Paroda-mugė Russian Food Road Show – Riga 2017, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalyse gali atsirasti Rusijos prekybos namai

108
(atnaujinta 17:01 2018.01.11)
Tarptautinės organizacijos "Eurazijos verslo sąjunga" strategija numato darbą visose Baltijos šalyse; Latvija ir Rusija jau pasirašė memorandumą dėl prekybos namų įsteigimo

VILNIUS, sausio 11 — Sputnik. Rraėjusių metų gruodį Rusijos bei Latvijos verslininkai ir visuomenės veikėjai Rygoje aptarė dvišalio ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo perspektyvas ir priėjo išvadą, kad Latvijos sostinėje reikia atidaryti "Rusijos prekybos namus".

Tokijus, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Наталья Селиверстова

Kaip Sputnik Estija pareiškė organizacijos "Eurazijos verslo sąjunga" generalinis direktorius Andrejus Čuchlibas, galima sakyti, kad tokios iniciatyvos, be abejo, kalba apie santykių tarp šalių stiprinimą. "Rusijos prekybos namai" priklausys Latvijos jurisdikcijai, juos palaikys verslininkai ir visuomeninės organizacijos, lobistinės struktūros.

"Visi sutiko, kad mums reikia prekybos namų,  kurie leis abiem pusėms plėtoti prekybinius santykius", — sakė Čuchlibas.

Pasak "Eurazijos verslo sąjungos" valdybos pirmininko Edgarso Sedlinšo, memorandumas dėl prekybos namų įsteigimo su dalyviais — tiek iš rusų, tiek iš latvių pusės — jau pasirašytas. "Koncepcija, ar bus pastatytas atskiras pastatas, kvartalas ar nuomojamos komercinės patalpos, vis dar svarstoma", — sakė jis.

Latvija pasirengusi bendradarbiauti

Anot Andrejaus Čuchlibo, prekybos apyvarta tarp Rusijos ir Latvijos 2016 metais sudarė apie penkis milijardus JAV dolerių.

"Ji yra nusistovėjusi, ir, nors yra tam tikrų svyravimų politinės situacijos fone, nematau jokios priežasties, kad Latvijos valdžios institucijos trukdytų atidaryti Rusijos prekybos namus", — sakė Čuchlibas.

Be to, jis pabrėžė, jog neseniai Rygos meras Nilas Ušakovas buvo Maskvos Prekybos rūmų biure, kur pasirašė sutartį, skatinančią prekybą tarp šių dviejų šalių, tai reiškia, kad Latvijos valdžios institucijos ketina suartėti ir prekiauti kaip anksčiau. Verta paminėti, kad 2016 metais, palyginant su 2015 metais, apyvarta sumažėjo 30%.

"Rusijos prekybos namai" Latvijoje padės organizuoti derybas tarp verslininkų iš įvairių šalių, sudaryti sutartis dėl tarptautinių pirkimo ir pardavimo sandorių, o kaip importuotojas veiks Latvijos "Eurazijos verslo sąjunga".

Prekybos namai Estijoje ir Lietuvoje — tai laiko klausimas

Pasak Čuchlibo, kol kas nėra patvirtintų planų dėl šios struktūros Estijoje ar Lietuvoje. Tačiau "Eurazijos verslo sąjungos" strategija numato darbą visose Baltijos šalyse.

Prekybos apyvarta tarp Rusijos ir Lietuvos 2016 metais sudarė apie tris milijardus JAV dolerių, palyginti su 2015 metais ji sumažėjo 14%.  O tarp Rusijos ir Estijos — 2,6 milijardo JAV dolerių, palyginti su 2015 metais ji sumažėjo 0,31%.

Sankcijos netrukdo prekybai

Čuchlibas pabrėžė, kad nors ir veikia sankcijos kai kurioms Rusijos prekėms, tačiau galima prekiauti kitomis neuždraustomis prekėmis.

Vilkikas pasienyje. Archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Виктор Толочко

Yra didelė prekių grupė, kuria galima prekiauti nepažeidžiant teisės ar tarptautinių aktų.

"Jei atsirado susitarimas dėl šprotų iš Latvijos importo į Rusiją, mes juo pasinaudosime. Mėsos ir pieno produktais, pavyzdžiui, mes neprekiaujame", — paaiškino Čuchlibas.

"Eurazijos verslo sąjunga"

Eurazijos ekonominės erdvės verslininkų sąjunga "Eurazijos verslo sąjunga" buvo įkurta 2014 metų liepą. Tai tarptautinė nekomercinė organizacija.

Šiandien "Eurazijos verslo sąjunga" egzistuoja kaip savarankiškos nekomercinės organizacijos šiose valstybėse: Italija, Rusija, Latvija, Malaizija, Kinija (Šanchajus, Pekinas), Kirgizija. Jų tikslas — nacionalinių ekonomikų plėtra tarptautinių prekybos ir ekonominių santykių pagalba.

108
Tegai:
Rusijos prekybos namai, prekyba, "Eurazijos verslo sąjunga", Andrejus Čuchlibas, Baltijos šalys, Rusija
Dar šia tema
Prancūzijos finansų ministras pasiūlė RF "manevruoti" atsižvelgiant į sankcijas
Grybauskaitė pasiruošusi dialogui su Rusija — Lietuva sudeda viltis į ES?
"Žaislų istorija" — Lietuva prieš "mandagius žmogeliukus"
airBaltic

Latvijos "airBaltic" atidaro filialą Lietuvoje skristi į Kijevą

(atnaujinta 15:28 2020.11.30)
Latvijos nacionalinės aviakompanijos "airBaltic" filialo įsteigimas Lietuvoje yra susijęs su ketinimu vykdyti skrydžius į Kijevą

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Latvijos nacionalinė oro linija "airBaltic" įsteigė filialą Lietuvoje, kad galėtų vykdyti skrydžius į Kijevą — šiuo maršrutu dabar draudžiami skrydžiai iš Latvijos, pranešė bendrovės vykdomasis direktorius Martinas Gausas, praneša "Baltic Course".

"Tai yra techninis sprendimas, nes mes norime vykdyti skrydžius į vadinamąsias trečiąsias šalis už Europos Sąjungos ribų. Daugiausia kalbame apie skrydžius į Kijevą. Todėl mums reikia įmonės Lietuvoje. Kitų šio sprendimo priežasčių nėra", — sakė jis.

Jis pridūrė, kad dar reikia gauti Lietuvos pusės leidimą vykdyti skrydžius.

"AirBaltic" Lietuvoje buvo įregistruota lapkričio pradžioje. Latvijos aviakompanija paaiškino, kad žiemos sezonu planuojami maršrutai iš Lietuvos į Amsterdamą, Berlyną, Londoną, Miuncheną, Oslą, Paryžių, taip pat į Rygą ir Kijevą.

Pasak "Lietuvos oro uostai" vadovo, skrydžiai iš Lietuvos gali būti vykdomi į šias šalis, esančias už ES ir Europos ekonominės erdvės ribų: Baltarusiją, Ukrainą, Turkiją. Planuojama, kad sausio mėnesį Izraelis bus įtrauktas į šį sąrašą.

"AirBaltic" vykdo skrydžius iš Rygos, Talino ir Vilniaus į 60 pasaulio miestų. Pagrindinis vežėjo akcininkas yra Latvijos valstybė, jai priklauso 96,14% akcijų.

Pagal 2020 metų pirmojo pusmečio rezultatus "airBaltic" patyrė 185 milijonų eurų nuostolį. Gavusi Europos Komisijos leidimą, vyriausybė nacionalinei aviakompanijai subsidijavo 250 milijonų eurų ir panaikino 37 milijonus eurų skolų. Tuo pat metu susisiekimo ministras Talis Linkites neatmetė, kad "airBaltic" reikės naujos valstybės pagalbos.

Tegai:
Kijevas, skrydžiai, Latvija, Lietuva, airBaltic
Dar šia tema
Be orientyrų žemėje: sunkiųjų karinių Il-76 skrydžiai žemo debesuotumo sąlygomis
Dar 18 Rusijos karinių lėktuvų į Armėniją pristatė taikdarius ir įrangą — video
Žvejai

Bedarbiai Latvijos žvejai persikėlė į Rusiją dėl ES politikos

(atnaujinta 07:18 2020.11.30)
Pabrėžiama, kad spalį Europos Sąjunga priėmė sprendimą sumažinti kelių rūšių žuvų žvejybą Baltijos jūroje

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Žvejas Valdis Avotinšas ir jo draugai, likę be darbo, buvo priversti palikti Latviją ir persikėlė į Rusiją. Apie tai jis pasakojo interviu Sputnik Latvija.

Pabrėžiama, kad spalį Europos Sąjunga nusprendė sumažinti kelių rūšių žuvų žvejybą Baltijos jūroje.

Latvijos žvejams, žvejojantiems draudžiamą rytinę Baltijos menkę, buvo leista sunaikinti žvejybos laivus už kompensaciją. Tačiau vyras, ​​tapdamas nerūpestingas, nusprendė palikti šalį, ieškodamas geresnio gyvenimo.

"Rusija labai gerai priėmė ir mane, ir mano bendražygius, kurie kadaise tralais žvejojo ​​Baltijos jūroje, tačiau dėl žiaurios Europos Sąjungos politikos buvo priversti išvežti savo laivus laužui", — sakė jis.

Vyras pabrėžė, kad žvejai už padarytą žalą gavo kompensaciją iš ES, tačiau jie mano, jog tai nepakankama.

"Na, ir ką? Gerai, aš nusipirkau seną vokišką automobilį už dalį pinigų, pravalgiau ir išgėriau dalį pinigų. Bet reikia dirbti, o Latvijoje dabar žvejoti neįmanoma", — sakė šaltinis.

Jis patikslino, kad kartu su bendražygiais jis nusprendė persikelti į Tolimuosius Rytus, kur gyvenimas yra "įdomus ir yra daug darbo".

Tegai:
žvejyba, ES, Rusija, Latvija
Dar šia tema
Už neteisėtą žvejybą Lietuvos gyventojui teks atlyginti daugiau nei 3 tūkst. eurų žalą
Būsimas aplinkos ministras turės išsaugoti Žuvinto turtus, pareiškė Nausėda
Ingrida Šimonytė ir konservatorių frakcijos Seime atstovai

Politologas: valdančioji dauguma Lietuvoje nori pritaikyti valdžią sau

(atnaujinta 18:06 2020.11.30)
Kartu su tuo Lietuvos vadovas taip pat prisiima tam tikrą atsakomybę už Vyriausybę ir todėl kruopščiai nagrinėja šį procesą, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. Konservatyvi Lietuvos Seimo dauguma nori pritaikyti valdžią sau tokia forma, kokia ji ją mato, todėl pasitelkė pagalbos iš Europos Parlamento ministrų skirimo klausime, interviu Sputnik Lietuva pasakė politologas Vadimas Volovojus.

Anksčiau europarlamentarė iš Lietuvos, buvusi gynybos ministrė Rasa Juknevičienė pareiškė, kad jai nesuprantamas delsimas su naujosios Vyriausybės tvirtinimo reikalais po Seimo rinkimų. Pasak konservatorės, dabar Lietuvos politikoje "ne laikas galių žaidimams" ir "nereikia užsižaiti".

Politologas Vadimas Volovojus pareiškė, kad Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda pradėjo atsargiau tvirtinti Vyriausybę po situacijos aplink susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių.

"Jam sakė, kad reikėjo anksčiau žiūrėti, tvirtinti ar netvirtinti šio ministro, dabar jis daugiau nei dėmesingai žiūri į šį reikalą, ieško menkiausių trūkumų. Ne todėl, kad visiškai tikslingai ir specialiai, bet vis dėlto, kad vėliau jis neturėtų problemų... Na, tuo pačiu metu, žinoma, anksčiau buvo sakoma, kad ponas Nausėda yra naujas asmuo politikoje, ir jis vis dar ieško sau vietos politinėje sulaikymo ir atsvarų sistemoje, kad galėtų nustatyti savo galutinį statusą šioje valdžios sistemoje, todėl jo pozicija aiški", — pareiškė jis.

Volovojus pažymėjo, kad konservatorių poziciją taip pat galima suprasti, tačiau ministrės pirmininkės Šimonytės pasiūlyti kandidatai iš tikrųjų kelia klausimų.

"Kita vertus, suprantama konservatyvios daugumos pozicija, kurie nori pritaikyti valdžią sau tokia forma, kokia jie ją mato, ir pritraukė "sunkiąją artileriją" iš Europos Parlamento. Šioje situacijoje, galbūt, daugiau reikia būti prezidento pusėje, kuris visgi taip pat prisiima tam tikrą atsakomybę už Vyriausybę, todėl į šį procesą žiūri dėmesingai. Ir galų gale, jei pažiūrėti objektyviai, tai iš tikrųjų kai kurie Šimonytės pasiūlytos kandidatūros kelia klausimus, todėl paprasčiausiai patvirtinti visą Vyriausybę būtų neteisinga", — apibendrino jis.

Anksčiau nauja Lietuvos ministre pirmininke buvo paskirta konservatorių partijos atstovė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, kuri dar prieš pradėdama eiti pareigas pristatė kandidatus į ministrus tvirtinti prezidentui Gitanui Nausėdai.

Tačiau penktadienį Nausėda pranešė, kad Šimonytės parengtas sąrašas nebus patvirtintas visiškai.

Kaip pranešė Sputnik Lietuva, pradinėje sąrašo versijoje yra politinių veikėjų, kurie yra labai prieštaringi Lietuvos visuomenės ir daugybės ekspertų nuomone. 

Tegai:
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), vyriausybė, Lietuva
Dar šia tema
Nemokšų vyriausybė? Advokato padėjėja gali tapti Lietuvos teisingumo ministre 
Aistros dėl tatuiruočių. Ką reiškia būsimos teisingumo ministrės politinis manifestas
Nausėda pareiškė, kad ne visi kandidatai į ministrus bus patvirtinti