Vilniuje ir Taline pinga benzinas ir dyzelinas, rašo žiniasklaida
(atnaujinta 11:52 2018.02.11)
Automobilių degalų kainos sumažėjo tik viename iš Baltijos šalyse veikiančių degalinių tinklųVILNIUS, vasario 11 — Sputnik. Vilniuje ir Taline per praėjusią savaitę benzino ir dyzelino kainos sumažėjo viename iš degalinių tinklų, Rygoje kuro kaina išliko nepakitusi, praneša Baltnews.lv.
Dujų kaina sumažėjo tik Vilniuje. Tuo pačiu metu Lietuvos sostinėje automobilių degalų kaina lieka mažiausia Baltijos šalyse, o Taline — didžiausia.
Pagal prekybos tinklo "Circle K" paruoštą savaitinį tyrimą, Vilniuje 95 markės benzinas atpigo 0,2% (kaina sudarė 1,203 euro už litrą), Taline — 0,6% (1,329 euro), Rygoje — 1,272 euro.
©
Sputnik
Šalių reitingas pagal benzino ir dyzelino kainas
Estijos kariuomenėje pareikšta, jog reikia didinti išlaidas "dėl Rusijos"
(atnaujinta 10:10 2021.01.24)
Pasak Heremo, "Rusijos ginkluotė yra neproporcingai didelė". Taip pat kariuomenės vadas pareiškė, kad Talinui svarbiausia išlaikyti esamų dalinių kovinę parengtįVILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Estija turi didinti išlaidas gynybai iki 6,5 procento BVP, kad ilgą laiką atsispirtų "Rusijos atakai", tačiau toks padidėjimas yra mažai tikėtinas, pareiškė gynybos pajėgų vadas generolas majoras Martinas Heremas.
©
Sputnik / Алексей Дружинин
Pasak Heremo, Rusija išlieka didžiausia grėsme.
"Rytų kaimynė parodė, kad palankiomis sąlygomis ji yra pasirengusi panaudoti karinę jėgą savo tikslams pasiekti, pavyzdžiui, Gruzijoje ir Ukrainoje, ir akivaizdu, kad Rusijos ginkluotė yra neproporcingai didelė. Todėl Estija turėtų padidinti gynybos išlaidas iki 6,5 proc. BVP, nors tai mažai tikėtina", — RIA Novosti cituoja Heremo pareiškimą "Vikerraadio" laidoje "Uudis +".
Heremas pažymėjo, kad norint atremti karinę ataką Estijai prireiks tolimosios artilerijos, vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos, Karinių jūrų pajėgų gynybos sistemų, taip pat šešių papildomų sausumos gynybos pajėgų brigadų.
Dabar, pasak Heremo, svarbiausia — išlaikyti esamų dalinių pasirengimą kovai. Vienetai turi būti apsaugoti, šarvuočiai ir transporto priemonės turi būti geros būklės, bet taip pat reikalingi ryšio ir stebėjimo priemonės.
Pareiškimai apie "Rusijos grėsmę" periodiškai skamba iš Vakarų politikų lūpų, dažniausiai iš Baltijos šalių ir Lenkijos. Tuo pačiu metu Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nepuls nė vienos iš NATO šalių. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neketina nieko pulti, o tiesiog naudojasi pretekstu dislokuoti daugiau technikos ir batalionų netoli Rusijos sienų. Be to, Rusija ne kartą neigė kaltinimus, susijusius su bandymais paveikti rinkimus skirtingose šalyse, o Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas juos pavadino "absoliučiai nepagrįstais".
Tichanovskaja paprašė Estijos išplėsti sankcijas Baltarusijai
(atnaujinta 12:01 2021.01.22)
Visų pirma ji paragino taikyti sankcijas riaušėse dalyvavusiems policijos pareigūnams ir Vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija departamentuiVILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja paragino Estijos valdžios institucijas išplėsti sankcijas oficialiam Minskui, ketvirtadienį pranešė politikės spaudos tarnyba.
"Svetlana Tichanovskaja pradėjo darbo vizitą Estijoje ir susitiko su prezidente Kersti Kaljulaid. Svetlana paragino palaikyti sankcijų išplėtimą, įtraukiant OMON ir GUBOPIK [Vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija departamento — Sputnik] pareigūnus, teisėjus ir verslininkus, kurie palaiko dabartinį politinį režimą", — "Telegram" kanale pranešė spaudos tarnyba.
Anot pranešimo, šalys aptarė galimybę Estijoje pradėti bylas prieš Baltarusijos saugumo pajėgas visuotinės jurisdikcijos ribose, bendradarbiavimą ekonominių ir skaitmeninių reformų klausimu ir IT sektoriaus plėtrą. "Tai buvo konferencijos ar platformos, skirtos pasikeisti patirtimi kuriant elektroninę vyriausybę, žemės, muitinės ir mokesčių reformas, organizavimas", — aiškinama pranešime.
©
Photo : Twitter / Kersti Kaljulaid
Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid ir buvusios Baltarusijos kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos susitikimas
Susitikime buvo aptarta vasario mėnesį vyksianti Baltarusijos liaudies asamblėja ir Baltarusijos konstitucinės reformos tema. Spaudos tarnybos duomenimis, Kaljulaid teigė, kad Estija jau daro kai ką Baltarusijos labui: švietimo ir visuomenės iniciatyvoms remti skirta 700 tūkstančių eurų.
ES šalys įvedė asmenines sankcijas keliems Baltarusijos pareigūnams, apkaltindamos juos smurtu prieš protestuotojus ir rinkimų rezultatų klastojimu, taip pat sankcijos taikomos dabartiniam prezidentui Aleksandrui Lukašenkai. ES pristatė trečiąjį Baltarusijos sankcijų sąrašą, į kurį įtraukti 29 asmenys ir septynios organizacijos. Šiuo metu sąrašuose yra 88 asmenys ir septynios organizacijos. ES teigė esanti pasirengusi toliau plėsti sankcijas, taip pat ir įmonėms, jei padėtis Baltarusijoje nepagerės.
©
Photo : Telegram / Светлана Тихановская
Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid ir buvusios Baltarusijos kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos susitikimas
Po rugpjūčio 9 dienos Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, oficialiais šalies CRK duomenimis, surinkęs 80,1 % balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai, kuriuos saugumo pajėgos slopino naudodamosi specialiomis priemonėmis ir specialia įranga.
Opozicija mano, kad Tichanovskaja laimėjo rinkimus. Jos iniciatyva Baltarusijoje buvo sukurta valdžios tranzito koordinavimo taryba.
Prieš Tichanovskają ir Koordinacinės tarybos prezidiumo narius Baltarusijoje iškeltos baudžiamosios bylos, jie kaltinami suformavę ekstremistinę grupuotę, kad antikonstitucinėmis priemonėmis užgrobtų valstybės valdžią.
Dalis opozicijos politikų ir pati Tichanovskaja išvyko į užsienį, iš kur tęsia savo veiklą. Tichanovskaja buvo įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje, ji su vaikais gyvena Lietuvoje.
NYT: Pentagonas perka duomenis apie žmonių judėjimą be teismo leidimo
(atnaujinta 14:23 2021.01.24)
Anot leidinio, kariškiai duomenis apie buvimo vietą kartais naudoja teisėsaugos tikslais "šalies teritorijoje", o kartais ir žvalgybos tikslais už JAV ribųVILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Pentagono žvalgybos valdyba jau keletą metų perka rinkoje prieinamas duomenų bazes su informacija apie amerikiečių ir užsieniečių buvimo vietą ir judėjimus, negaudama teismo orderio, rašo "New York Times" su nuoroda į dokumentus, pateiktus į atsaką į senatoriaus Rono Vaideno paklausimą.
Remiantis dokumentais, valdybos darbuotojai, atlikdami penkis tyrimus, per pastaruosius dvejus su puse metų stebėjo amerikiečių judėjimą naudodamiesi įsigyta duomenų baze, kurioje informacija gaunama iš išmaniųjų telefonų programų.
Anot leidinio, tai atveria spragą Amerikos įstatymuose: nors valdžios institucijos turi prašyti orderio, kad priverstų telefonų bendroves perduoti savo klientų buvimo vietos duomenis, vyriausybė vietoj to gali pirkti panašius duomenis iš tarpininkų be teismo.
Anksčiau žiniasklaida jau pranešė, kad JAV valdžios institucijos tokius duomenis kartais naudoja teisėsaugos tikslais "šalies teritorijoje", pavyzdžiui, imigracijos tyrimuose.
"Taip pat yra žinoma, kad kartais kariškiai duomenis apie buvimo vietą naudoja žvalgybos tikslais", — rašo laikraštis.
Leidinys pažymi, kad valdyba ,"turbūt, pirmiausia perka ir naudoja duomenis apie buvimo vietą, atlikdama su užsieniečiais užsienyje susijusius tyrimus", kad aptiktų grėsmes visame pasaulyje dislokuotoms JAV kariuomenės dalims.
Duomenų brokeriai, iš kurių žvalgyba perka bazes, "neišskiria amerikiečių ir užsienio vartotojų" — filtruoja informaciją ir išskiria į atskirą duomenų bazę esančius JAV teritorijoje užsieniečius jau pati valdyba, pažymi laikraštis. Tada, kad gautų leidimą turėti prieigą prie duomenų bazės su informacija apie amerikiečius, analitikai turi prašyti specialaus leidimo, kuris buvo išduotas penkis kartus per pastaruosius dvejus su puse metų, rašo "New York Times".
Senatorius Vaidenas ketina priimti teisės aktus, kad apsaugotų amerikiečių buvimo vietos duomenis. Jis apibūdino šią praktiką kaip konstitucinių teisių į privatumą pažeidimą. Leidinys nenurodo, informacija apie kurių valstybių piliečius už JAV ribų tokiu būdu gauna valdyba.
Tegai: