Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Minskas patvirtino susitarimo su Latvija projektą branduolinės saugos srityje

69
(atnaujinta 14:03 2018.02.07)
Dokumente aptarti operatyvaus informavimo apie branduolines avarijas ir informacijos mainų branduolinės saugos srityje klausimai; Minskas ir Ryga sudarė susitarimą nesibaigiančio ginčo tarp Lietuvos ir Baltarusijos dėl Astravo AE kontekste

VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Baltarusijos ministrų taryba patvirtino bendradarbiavimo branduolinės energijos srityje susitarimo projektą su Latvijos Vyriausybe.

Nutarimas paskelbtas trečiadienį nacionaliniame teisiniame interneto portale.

Dokumente aptarti operatyvaus informavimo apie branduolines avarijas ir informacijos mainų branduolinės saugos ir radiacinės saugos srityje klausimai.

Teigiama, kad susitarimas yra derybų pagrindas, kurių metu leidžiama jį koreguoti, jei tai neturi principinio pobūdžio.

Klausimo istorija

Baltarusijos ir Latvijos susitarimas pasirašytas statomos šalia Astravo Gardino srityje atominės elektrinės ir nesibaigiančio ginčo rarp Vilniaus ir Minsko kontekste. Lietuva pateikia pretenzijas Baltarusijos atominei elektrinei praktiškai nuo tos akimirkos, kai Minske buvo priimtas sprendimas dėl AE statybos, teigdama, kad elektrinė neva nebus pakankamai saugi. Vilnius inicijuoja elektros energijos pirkimo iš Baltarusijos AE draudimą ES.

Pernai birželį Seimas įstatymu pripažino branduolinę elektrinę, statomą Astravo rajone, keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rugsėjį Lietuvos energetikos ministerija parengė ir pateikė Vyriausybei svarstyti būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo Baltarusijoje statomos nesaugios branduolinės elektrinės, veiksmų planą. Baltarusija teigia, kad AE atitiks aukščiausius saugos standartus.

2018-ųjų sausį Lietuvos institucijų darbo grupė peržiūrėjo Baltarusijos atominės elektrinės streso testų ataskaitą ir suformulavo daugiau kaip šimtą pastabų ir klausimų dėl šios elektrinės, statomos Astrave, atsparumo ekstremalių reiškinių poveikiui.

Apie Astravo AE

50 kilometrų nuo Vilniaus statomoje Astravo AE bus įrengti du reaktoriai, kurių kiekvieno galia — 1200 megavatų. Pirmąjį reaktorių planuota įjungti 2019 metais, o antrasis reaktorius, kaip planuojama, turėtų pradėti veikti 2020 metais. Baltarusijos AE statoma Gardino srities Astravo rajone.

Projekto užsakovas — Respublikinė unitarinė įmonė "Belorusskaya AES", o projekto generalinis rangovas — Rusijos "Atomstroieksport", korporacijos "Rosatom" dalis.

69
Tegai:
branduolinė energetika, bendradarbiavimo programa, Astravo atominė elektrinė (AE), Baltarusija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (540)
Dar šia tema
Baltarusijos AE sėkmingai įveikė streso testus
Minskas: Lietuvos atsisakymas nuo Astravo AE energijos neįtakos jos ekonomikos
Minskas neprašė pašalinti lietuvių iš AE statybos priežiūros projekto
Minskas siūlo Vilniui naujas derybas dėl Astravo AE
Energetikos institutas: konsultacijos dėl Astravo AE buvo suderintos su URM
Rygos uostas, archyvinė nuotrauka

Latvijos uostų krovinių apyvarta per tris mėnesius dar labiau sumažėjo

(atnaujinta 16:51 2021.04.19)
Latvijos uostų krovinių apyvarta per tris mėnesius sumažėjo dar 8,2proc

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Latvijos uostų krovinių apyvarta 2021 metų sausio – kovo mėnesiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 8,2 proc. Apie tai praneša "Baltias Balss" su nuoroda į respublikos susisiekimo ministeriją.

Per tris šių metų mėnesius Latvijos uostuose buvo perkrauta 11,15 mln. tonų krovinių. 2020 metais perkrauta 44,928 mln. tonų krovinių, tai yra 28% mažiau nei 2019 metais.

Didžioji krovinių dalis šiemet perkrauta Latvijos uostuose yra birūs kroviniai - 4,98 mln. tonų (-13,6%). Iš jų grūdai ir grūdų produktai sudarė 1,564 mln. t (+ 22,1%), medienos drožlės - 632,6 tūkst. tonų (-8,6%), cheminiai kroviniai - 521,1 tūkst. tonų (-2,5%) ir anglis - 200,6 tūkst. tonų (-85,1 t) %).

Skystų krovinių perkrauta 3,111 mln. tonų (-5,6%). Nemaža jų dalis buvo naftos produktai - 2,932 mln. tonų (-6,5%).

Anksčiau buvo pranešta, kad Rygos uosto 2021 metų trijų mėnesių apyvarta sumažėjo 15%.

Tegai:
uostas, Latvija
Erdvėlaivis Crew Dragon

NASA pirmą kartą nusiųs TKS įgulą daugkartinio naudojimo erdvėlaiviu ir raketa

(atnaujinta 01:39 2021.04.20)
Atvykus "Crew Dragon", Tarptautinėje kosminėje stotyje pirmą kartą bus du Amerikos pilotuojami erdvėlaiviai

VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. NASA kitą savaitę pirmą kartą panaudos daugkartinį erdvėlaivį ir daugkartinę pirmąją raketnešio pakopą pilotuojamam paleidimui į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), NASA spaudos konferencijoje pranešė pilotuojamų skrydžių programos vadovė Keitė Luders (Kathy Lueders).

"Pirmą kartą naudosime ir daugkartinę kapsulę, ir daugkartinę pirmąją pakopą", — pasakė Luders.

Anksčiau buvo pranešta, kad balandžio 22 dieną erdvėlaivis "Crew Dragon" startuos į TKS raketnešiu. Į orbitą erdvėlaiviu vyks NASA astronautai Robertas Kimbrou (Shane Kimbrough) ir Megan Makartur (Megan McArthur), taip pat prancūzų astronautas Toma Peskė (Thomas Pesquet) ir japonų astronautas Akihiko Hošidė (Akihiko Hoshide).

Pasak NASA atstovės, pasiruošimas balandžio 22-osios startui vyksta pagal planą ir galutinės analizės metu buvo nustatyta tik viena problema, kurią specialistai tikisi pašalinti prieš skrydį. Kaip paaiškino kompanija "SpaceX", specialistai nustatė rodiklių, fiksuojamų kraunant kurą į raketą, nuokrypį, tačiau tikisi tai išspręsti prieš artėjantį startą.

NASA pabrėžė, kad atvykus "Crew Dragon", Tarptautinėje kosminėje storyje pirmą kartą bus du Amerikos pilotuojami erdvėlaiviai. Pagal NASA tvarkaraštį "Crew Dragon Resilience", kuris į TKS atvyko lapkričio mėnesį, iš stoties išvyks balandžio 28 d. Juo į Žemę vyks astronautai Šenonas Volkeris (Shanon Walker), Maiklas Hopkinsas (Michael Hopkins), Viktoras Gloveris (Victor Glover) ir Soiči Noguči (Sôichi Noguchi).

Tegai:
JAV, kosmosas, NASA
Dar šia tema
NASA vadovas tikisi Rusijos paramos JAV Mėnulio programai
NASA pranešė apie futbolo aikštės dydžio asteroido artėjimą prie Žemės
Tomas Kruzas kartu su NASA ir "SpaceX" planuoja sukurti filmą kosmose
NASA įvardijo rimčiausią incidentą kosmose
JT generalinis sekretorius Antonijus Guteresas

JT generalinis sekretorius paragino užkirsti kelią klimato kaitos padariniams

(atnaujinta 18:12 2021.04.20)
Anot Getereso, žmonija yra ties bedugnės riba, todėl iki 2030 metų pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją reikia sumažinti beveik perpus

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Pastarieji šešeri metai buvo karščiausi pasaulio klimato stebėjimų istorijoje, praėjusių metų birželį Rusijos Verchojansko mieste, Jakutijoje, buvo užfiksuota aukščiausia temperatūra į šiaurę nuo Arkties rato — plius 38 laipsniai, pranešė JT generalinis sekretorius Antonijus Guteresas, pristatydamas Pasaulio meteorologinės organizacijos ataskaitą apie klimato būklę 2020 metais.

Ugnikalnio lava
© REUTERS / Kristinn Magnusson/mbl.is

"Duomenys šioje ataskaitoje turėtų mus visus padaryti budresnius", — pasakė Guteresas ir paragino visus pasaulio lyderius susipažinti su dokumentu.

Pasak jo, 2020 metais planetos temperatūra buvo 1,2 laipsnio šiltesnė nei ikipramoniniais laikais.

"Mes artėjame prie 1,5 laipsnio Celsijaus ribos, kurią nustatė mokslo bendruomenė. Mes esame ties bedugnės riba. Šešeri metai, praėję nuo 2015 metų, buvo patys karščiausi per visą stebėjimo istoriją. Birželį Verchojanske, Rusijoje, temperatūra siekė 38 laipsnius šilumos, tai yra aukščiausia užregistruota temperatūra bet kur į šiaurę nuo Arkties rato", — pabrėžė generalinis sekretorius.

Be to, kaip pažymėjo jis, pasaulyje toliau auga pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija.

"Anglies dioksido koncentracija pakilo iki naujo maksimumo — 410,5 ppm dalies. Tai yra 148 % aukščiau už priešindustrinius lygius", — pasakė Guteresas.

JT generalinis sekretorius atkreipė dėmesį į ledynų tirpsmą Arktyje ir Antarktidoje. Pasak jo, nuo 2019 metų rugsėjo iki 2020 metų rugpjūčio Grenlandijos ledo danga prarado 152 mlrd. tonų ledo.

Jis pridūrė, kad per ataskaitinį laikotarpį tropinių ciklonų skaičius pasaulyje buvo "didesnis nei vidurkis". Ciklonų, kuriems meteorologai suteikė vardus, skaičius praėjusiais metais buvo 98. JAV išplitusi sausra sukėlė didžiausius kada nors užfiksuotus gaisrus Kalifornijoje ir Kolorade, o Brazilijoje sausra taip pat sukėlė rimtus miškų gaisrus, pridūrė Guteresas.

"Mūsų uždavinys yra aiškus. Mokslas sako mums, kad norėdami užkirsti kelią blogiausiems klimato pokyčių padariniams, turime apriboti pasaulinės temperatūros kilimą 1,5 laipsnio rodikliu nuo ikipramoninio laikotarpio pradinių linijų. Tai reiškia, kad iki 2030 metų pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją reikia sumažinti 45 %, palyginti su 2010 metų lygiu, ir iki 2050 metų pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį", — pabrėžė jis ir pridūrė, kad šie metai turėtų tapti veiksmų metais.

Tegai:
Antonijus Guteresas, klimato kaita, Jungtinių Tautų organizacija (JTO)