekstas didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų. Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad NATO puikiai žino, jog Rusija neturi planų ką nors pulti, bet naudojasi pretekstu tam, kad būtų galima Rusijos pasienyje dislokuoti kuo daugiau karinės technikos.

43
Tegai:
NATO priešakinių pajėgų batalionas, NATO, Kersti Kaljulaid, Estija
Dar šia tema
Lenkija rengiasi priimti naująjį NATO vadovavimo centrą
KAM vadovas: NATO turi atremti visų tipų grėsmes
Karoblis su NATO gynybos ministrais aptars Aljanso atgrasymo priemones
Dauguma suomių priešinasi narystei NATO
Vengrija nutraukė Ukrainos-NATO aukščiausiojo lygio susitikimo sušaukimą
Vilnius

Ekspertas: jei laimės Baidenas, Baltijos šalimis dar labiau manipuliuos

(atnaujinta 15:18 2020.10.22)
Baltijos šalys yra pasaulio politikos užkampyje, tačiau tikėtina, jog Baltųjų rūmų vadovas gali jas panaudoti savo tikslams, mano ekspertas Dmitrijus Solonikovas

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Jei JAV prezidento rinkimus laimės Džo Baidenas, greičiausiai JAV ir Rusijos santykiai pablogės ir tam tikroms šalims, bus daromas spaudimas. Ne išimtis ir Baltijos šalys, kurios tam ir bus naudojamos, interviu Sputnik Lietuva sakė Šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas.

"Pirma, ten galima dislokuoti amerikiečių ginklus. Antra, galima panaudoti šių šalių balsą ES, suteikiant šių šalių vadovams tam tikrą finansinę paramą, formuojant ten į JAV orientuotą elitą. Iš ten bus galima inicijuoti daugybę bylų prieš Rusiją. Jau seniai Baltijos šalys imasi idėjos reikalauti iš Rusijos kompensacijos už "okupaciją", kurią neva įvykdė sovietinis režimas. Tai galima paaštrinti. <...> Šios šalys toli gražu netampa politikos centru. Jos taps marionetėmis, kurias kažkas kada nors kažkur tampys už siūlų", — sakė jis.

Kandidatas į JAV prezidentus Džo Baidenas žada tvirtą paramą Baltijos šalims, jei jis laimės rinkimus, kaip paaiškėjo iš jo politinio dokumento. Barako Obamos prezidentavimo metu jis buvo atsakingas už saugumą Baltijos regione.

Jei Baidenas taps prezidentu, jis pasius "tvirtą žinią Rusijai: negąsdinkite NATO narių". Pažymima, kad pati žinia kontrastuoja su dabartinio Amerikos lyderio Donaldo Trampo politika, kuris "abejoja ​​aljanso su NATO verte".

Tegai:
Džo Baidenas, JAV, Baltijos šalys
Dar šia tema
Estijos VRM palygino Putiną su vaistininku, sveriančiu viską ant svarstyklių
Baidenui pralaimėjus nepavyks apkaltinti rusų
Trampas pajuokavo, kad amerikiečiai Rusijoje laikomi "trenktais"
Briedis, archyvinė nuotrauka

Rygos policija visą dieną gaudė briedį, tačiau nesėkmingai

(atnaujinta 21:22 2020.10.21)
Bendrovė "Latvijas dzelzceļš" pasinaudojo briedžio apsilankymu mieste socialinei reklamai ir paprašė piliečių būti atsargesnių prie geležinkelio bėgių

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Į Rygą nuklydęs briedis visą dieną bėginėjo nuo Valstybės policijos pareigūnų, praneša Sputnik Latvija.

Pranešimą apie tai, kad Grizinkalno parke buvo pastebėtas briedis, pareigūnai gavo 8:40 val. Iš ten briedis nužygiavo į Rygos centrinę stotį, kurios sargybiniai nesėkmingai bandė pagauti gyvūną ant platformų.

"Latvijas dzelzceļš" kameros užfiksavo, kaip briedis geležinkelio tiltu kirto Dauguvą, o jį lėtai sekė keleivinis traukinys.

Vėliau briedis dingo tarp medžių Zakusalos saloje, prie Latvijos televizijos pastato. Sutemus paiešką buvo nutarta nutraukti. Kur briedis dabar, pareigūnai nežino ir ragina gyvūną pastebėjusius piliečius pranešti apie tai policijai.

Bendrovė "Latvijas dzelzceļš" panaudojo briedžio apsilankymą mieste socialinei reklamai, o socialiniuose tinkluose paskelbė gyvūno kadrus su kreipiniu: "Nebūk briedis, sulėtink prie bėgių!"

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius juokais parašė "Twitter", kad policija greičiausiai persekiojo briedį, nes jis vaikščiojo po miestą be kaukės.

Tegai:
briedis, Latvija, Ryga
Dar šia tema
Politologas: Latvijos gyventojai praranda susidomėjimą situacija Baltarusijoje
Latvija paliko Ukrainą be humanitarinės pagalbos, bijodama COVID-19
Latvijos prezidentas ragina jaunus žmones sugalvoti naujų žodžių, jei jų nepakanka
Laikrodis, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje įvedamas žiemos laikas: laikrodžius suksime atgal

(atnaujinta 22:42 2020.10.24)
Tikimasi, kad toks perėjimas bus padarytas paskutinį kartą. Tuo pačiu metu vis dar nėra aišku, kokį laiką — žiemos ar vasaros — vyriausybė patvirtins pagrindiniu

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Lietuvoje paskutinį spalio sekmadienį įvedamas žiemos laikas. 04:00 valandą šalies gyventojai turės persukti laikrodžio rodykles valanda atgal.

Žiemos laikas galios iki paskutinio kovo sekmadienio, tada paprastai pereinama prie vasaros laiko.

Kai kurie ekspertai mano, kad laikrodžio nustatymas turi neigiamos įtakos sveikatai. Tai ypač pasakytina apie nestabilios psichikos ir silpnos sveikatos žmones. Ekspertai sako, kad valandą praradęs režimas gali labai paveikti bendrą žmogaus savijautą, tačiau ne visi sutinka su šia nuomone.

Часы, перевод времени.
© Sputnik / Edvinas Mamontovas
Kur sukti laikrodžio rodykles

Dauguma pasaulio šalių naudoja sezoninį laiką, tačiau kai kurios Europos šalys nori jo atsisakyti. 2019 metų pavasarį Europos Parlamentas patvirtino laikrodžių sukiojimo ES atšaukimą nuo 2021 metų. Europos Sąjungos šalims bus leidžiama pasirinkti laiką, kurį jos nori palikti pagrindiniu.

Užpernai Lietuvoje buvo atlikta apklausa. Piliečių buvo klausiama, kokį laiką jie nori palikti pagrindiniu. Už vasaros laiką pasisakė daugiau nei 60 procentų lietuvių, dauguma jų buvo vyresni nei 50 metų žmonės, regioninių centrų ir mažų miestelių gyventojai. Tuo pat metu 26 procentai piliečių norėtų palikti žiemos laiką. Šį variantą palaikė didmiesčių gyventojai, taip pat respondentai, gyvenantys vakariniuose ir rytiniuose regionuose. Likusiems buvo sunku atsakyti.

Lietuva, Latvija ir Estija pareiškė norą gyventi viename laike. Tačiau diskutuodami šiuo klausimu jos nenurodė, kuris — vasaros ar žiemos — laikas bus pasirinktas pagrindiniu.

Tegai:
laikrodis, laikas