Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Minskas patvirtino susitarimo su Latvija projektą branduolinės saugos srityje

67
(atnaujinta 14:03 2018.02.07)
Dokumente aptarti operatyvaus informavimo apie branduolines avarijas ir informacijos mainų branduolinės saugos srityje klausimai; Minskas ir Ryga sudarė susitarimą nesibaigiančio ginčo tarp Lietuvos ir Baltarusijos dėl Astravo AE kontekste

VILNIUS, vasario 7 — Sputnik. Baltarusijos ministrų taryba patvirtino bendradarbiavimo branduolinės energijos srityje susitarimo projektą su Latvijos Vyriausybe.

Nutarimas paskelbtas trečiadienį nacionaliniame teisiniame interneto portale.

Dokumente aptarti operatyvaus informavimo apie branduolines avarijas ir informacijos mainų branduolinės saugos ir radiacinės saugos srityje klausimai.

Teigiama, kad susitarimas yra derybų pagrindas, kurių metu leidžiama jį koreguoti, jei tai neturi principinio pobūdžio.

Klausimo istorija

Baltarusijos ir Latvijos susitarimas pasirašytas statomos šalia Astravo Gardino srityje atominės elektrinės ir nesibaigiančio ginčo rarp Vilniaus ir Minsko kontekste. Lietuva pateikia pretenzijas Baltarusijos atominei elektrinei praktiškai nuo tos akimirkos, kai Minske buvo priimtas sprendimas dėl AE statybos, teigdama, kad elektrinė neva nebus pakankamai saugi. Vilnius inicijuoja elektros energijos pirkimo iš Baltarusijos AE draudimą ES.

Pernai birželį Seimas įstatymu pripažino branduolinę elektrinę, statomą Astravo rajone, keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rugsėjį Lietuvos energetikos ministerija parengė ir pateikė Vyriausybei svarstyti būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo Baltarusijoje statomos nesaugios branduolinės elektrinės, veiksmų planą. Baltarusija teigia, kad AE atitiks aukščiausius saugos standartus.

2018-ųjų sausį Lietuvos institucijų darbo grupė peržiūrėjo Baltarusijos atominės elektrinės streso testų ataskaitą ir suformulavo daugiau kaip šimtą pastabų ir klausimų dėl šios elektrinės, statomos Astrave, atsparumo ekstremalių reiškinių poveikiui.

Apie Astravo AE

50 kilometrų nuo Vilniaus statomoje Astravo AE bus įrengti du reaktoriai, kurių kiekvieno galia — 1200 megavatų. Pirmąjį reaktorių planuota įjungti 2019 metais, o antrasis reaktorius, kaip planuojama, turėtų pradėti veikti 2020 metais. Baltarusijos AE statoma Gardino srities Astravo rajone.

Projekto užsakovas — Respublikinė unitarinė įmonė "Belorusskaya AES", o projekto generalinis rangovas — Rusijos "Atomstroieksport", korporacijos "Rosatom" dalis.

67
Tegai:
branduolinė energetika, bendradarbiavimo programa, Astravo atominė elektrinė (AE), Baltarusija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (473)
Dar šia tema
Baltarusijos AE sėkmingai įveikė streso testus
Minskas: Lietuvos atsisakymas nuo Astravo AE energijos neįtakos jos ekonomikos
Minskas neprašė pašalinti lietuvių iš AE statybos priežiūros projekto
Minskas siūlo Vilniui naujas derybas dėl Astravo AE
Energetikos institutas: konsultacijos dėl Astravo AE buvo suderintos su URM
Vilnius

Ekspertas: jei ne Rusija, Vakarai būtų pamiršę Baltijos šalis

(atnaujinta 15:07 2020.12.03)
Baltijos šalys, susidūrusios su neigiamu savo ekonomikos vystymusi, gali atkreipti Vakarų valstybių dėmesį tik pareiškimais apie mitinę Maskvos grėsmę, mano ekspertas Pavelas Feldmanas

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Baltijos šalys NATO viduje bando būti "pagrindinės rangovės" santykius su Rusija sunkinančių klausimų srityje, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos tautų draugystės universiteto Strateginių tyrimų ir prognozių instituto direktoriaus pavaduotojas, politikos mokslų kandidatas Pavelas Feldmanas.

"Neigiamos savo ekonomikos plėtros — gyventojų nuskurdimo, pramonės sunaikinimo — sąlygomis joms nelieka nieko kito, kaip tik pritraukti didesnių Vakarų partnerių, visų pirma Jungtinių Amerikos Valstijų, dėmesį į klausimus, susijusius su tariamu karinio saugumo užtikrinimu Rytų Europoje, Baltijos šalyse, pietuose. Nors iš tikrųjų šioms šalims negresia jokia Rusijos "grėsmė". Jiems šis nuolatinis įtampos eskalavimas yra tiesiog jų pačių ekonomikos išgyvenimo gilioje depresijoje garantas", — pareiškė jis.

Feldmanas pažymėjo, kad Lietuva, Latvija ir Estija neturi ką pasiūlyti Vakarų Europai ir JAV.

"Jei Baltijos šalys šios "siaubingai pavojingos Rusijos akivaizdoje" nebūtų pozicionavusios savęs kaip Vakarų forposto, tada, tikriausiai, jos apskritai nebūtų įdomios Vakarams, nes neturi ką pasiūlyti nei Vakarų Europai, nei Jungtinėms Amerikos Valstijoms. <...> Jei ne Rusija, jos vargu ar sulauktų tiek dėmesio", — apibendrino jis.

Anksčiau Lietuva kartu su Čekija, Latvija ir Slovakija paskelbė "būtinybę NATO glaudžiau bendradarbiauti su partneriais Juodosios jūros regione — Ukraina ir Sakartvelu".

Laikinai einantis užsienio reikalų ministro pareigas Linas Linkevičius atkreipė dėmesį į glaudesnio bendradarbiavimo su Ukraina ir Gruzija poreikį.

Tegai:
NATO, Rusija, JAV, Baltijos šalys
Dar šia tema
NATO pareiškė apie Rusijos "agresyvios politikos" tęsimą
Ukraina papasakojo apie stojimo į NATO sąlygas  
Krovininiai vagonai, archyvinė nuotrauka

Latvijos geležinkelio pelnas lygus nuliui

(atnaujinta 14:35 2020.12.03)
Devynių šių metų mėnesių Latvijos geležinkelio pelnas buvo lygus nuliui eurų, pernai per šį laikotarpį buvo 2,2 mln. nuostolis, liepą Latvijos susisiekimo ministerija skyrė 27,236 mln. eurų "LDz" finansinei pusiausvyrai užtikrinti

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Latvijos geležinkelio apyvarta per devynis šių metų mėnesius siekė 103,839 milijono eurų, tai yra 25,6 % mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Bendrovės pelnas per ataskaitinį laikotarpį yra lygus nuliui, o prieš metus bendrovė patyrė nuostolių, praneša LDz.

Per devynis 2019 metų mėnesius "LDz" apyvarta siekė 139,589 mln. eurų, o nuostoliai — 2,2 mln.

Bendrovės finansinėje ataskaitoje sakoma, kad "Latvijas dzelzceļš" tęsė darbą, išdėstytą paskutiniame praėjusių metų ketvirtyje — pagerinti efektyvumą, patikslinti organizacinius, technologinius ir verslo procesus, sumažinti išlaidas ir užtikrinti konkurencingą bei tvarią koncerno veiklą ateityje.

Dėl įvairių ekonominių ir geopolitinių procesų per pirmuosius tris šių metų ketvirčius tęsėsi 2019 metais pasirodžiusi krovinių apyvartos mažėjimo tendencija, situaciją apsunkino koronaviruso pandemija, pranešė "LDz" vadovybė.

Devynis 2020 metų mėnesius "Latvijas dzelzceļš" gabenamų krovinių kiekis sumažėjo 14,192 mln. tonų, arba 44,9 %, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, kai buvo gabenama 31,643 mln. tonų krovinių. Importuoti kroviniai sudarė 69,5 % viso srauto, arba 12,124 mln. tonų, tai yra 52,1 % mažiau nei per devynis praėjusių metų mėnesius "LDz" gabenamų importo krovinių apimtis.

Šiemet devynis mėnesius daugiausia naftos ir jos produktų gabeno Latvijos geležinkeliai — 24,3 % visų krovinių, anglies dalis — 20,1 %. Mineralinės trąšos sudarė 10,1 % viso krovinių srauto, pašarai — 7,8 %, grūdai — 5,5 %, mediena ir jos gaminiai — 8,8 %, kitų krovinių dalis — 23,4 %.

Keleivių srautas per devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2019 metų laikotarpiu, sumažėjo 28,1 proc., iki 10,214 mln. keleivių.

Atsižvelgiant į sumažėjusią eismo apimtį, "Latvijas dzelzceļš" metus baigs nuostoliais, sakoma pranešime. Bendrovė negalės užtikrinti finansinės pusiausvyros, nes neturi pajamų visoms infrastruktūros išlaikymo išlaidoms padengti.

Šiuo atžvilgiu Susisiekimo ministerija "Latvijas dzelzceļš" skyrė 27,236 mln. Be to, ministrų kabinetas nusprendė padidinti bendrovės įstatinį kapitalą 32,422 milijono eurų.

 

Tegai:
pelnas, geležinkelis, Latvija
Lietuvos Seimo narės Astos Kubilienės priesaika

Prisiekė Karbauskį pakeitusi Seimo narė

(atnaujinta 16:35 2020.12.03)
"Valstiečių" partijos lyderis lapkričio pabaigoje nusprendė atsisakyti mandato, tačiau liko partijos vadovu

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Seime prisiekė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Asta Kubilienė, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Politikė pakeitė anksčiau mandato atsisakiusį Ramūną Karbauskį.

Kubilienės priesaiką priėmė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

Присяга члена Сейма Литвы Асты Кубилене
Lietuvos Seimo narės Astos Kubilienės priesaika.

Lapkričio pabaigoje Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atšaukė įgaliojimus, kuriuos nusprendė palikti Karbauskis. Tačiau jis liko "valstiečių" partijos lyderiu. VRK taip pat pripažino, kad Kubilienė taps deputate.

LVŽS gavo 32 mandatus ir per Seimo rinkimus užėmė antrąją vietą. Partija paskelbė ketinanti dirbti opozicijoje. Valdančiąją koaliciją sudarė konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija.