Olegas Nemenskiy, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Baltijos šalyse ukrainiečių "vergai" pakeitė vietinius gyventojus

63
(atnaujinta 08:02 2018.03.30)
Baltijos respublikos kviečiasi ukrainiečius, nes jų pačių piliečiai išvažiuoja uždarbiauti toliau į Vakarų Europą ir dabar Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje nepakanka darbuotojų, mano ekspertas Olegas Nemenskij

Žiniasklaida atskleidė darbuotojų iš Ukrainos apgaudinėjimo Baltijos šalyse schemą. Vien Lietuvoje ukrainiečiams buvo suteikta apie 20 tūkstančių darbo vizų. Respublikoje veikia užsienio darbuotojų apgaudinėjimo tinklas: tarpininkai pasisavina Ukrainos darbuotojų uždarbį, palikdami jiems tik apgailėtinus trupinius.

Interviu Sputnik Lietuva Rusijos strateginių tyrimų instituto vedantysis mokslų darbuotojas Olegas Nemenskij papasakojo, kad Baltijos šalyse darbdaviams yra naudinga įdarbinti ukrainiečius-nelegalus.

"Toks darbas, visų pirma, menkai apmokamas, antra, jis labai korupmuotas, nes galima deklaruoti vieną uždarbį, nelegaliems darbininkams mokėti kitą, o didelę dalį pinigų pasilikti sau. Kad susiklostys būtent tokia situacija, Europos valdžia žinojo dar vadinamojo "bevizio režimo" įvedimo aptarimo metu. Kaip tik Baltijos šalyse aktyviai bandoma suteikti galimybių tam, kad pas juos atvyktų ukrainiečiai. Jie kviečiasi ukrainiečius, nes patys šių trijų valstybių piliečiai važiuoja uždarbiauti toliau į Vakarų Europą ir dabar visose Baltijos šalyse trūksta darbo rankų… Todėl Ukrainos migrantai yra reikalingi, juos kviečia, o tai, kad jie dirba daugiausia nelegaliai, yra labai patogu darbdaviams", —  sakė Nemenskij.    

63
Tegai:
ekspertas, darbo migrantai, Baltijos šalys, Ukraina
Dar šia tema
"Mes plušame nemokamai". Kaip ukrainiečius Baltijos šalyse parduoda į vergovę
Lenkas sumušė ukrainiečius dėl tautybės
Vengrija rengia pasų reidus ukrainiečiams, praneša žiniasklaida
Lietuviai į ES, ukrainiečiai į Lietuvą — metas susimąstyti?
Lenkijos gamykloje ukrainiečiai priversti dėvėti geltonai mėlyną uniformą
Ukrainiečiai pripažino Ukrainą skurdžiausia Europos šalimi
Памятник на воинской братской могиле в Екабпилсе

Latvijoje memorialo sovietų kariams pavogta patranka

Veteranai ir visuomenininkai vasario 24 dienos rytą pastebėjo, kad nežinomi asmenys sunaikino paminklą prie karių kapinių pačiame Jekabpilio centre

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Patranka, įrengta memoriale sovietų kareiviams Latvijos Jekabpilyje, dingo nuo postamento, žurnalistams pranešė miesto veteranų palaikymo draugijos pirmininkė Lidija Amosova.

Antradienį Tėvynės gynėjo dienos proga prie paminklo veteranai padėjo gėlių. Pasak Amosovos, patranka buvo vietoje, tačiau trečiadienio rytą ji dingo.

Полиция работает на месте разрушения памятника в Екабпилсе
© Sputnik
Policija dirba paminklo sunaikinimo vietoje Jekabpilyje

"Patranką tikriausiai nutempė traktoriumi. Apie tai mes informavome Rusijos ambasadą", — sakė veteranų paramos draugijos pirmininkė.

Memorialas Sovietų Sąjungos kariams Krustpilio parke, Jekabpilyje, buvo atidarytas 1976 metais. Netoliese yra karių kapinės.

Tegai:
memorialas, sovietų kariai, sovietų karių kapai, Latvija
Talinas

Estija sienos su Rusija sutartį pavadino "išdavikiška"

(atnaujinta 13:17 2021.02.24)
Maskva ne kartą pabrėžė, kad Tartu sutartis — istorinis dokumentas, neturintis realios teisinės galios. Tačiau Estijos konservatoriai remiasi juo, kritikuodami susitarimo ratifikavimą

VILNIUS, vasario 24 — Sputnik. Estijos parlamento pirmininkas Henas Poluasas (Henn Põlluaas) įvertino galimybę sudaryti sienos sutartį su Rusija. Apie tai praneša Estijos portalas "ERR".

Politikas pasisakė vėliavos pakėlimo ceremonijoje Tompėjos kalvoje 103-ųjų Estijos nepriklausomybės metinių proga.

"Šiemet minėjome 101-ąsias Tartu taikos sutarties tarp Estijos ir Rusijos pasirašymo metines. Tartu taikos sutartis, įtvirtinta mūsų Konstitucijoje, galioja ir šiandien pagal tarptautinę teisę. Jos apibrėžta valstybės siena taip pat galioja, nepaisant to, kad Rusija vis dar okupuoja Pečiorą ir teritorijas už Narvos", — sakė Poluasas.

Pasak jo, Talinui nėra būtinybės įteisinti "nusikalstamą okupaciją" ir sudaryti "išdavikišką sienos sutartį" su Rusija.

Sutartis dėl tarpusavio sienų tarp Rusijos ir Estijos pripažinimo buvo pasirašyta 2005 m. Tačiau Estijos parlamentas, ratifikuodamas pasienio sutartį, į dokumentus įtraukė nuostatas, kurios nebuvo numatytos pirminiame tekste — preambulę su nuorodomis į 1920 m. Tartu taikos sutartį tarp Estijos ir Sovietų Rusijos, kuri neteko galios. Maskva tai vertino kaip galimybę ateityje pateikti teritorines pretenzijas Rusijai ir Rusijos Federacijos parašas susitarime buvo atšauktas.

Sienos sutarties projektas pirmąjį svarstymą Estijos parlamente perėjo 2014 m. balandžio mėn. Tačiau po rinkimų respublikoje pasikeitė parlamento sudėtis, į valdžią atėjo nauja vyriausybė, todėl ratifikavimo procesas prasidėjo iš naujo.

Šalys susitarė, kad sutarties ratifikavimo procesas abiejose šalyse vyks lygiagrečiai, tačiau terminai nebuvo nustatyti.

Teritorinės Estijos konservatorių pretenzijos Rusijos Federacijai

Poluasas yra Estijos konservatorių liaudies partijos (EKRE), kuri nepritaria sienos sutarties ratifikavimui, vadovo pavaduotojas. Pasak partijos atstovų, šis dokumentas dalį "Estijos teritorijos" suteikia Rusijos Federacijai. Visų pirma teritoriją už Narvos ir Pečioros dalį.

Pagal Tartu taikos sutartį, pasirašytą tarp Sovietų Rusijos ir Estijos 1920 metais, dalis Rusijos žemių — Ivangorodas su gretima teritorija (dabar Leningrado srities Ivangorodas) ir didžioji dalis Pečiorų teritorijos (dabar Pskovo srities Pečiorų rajonas) — atiteko Estijai. Tačiau Estijai tapus TSRS dalimi, dokumentas prarado savo galią.

Maskva ne kartą yra pareiškusi, kad Tartu sutartį laiko istoriniu dokumentu, neturinčiu teisinės galios. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pažymėjo, kad Estijos teritoriniai reikalavimai Rusijos atžvilgiu yra visiškai nepriimtini. Jos nuomone, tokie pareiškimai rodo kai kurių Estijos politikų norą sugadinti bet kokią teigiamą dvišalių santykių apraišką.

Interviu Sputnik Lietuva politologas, Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto Istorijos ir politikos instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Šapovalovas pažymėjo, kad Estijos valdžia, ragindama atsisakyti Rusijos ir Estijos pasienio sutarties, rodo "politinį trumparegiškumą".

Tegai:
Tartu taikos sutartis, Rusija, Estija
Dar šia tema
Estija ketina įtraukti Lietuvą į "kelionių burbulą"
Misija "išsaugoti derlių": Estija ieško būdų pasikviesti sezoninius darbuotojus 
Kalėjimas

Elžbietos II giminaitis nusiųstas į kalėjimą dėl seksualinio priekabiavimo

(atnaujinta 16:55 2021.02.24)
Stratmoro ir Kinghorno grafas teisme pripažino savo kaltę, už nusikaltimo padarymą pagal Britanijos įstatymus jam grėsė iki penkerių metų laisvės atėmimas

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Stratmoro ir Kinghorno grafas Saimonas Bouzas-Lajonas (Simon Bowes-Lyon) nusiųstas į kalėjimą už seksualinį priekabiavimą, praneša televizijos kanalas "Sky News".

Jo laisvės atėmimo bausmė sieks 10 mėnesių, nors grėsė iki penkerių metų.

Ši situacija sulaukė dar didesnio atgarsio ir dėl to, kad Bouzas-Lajonas yra Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II sūnėnas.

Kaip paaiškėjo, 2020 metų vasarį grafas savo dvare priėmė daugybę svečių. Naktį aristokratas įsiveržė į besiilsinčios merginos kambarį ir bandė priversti ją turėti su juo intymius santykius. Tačiau ji sugebėjo atsikirsti ir pasikvietė draugus, kurie taip pat buvo pilyje.

Ryte Bouzas-Lajonas bandė atsiprašyti, savo elgesį paaiškindamas tuo, kad jis buvo girtas. Pasak Elžbietos II giminaičio, jis nemanė, kad kada nors taip elgsis.

Tačiau nei atsiprašymas, nei giminystė su monarchu neatleido jo nuo bausmės. Grafas teismo posėdyje savo kaltę visiškai pripažino.

"Aš turėjau pažvelgti realybei į akis ir prisiimti atsakomybę už tai, kas įvyko", — pasakė Bouzas-Lajonas.

Anot jo, ištisus metus jam buvo reikalinga gydytojų psichologų pagalba.

Tegai:
Elžbieta II, seksualinis priekabiavimas, Didžioji Britanija, karališkoji šeima
Temos:
Karališkosios naujienos