Karinė policija Latvijoje, archyvinė nuotrauka

Girti Britanijos kariai susimušė su Rygos policininkais

185
(atnaujinta 13:33 2018.04.28)
Rygos policininkams teko miesto centre raminti neblaivius NATO karius

VILNIUS, balandžio 28 — Sputnik. Trys Britanijos kariuomenės pareigūnai, būdami apsvaigę, Rygoje susimušė su policijos pareigūnais, rašo "The Times".

Pranešama, kad kariai (tariamai leitenantai ar kapitonai) tarnauja Latvijoje NATO kontingento sudėtyje.

"The Times" šaltinio duomenimis, vienas iš jų tarnauja 19 Karališkosios artilerijos pulke, o kiti du — 4-ame.

Visi trys buvo sulaikyti Latvijos ir Kanados karinės policijos narių ir pristatyti į savo karinius padalinius. Jiems gresia drausminė nuobauda.

"Jiems buvo pasakyta nevykdyti kvailų veiksmų, bet jie neklausė", — teigia šaltinis.

Tai jau ne pirmas atvejis, kai Aljanso kariai surengia muštynes Baltijos šalyse. Anksčiau buvo pranešta apie Vokietijos karininkų sulaikymą Lietuvoje, kurie surengė muštynes bare.

185
Tegai:
NATO kariai, muštynės, neblaivumas, policija, NATO, Latvija
Dar šia tema
Lietuvoje estas sumušė ukrainietį ginčo dėl santykių su Rusija metu
Lenkas sumušė ukrainiečius dėl tautybės
Du latviai sumušti Šiaurės Airijoje dėl tautybės
Talinas

Estijos URM vadovas paragino atkurti "Baltijos burbulą"

(atnaujinta 10:14 2020.10.01)
Reinsalu pažymėjo, kad būtina išvengti pavasario situacijos, kai sienos tarp Baltijos šalių buvo visiškai uždarytos

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu paragino atkurti vadinamąjį "Baltijos burbulą", praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Užsienio reikalų ministras su oficialiu vizitu lankėsi Latvijoje, kur susitiko su respublikos prezidentu Egilu Levitsu, parlamento pirmininke Inara Murniece ir savo kolega Edgaru Rinkevičiumi.

Susitikimo metu ministras paragino atnaujinti "Baltijos burbulą", tai yra Baltijos šalių susitarimą dėl bendro požiūrio į apribojimus kelionėms tarp trijų valstybių ir jų sušvelninimo, jei tai leis epidemiologinė situacija.

"Baltijos burbulas" veikė nuo šių metų gegužės. Tačiau dėl padidėjusio sergamumo Estijoje ir Lietuvoje Latvijos Respublika abi šalis įtraukė į "geltonąjį sąrašą".

"Saugodami savo žmonių sveikatą turime vengti pavasario situacijos, kai sienos tarp mūsų šalių buvo beveik visiškai uždarytos", — pasakė Reinsalu.

Taip pat didelis dėmesys buvo skirtas užsienio politikos klausimams ir buvo aptartas Latvijos siekis tapti JT Saugumo Tarybos nare 2026–2027 metais.

Praėjusią savaitę Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir jo kolega iš Latvijos Edgaras Rinkevičius pažadėjo, kad "Baltijos burbulas" anksčiau ar vėliau bus atkurtas.

Rinkevičius to susitikimo metu pareiškė, kad Ryga nepadidino sergamumo ribos iki 25 atvejų 100 tūkstančių gyventojų kaip jos kaimynės, nes buvo nuspręsta laikytis epidemiologų patarimo, kurie ragino nieko nekeisti.

Anot jo, "Baltijos burbulas" bus atkurtas priklausomai nuo situacijos su koronavirusu Baltijos ir ES šalyse.

Šiuo metu Estijoje nuo pandemijos pradžios nustatyta daugiau kaip 3,3 tūkstančio koronaviruso atvejų, daugiau nei 2,6 tūkstančio žmonių pasveiko, 64 mirė. Palyginimui, Lietuvoje — daugiau nei 4,6 tūkstančio viruso atvejų, 92 žmonės mirė.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 33,5 milijono infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 1 milijonas žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Baltijos šalys, Estija
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Liepoja

Lietuviai išgelbėjo turizmo sezoną Latvijoje

(atnaujinta 08:49 2020.10.01)
Pasak turizmo specialisto, birželis ir rugpjūtis Latvijos Liepojoje buvo geriausi per penkerius metus, tačiau vis tiek ne tik kaimyninės respublikos piliečių sąskaita

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Turizmo sezonas Liepojoje ir Kuržemėje buvo sėkmingas turistų iš Lietuvos ir Rygos gyventojų dėka, praneša Sputnik Latvija.

© AFP 2020 / Tony Matelli / Timothy A. Clary

Turizmo sezonas Liepojoje prasidėjo birželį, iškart po to, kai buvo panaikintas nepaprastasis režimas. Iš pradžių svečių srautas buvo nedidelis, tačiau liepos mėnesį turistų jau buvo daug.

Liepojos regioninio turizmo informacijos biuro vadovė Inta Šorina papasakojo, kad birželis ir rugpjūtis Liepojoje buvo geriausi per penkerius metus.

"Labai daug svečių iš Lietuvos, taip pat iš Rygos, Latvijos gyventojų, kurie daugelį metų nekeliavo po šalį", — pasakė ji.

Siekdama paremti verslininkus ir pritraukti turistus, Liepojos miesto taryba surengė projektų konkursą ir skyrė finansavimą jiems įgyvendinti. Tad turizmo sezonas Liepojoje buvo daug sėkmingesnis nei Rygoje.

Vienas iš paaiškinimų galėtų būti tas, kad Latvijos sostinės gyventojai norėjo atsipalaiduoti už jos ribų, todėl jie vyko į regionus, pirmiausia į Kuržemę.

Šorina papasakojo, kad turistų srautas į vakarinę pakrantę buvo nepalyginamai didesnis nei kituose regionuose.

"Manau, kad rygiečiai labai norėjo pabėgti iš sostinės. Taip buvo ir su lietuviais — kauniečiai ir vilniečiai ieškojo galimybės nuvažiuoti iš didmiesčio prie jūros", — pasakė ji.

Pažymima, kad turistų srautas iš Lietuvos staiga nutrūko po rugsėjo 3 dienos, kai sprogo "Baltijos burbulas".

"Baltijos burbulas" — regione panaikinti apribojimai tarpvalstybinėms kelionėms tarp Baltijos šalių šių šalių gyventojams. Jis galiojo nuo gegužės, tačiau dėl padidėjusio sergamumo Lietuvoje ir Estijoje Latvija įtraukė abi šalis į "geltonąjį sąrašą".

Latvijoje koronavirusas nustatytas 1729 žmonėms, 37 mirė.

Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 33,5 milijono infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 1 milijonas žmonių.

Tegai:
turizmas, Latvija, Lietuva
Dar šia tema
Ženeva žada turistams "kišenpinigius"
Lietuvoje gali būti sutrumpintas turistų izoliacijos laikas
Italijoje turistui skirta 1 000 eurų bauda už bandymą išvežti smėlį
vadovėliai, archybvinė nuotrauka

Pabėgėliai Baltarusijos gaus daugiau galimybių įgyti nemokamą aukštąjį mokslą Lietuvoje

(atnaujinta 17:30 2020.10.01)
Mykolo Romerio universitetas įsipareigoja sudaryti galimybes daliai prieglobstį Lietuvoje gavusių žmonių nemokamai studijuoti programas anglų ar lietuvių kalbomis

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Prieglobstį Lietuvoje gavę pabėgėliai gaus daugiau galimybių įgyti nemokamą aukštąjį mokslą, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Ректор университета Миколаса Ромериса Инга Жаленене и министр социального обеспечения и труда Линас Кукурайтис
MRU rektorė, prof. dr. Inga Žalėnienė ir SADM ministras Linas Kukuraitis

Ketvirtadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Mykolo Romerio universiteto pasirašė susitarimą, pagal kurį daliai Lietuvoje prieglobstį gavusiųjų asmenų universitetas suteiks galimybę studijuoti nemokamai, o sudarant mokslinių darbų temų sąrašus bus atsižvelgiama į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tyrimų poreikį. 

"Visiška žmogaus integracija pasiekiama, kai asmuo pradeda dirbti, turi visas galimybes išlaikyti save ir savo šeimą, realizuoti savo svajones. Išsilavinimo įgijimas yra kertinis žingsnis integracijos ir savarankiškumo įtvirtinimo procese, todėl nuoširdžiai tikimės, kad nemokamas aukštasis mokslas suteiks tvirtas starto pozicijas daliai prieglobstį mūsų šalyje gavusių žmonių", — sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. 

Susitarimu Mykolo Romerio universitetas įsipareigoja sudaryti galimybes daliai prieglobstį Lietuvoje gavusių žmonių nemokamai studijuoti programas anglų ar lietuvių kalbomis. 2020–2021 metų studijų laikotarpiui numatoma priimti ne daugiau kaip 7 asmenis, tačiau jie turi atitikti universiteto reikalavimus, bus atsižvelgiama ir į motyvaciją studijuoti.

Pažymėta, kad sudarant bakalauro, magistrantūros baigiamųjų darbų ir disertacijų temų sąrašus, bus atsižvelgiama į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos mokslinių tyrimų poreikius. Esant poreikiui Mykolo Romerio universitetas taip pat parengtų specializuotas mokymų programas, kuriomis būtų keliama darbuotojų, dirbančiųjų su prieglobstį Lietuvoje gavusiais asmenimis, kvalifikacija. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2019 metais prieglobsčio gavėjų integracijos programoje dalyvavo 453 užsieniečiai — didžioji dalis jų yra pabėgėliai iš Sirijos. Šiemet situacija pamažu keičiasi — vis daugiau prieglobsčio prašymų sulaukiama iš kaimyninės Baltarusijos, pažymi ministerija.

Lietuvos parama Baltarusijos opozicijai

Rugsėjo pradžioje Lietuvos vyriausybė patvirtino "paramos" Baltarusijos opozicijai planą, kuris Vilniuje vadinamas "paramos Baltarusijos žmonėms planu".

Pagal patvirtintą dokumentą, nutarta skirti 100 stipendijų studentų iš Baltarusijos studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose, 100 tūkst. eurų humanitarinės pagalbos iš Vyriausybės rezervo ir 200 tūkst. eurų — Vilniuje veikiančiam Europos humanitariniam universitetui. Pasitarime taip pat pritarta siūlymams supaprastinti nacionalinių vizų išdavimo tvarką.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai neva buvo "suklastoti". Be to, Baltijos šalys įvedė sankcijas Baltarusijos piliečiams, tarp jų ir Lukašenkai. 

Atsakydama į tai, Baltarusijos respublika imasi atsakomųjų ribojamųjų priemonių Lietuvos, Latvijos ir Estijos atžvilgiu. Sankcijų sąraše atsidūrė apie 100 pareigūnų iš kiekvienos šalies.

Tegai:
Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų