Alkoholis, archyvinė nuotrauka

Kaip nugirdyti kaimyną: Latvija trukdo Lietuvai ir Estijai kovoti su girtavimu

101
(atnaujinta 10:54 2018.02.04)
Latvijos pasienyje su Lietuva ir Estija atidaroma vis daugiau alkoholinių gėrimų parduotuvių; ekspertų manymu, tokiu būdu latviai nori papildomai užsidirbti iš kaimynų problemų

VILNIUS, vasario 4 — Sputnik. Kol Lietuvoje ir Estijoje kovojama su girtavimu, Latvija parduoda pigų alkoholį ir užsidirba iš Baltijos gyventojų troškimo išgerti, praneša NTV.

Kaip praneša televizijos kanalo korespondentas, kai kuriose Latvijos parduotuvėse dabar visada anšlagas, ir ryškus to pavyzdys — alkoholinių prekių sandėlis Valkos mieste Latvijos ir Estijos pasienyje. Kiekvieną dieną ten atvažiuoja tūkstančiai estų ir tiesiog vežimėliais išperka alkoholinius gėrimus. Estijos gyventojai sako, kad, jei Latvijoje jie išleido, pavyzdžiui, 170 eurų, savo šalyje jie turėtų sumokėti 250.

Lietuviai jau keletą metų iš eilės pirmauja pasaulyje pagal alkoholio vartojimą ir taip pat neatsilieka nuo Estijos gyventojų, keliaudami į Latviją prisipirkti alkoholio. Ne taip seniai Lietuvos ir Latvijos pasienyje atsirado alkoholinių gėrimų parduotuvė. Pardavėjai net nežiūri į pirkėjų pasus, o nusipirkti alkoholio galima iki vėlaus vakaro ir daug pigiau nei pačioje Lietuvoje.

Knterviu NTV žmogaus teisių gynėjas Aleksandras Gaponenko pasakė  kad jokios draugystės tarp Baltijos šalių nėra.

"Prieš Rusiją — jie vieningi, o jei kalbama apie pinigus, tada nėra draugų, yra tik verslo interesai", — pabrėžia ekspertas.

Nuo 2018 metų pradžios Lietuvoje įsigaliojo naujos alkoholio pardavimo taisyklės. Dabar alkoholį galima pirkti nuo pirmadienio iki šeštadienio nuo 10:00 iki 20:00, sekmadieniais nuo 10:00 iki 15:00. Be to, dabar įsigyti alkoholinių gėrimų gali tik tie, kam sukako 20 metų.

101
Tegai:
girtavimas, alkoholinis gėrimas, Baltijos šalys, Estija, Lietuva
Dar šia tema
"Savižudžių ir bedarbių šalis". Lietuviai suvedinėja sąskaitas su gyvenimu
Mokslininkai nustatė ryšį tarp tautos mentaliteto ir alkoholizmo
Girtas Seimas: Lietuvos politikų alkoholizmas
 Naikintuvas Eurofighter Typhoon FGR 4

Šventės metu virš Estijos skraidė NATO lėktuvai, tačiau niekas nepastebėjo 

(atnaujinta 09:57 2021.02.25)
Vakar Estija šventė 103-iąsias nepriklausomybės metines. Vietoj parado buvo suplanuotas iškilmingas lėktuvų skrydis

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Estijos nepriklausomybės 103-iųjų metinių minėjimo dieną NATO lėktuvai skraido virš respublikos, tačiau dėl blogų oro sąlygų jų niekas nepastebėjo, pranešė RIA Novosti, remdamasi Estijos žiniasklaida.

Trečiadienį Estija šventė valstybinę šventę — 103-iąsias respublikos nepriklausomybės metines. Šią dieną, 1918 metų vasario 24-ąją, Estijos gelbėjimo komitetas paskelbė manifestą, skelbiantį Estiją nepriklausoma ir demokratine respublika. Vietoj dėl koronaviruso atšaukto karinio parado buvo planuojamas NATO lėktuvų skrydis virš Estijos.

Trečiadienį Estijos kariškiai leidiniui sakė, kad dėl rūko ir žemų debesų ne visi iš pradžių planuoti skrydžiai galėjo būti atlikti.

"Dėl to skrydžiai vyko pagal sutrumpintą planą: pavyzdžiui, Italijos oro erdvės apsaugos padalinio virš Baltijos šalių naikintuvai "Eurofighter Typhoon" dėl oro sąlygų nepakilo iš Lietuvos oro bazės netoli Šiaulių", — sakoma pranešime.

Pažymima, kad, anot skaitytojų pranešimų, dėl debesuotumo daugumoje Estijos miestų nebuvo matyti jokių lėktuvų, buvo girdėti tik galingų variklių ošimas.

"Taline dešimtys žmonių susirinko į Laisvės aikštę, tikėdamiesi pamatyti lėktuvus savo akimis, tačiau dėl debesų šį kartą nieko nebuvo galima pamatyti iš centrinės sostinės aikštės", — sakoma straipsnyje.

Skrydžiai vyko virš Talino, Kardlos, Kuresarės, Pernu, Viljando, Tartu, Paidės ir Rakverės miestų mažiausiai 300 metrų aukštyje.

Skrydžiuose dalyvavo Estijos oro pajėgų mokomieji reaktyviniai lėktuvai L-39 ir transportiniai lėktuvai M-28, saugantys Baltijos šalių oro erdvę; Vokiečių naikintuvai "Eurofighter Typhoon", pakilę iš Amario aviacijos bazės netoli Talino; keturi JAV oro pajėgų naikintuvai F-15, lydimi dviejų KC-135, pakilę iš Leikenhito bazės Didžiojoje Britanijoje.

Tegai:
naikintuvai, Estija
Памятник на воинской братской могиле в Екабпилсе

Latvijoje memorialo sovietų kariams pavogta patranka

Veteranai ir visuomenininkai vasario 24 dienos rytą pastebėjo, kad nežinomi asmenys sunaikino paminklą prie karių kapinių pačiame Jekabpilio centre

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Patranka, įrengta memoriale sovietų kareiviams Latvijos Jekabpilyje, dingo nuo postamento, žurnalistams pranešė miesto veteranų palaikymo draugijos pirmininkė Lidija Amosova.

Antradienį Tėvynės gynėjo dienos proga prie paminklo veteranai padėjo gėlių. Pasak Amosovos, patranka buvo vietoje, tačiau trečiadienio rytą ji dingo.

Полиция работает на месте разрушения памятника в Екабпилсе
© Sputnik
Policija dirba paminklo sunaikinimo vietoje Jekabpilyje

"Patranką tikriausiai nutempė traktoriumi. Apie tai mes informavome Rusijos ambasadą", — sakė veteranų paramos draugijos pirmininkė.

Memorialas Sovietų Sąjungos kariams Krustpilio parke, Jekabpilyje, buvo atidarytas 1976 metais. Netoliese yra karių kapinės.

Tegai:
memorialas, sovietų kariai, sovietų karių kapai, Latvija
Vasario 26-oji

Kokia šiandien diena: vasario 26-osios šventės

(atnaujinta 17:36 2021.02.25)
Vasario 26 yra 57-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 308 dienos

Šiandien saulė teka 07:19, leidžiasi 17:46, dienos ilgumas 10 val. 27min.

Mėnulis (delčia) teka 01:43 val., leidžiasi 10:32 val.

Savo vardadienį šiandien švenčia Aleksandras, Aurimė, Izabelė, Jogintas, Sandra, Valburga.

Vasario 26-oji Lietuvos istorijoje

1806 metais gimė gydytojas ir kultūros veikėjas Kazimieras Vilčinskis. Jis savo lėšomis leido ir spausdino "Vilniaus albumą" Paryžiuje bei Londone. Mirė 1895 m.

1885 metais gimė Aleksandras Stulginskis, Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjas, 1918 metų Vasario 16 Lietuvos Valstybės atkūrimo akto signataras, antrasis Lietuvos prezidentas. Mirė 1969 m.

1902 metais gimė poetas, kunigas, vienuolis jėzuitas Pranciškus Masilionis. Mirė 1980 m.

1943 metais gimė politikė, pirmoji Lietuvos ministrė pirmininkė po Nepriklausomybės atkūrimo (1990–1991 m.) Kazimira Danutė Prunskienė.

1998 metais įvyko prezidento Valdo Adamkaus inauguracijos iškilmės.

2012 metais eidamas 80-uosius metus mirė skulptorius Lionginas Virbickas.

Vasario 26-oji pasaulio istorijoje

1531 metais žemės drebėjimo aukomis Portugalijoje tapo dešimtys tūkstančių žmonių, sugriauta didesnė Lisabonos miesto dalis.

1797 metais Anglijos bankas pirmą kartą apyvarton išleido vieno svaro banknotus.

1815 metais Napoleonas Bonapartas pabėgo iš tremties Elbos saloje.

1871 metais Prancūzija ir Vokietija pasirašė Versalio taikos sutartį.

1935 metais pirmą kartą viešai pademonstruotas radaro veikimas.

1936 metais Adolfas Hitleris Saksonijoje atidarė pirmąją "Volkswagen" automobilių gamyklą.

1952 metais Vintstonas Čerčilis paskelbė, jog Didžioji Britanija pasigamino atominę bombą.

1995 metais Kinija ir JAV pasirašė susitarimą, padėjusį išvengti prekybos karo; Kinija įsipareigojo gerbti autorines teises, prekybinius firmų ženklus bei patentus.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai