Aktyvistai Rygoje papuošė Kalėdų eglutę duobėje kelyje miesto centre, nuotrauka iš įvykio vietos

Aktyvistai Rygoje papuošė Kalėdų eglutę kelio duobėje miesto centre

88
(atnaujinta 18:13 2017.12.07)
Organizacija "Miestas žmonėms" simboliškai pasveikino Rygos dūmą — aktyvistai papuošė Kalėdų eglutę vienoje iš daugybės duobių kelyje šalia parlamento pastato

VILNIUS, gruodžio 7 — Sputnik. Judėjimo "Miestas žmonėms" atstovai trečiadienį, gruodžio 6 dieną, bandė pastatyti Kalėdų eglutę vienoje iš duobių kelyje, tačiau įsikišo policija.

Savo akciją aktyvistai pavadino "Simbolinis sveikinimas Rygos dūmai".

"Šiandien vakare Rygos vicemeras Andris Ameriks Rotušės aikštėje iškilmingai uždegė eglutę ir atidarė festivalį "Kalėdinių eglučių kelias". Šalia, beveik priešais Dūmą įvyko alternatyvus renginys Riga Tactical Urbanists, kurio metu į duobę, kurios Dūma nesugeba užtaisyti jau daugelį metų, buvo pastatyta papuošta eglutė", — pranešė akcijos organizatoriai savo Facebook paskyroje.

Akcijos dalyviai kūrybingai veikė: visiems norintiems prisijungti prie renginio, jie siūlė karštos arbatos, vaišino saldumynais, taip pat siūlė nusifotografuoti šalia žaliaskarės.

Panaši akcija judėjimas "Miestas žmonėms" rengiama ne pirmą kartą. Šių metų pavasarį toje pačioje vietoje į duobes kelyje organizacija pasiūlė aktyviems Rygos gyventojams pasodinti tulpių.

Tačiau nei tulpės, nei  Kalėdų eglė neprigijo šioje duobėje. Kaip Facebook parašė vienas iš judėjimo dalyvių, tą pačią vakarą aktyvistai turėjo pašalinti eglę, nes policijos pareigūnai grasino jiems bauda už chuliganizmą. Budintis Rygos dūmos pastate darbuotojas pareiškė, kad jam jau nusibodo stebėti šį renginį per vaizdo stebėjimo kameras.

Aktyvistai nepakeitė alternatyviojo medžio ir nenukreipė jo į kitą kelio duobę, tačiau Rygoje yra pakankamai gera. Judėjimas "Miestas žmonėms" skirtas visiems Rygos gyventojams, kurie nori daugiau gryno oro, saugumo gatvėse ir greitai bei lengvai iš taško A pasiekti tašką B.

88
Tegai:
Kalėdų eglutė, duobės, akcija, Kalėdos, "Miestas žmonėms", Ryga
Dar šia tema
Latvijos policininką nubaudė už Rusijos vėliavą asmeniniame automobilyje
Latvijoje išsigando Rusijos 200 rublių kupiūros
Pieno produktai

Trečdalis estų per mėnesį išmeta nuo vieno iki penkių kilogramų maisto

(atnaujinta 13:02 2021.04.11)
Dauguma respublikos gyventojų pripažįsta, kad maisto švaistymas yra rimta problema, tačiau laiko stoka trukdo geriau planuoti maisto produktus

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Maždaug keturiasdešimt procentų Estijos gyventojų kas savaitę išmeta maistą, o trečdalis gyventojų per mėnesį išmeta nuo vieno iki penkių kilogramų maisto. Apie tai praneša Estijos portalas ERR.

Pažymima, kad dauguma respublikos gyventojų pripažįsta, kad maisto švaistymas yra rimta problema, tačiau laiko stoka trukdo geriau planuoti maisto pirkimą ir maitinimą.

Apklausos duomenimis, 38 procentai Estijos gyventojų maistą išmeta bent kartą per savaitę. Septyni iš dešimties respondentų teigė, kad per mėnesį išmeta iki vieno kilogramo maisto, o maždaug trečdalis tyrimo dalyvių tai daro kiekvieną mėnesį, išmesdami nuo vieno iki penkių kilogramų maisto. Tik penktadalis apklaustųjų visiškai nemeta maisto.

Dauguma estų sutinka, kad kiekvienas turėtų pakeisti savo vartojimo įpročius, kad sumažintų maisto vartojimą. Be to, šios nuomonės dažniausiai laikosi moterys ir respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą.

Kas ketvirtas apklausos dalyvis mano, kad nieko negalima padaryti savarankiškai, norint sumažinti išmetamo maisto kiekį.

Respondentai nuo 25 iki 34 metų dažniau nei kiti pripažino, kad maistą išmeta bent kartą per savaitę. Apie tai pranešė ir privačiame sektoriuje dirbantys specialistai. Mažiausiai pajamų mesti žmonės, turintys mažesnes pajamas (kurių mėnesinis atlyginimas siekia 301–500 eurų).

55–64 metų amžiaus grupės atstovai ir žmonės, turintys taikomąjį išsilavinimą, paprastai nemetė maisto.

Remiantis apklausos rezultatais, 18 procentų respondentų nelaiko maisto mėtymo problema, o 12 procentų apie tai negalvoja. Tyrimo dalyviai, kurių amžius nuo 55 iki 64 metų, žymiai dažniau atsakė, kad nemano, kad maisto švaistymo problema yra reikšminga.

Žmonės, turintys taikomąjį išsilavinimą, taip pat linkę manyti, kad šios problemos nėra.

Lietuvos gyventojai nuolat nerimauja dėl maisto kainų augimo. Respublikos vyriausybė pažadėjo imtis priemonių užkirsti kelią kainų kilimui, tačiau realių veiksmų nebuvo imtasi.

Tuo pačiu metu kai kurie lietuviai mieliau važiuoja į kaimynines šalis, pavyzdžiui, Latviją ir Lenkiją, įsigyti maisto ir alkoholio, nes ten kainos mažesnės.

Tegai:
maistas, Baltijos šalys, Estija
Rusijos ir Estijos siena

Estijos užsienio reikalų ministrė ragina Rusiją grįžti prie sienos sutarties ratifikavimo

(atnaujinta 23:40 2021.04.10)
Estijos URM vadovė, pažymėjo, kad Rusija ir Estija yra kaimynės, todėl šalys turi bendrauti tarpusavyje net kilus nesutarimams

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets pasikvietė Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą aptarti dvišalius santykius, visų pirma dėl 2014 metų sienos sutarties ratifikavimo. Apie tai pranešė Estijos ir Rusijos diplomatinių atstovybių spaudos tarnybos.

Liimets, pokalbio su Lavrovu metu, pažymėjo, kad Rusija ir Estija yra kaimynės, todėl šalys turi bendrauti tarpusavyje net kilus nesutarimams.

"Telefoninio pokalbio metu iškėliau 2014 metais pasirašytos mūsų šalių sienos sutarties ratifikavimo klausimą kaip svarbią dvišalių santykių temą. Dabartinė Estijos vyriausybė paskelbė esanti pasirengusi toliau dirbti šia linkme", — sakė ji.

Savo ruožtu Lavrovas patvirtino Rusijos poziciją, kad "būtina sąlyga ratifikavimui Rusijoje yra Talino įvykdytų susitarimų, pasiektų pasirašant sienų sutartis 2014 metais, vykdymas".

"Mes kalbame apie vienareikšmišką oficialaus Talino teritorinių pretenzijų Rusijai ir bet kokių politinių "priedų" atsisakymą. Rusija norėtų matyti savo kaimynų pasirengimą formuoti normalią nekonfliktišką dvišalių santykių atmosferą", — teigė Rusijos užsienio reikalų ministras.

Savo ruožtu Estijos užsienio reikalų ministrė pareiškė, kad dabartinis sienos susitarimas "suteikia pasitikėjimo, kuris yra labai svarbus tiek pačiai Estijai, tiek jos sąjungininkams".

"Tai liečia ir mūsų saugumą, ir kovą su organizuotu nusikalstamumu, narkotikų tranzitu, kontrabanda ir prekyba žmonėmis. Priėjome prie bendros nuomonės, kad konsultacijos turėtų būti tęsiamos", — pažymėjo Eva-Maria Liimets.

Vasario mėnesį ji pranešė, kad Estija yra pasirengusi žengti pirmąjį žingsnį ratifikuojant sienos sutartį su Rusija.

Dokumentą abiejų šalių užsienio reikalų ministrai pasirašė 2014 metų vasario mėnesį, tačiau parlamentai jo neratifikavo. Sienos sutarties ratifikavimo klausimas vėl iškilo 2020 metais, tačiau tuomet valdančioji koalicija, kuriai priklausė Estijos liaudies konservatorių partija (EKRE), atsisakė ją ratifikuoti.

Tuometinis Seimo pirmininkas Henn'as Põlluaas'as (EKRE) atkreipė dėmesį į tai, kad sienos sutartis buvo sudaryta vadovaujant Reformų partijai, kuri buvo opozicijoje 2020 metais. Šių metų sausį reformistai sukūrė naują koaliciją su Centro partija. Konservatoriai mano, kad dokumentas prieštarauja 1920 metais sudarytai Tartu taikos sutarčiai, kuri, anot Rusijos užsienio reikalų ministerijos, tapo negaliojanti 1940 metais Estijai tapus TSRS dalimi.

Pagal Tartu taikos sutartį dalis šiuolaikinės Rusijos teritorijos, įskaitant Pečorą ir dešinįjį Narvos krantą, priklausė Estijai. Šios žemės buvo perduota RSFSR 1940 metais.

Tegai:
Rusija, Estija
Линии электропередач

"Kommersant": Baltijos šalys pirmą kartą atsisakė elektros energijos Rusijos

(atnaujinta 10:07 2021.04.12)
Remiantis leidinio informacija, Latvija, nepaaiškinusi priežasčių, dviem dienoms — balandžio 8 ir 11 — sustabdė komercinį importą iš Rusijos, kai buvo atliktas bandomasis Baltarusijos ir Lietuvos perdavimo linijos atjungimas

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Latvija nutraukė Rusijos elektros importą per bandomąjį elektros tiekimo linijų tarp Baltarusijos ir Lietuvos sustabdymą, praneša leidinys "Kommersant" su nuoroda šaltinius.

Pasak vieno iš žiniasklaidos pašnekovų, Latvijos sistemos operatorius (AST), nepaaiškinęs priežasčių, iki nulio sumažino skerspjūvio srautus su Rusija. Tai įvyko per bandymus, susijusius su Baltijos šalių pasitraukimu iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija ir Lietuva). Be to, "Sistemos operatorius" (Rusijos vieningos energetikos sistemos dispečeris) pabrėžė, kad anksčiau buvo suderinta dėl bandymų su visais energijos žiedo dalyviais.

Dėl to energijos kainos europinėje Rusijos dalyje ir Urale sumažėjo 1-3%, o Lietuvoje neatidėliotinos kainos padidėjo 8,5%, padidėjus tiekimui iš Lenkijos ir Švedijos. Tai atspindėjo staigus elektros energijos pabrangimas (keturiais eurais už megavatą per valandą).

Savo ruožtu Rusijos Energetikos ministerija pranešė, kad perdavimo linijos tarp Baltarusijos ir Lietuvos uždarymas neturėjo įtakos elektros sistemos veikimui. Kaip paaiškino "Inter RAO", elektros tiekimas Lietuvai iš Kaliningrado srities nebuvo nutrauktas.

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Interviu Sputnik Lietuva Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas pabrėžė, kad Baltijos šalys kol kas turi pranašumą, kad elektrą galima gauti iš įvairių šaltinių, kurių jos neteks, jei išeis iš BRELL.

Tegai:
Baltarusija, Latvija, Lietuva, BRELL
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
Prie BelAE prisidėjo tranzitas. Lietuvai "suskaudo" kitoje vietoje
Seimas leido sukurti elektros kaupimo sistemą
Ekspertas: Lietuvos neišgelbės jokie kaupikliai energetinės sistemos kolapso atveju