Naujos Latvijos greitosios pagalbos mašinos, archyvinė nuotrauka

Latvijos medikai ne išrašinės sąskaitas, o sės prie "greitosios" vairo

36
(atnaujinta 15:39 2018.05.15)
Greitosios pagalbos brigada Latvijoje eksperimento būdu bus sumažinta vienu asmeniu – vietoj vairuotojo prie vairo sės gydytojo asistentas

VILNIUS, gegužės 15 — Sputnik. Latvijos greitosios medicinos pagalbos tarnyba nuo birželio pradės įgyvendinti bandomąjį projektą, kurio metu prie "greitosios" vairo atsisės ne profesionalus vairuotojas, o gydytojo asistentas, praneša Sputnik Latvija.

Taigi, greitosios pagalbos brigadą sudarys du, o ne trys, žmonės, kaip iki šiol. Tai daroma, siekiant optimizuoti išteklius, sumažinti brigadų krūvį ir padidinti medicinos personalo atlyginimus.

"Toks brigados iš dviejų medikų modelis praktikuojamas įvairiose pasaulio šalyse, ir nėra nieko baisaus tame, kad jos susideda iš dviejų moterų. Jei jie gali, kodėl mes nesugebėsime? Tokioms brigadoms mes pritaikysime miestui priimtinesnius mikroautobusus", — sakė Latvijos greitosios medicinos pagalbos tarnybos vadovė Lienė Cipulė.

Mažiau optimistiškai naują bandomąjį projektą vertina patys gydytojai ir vairuotojai.

Pavyzdžiui, Latvijos greitosios medicinos pagalbos tarnybos brigadų palaikymo centro vairuotojas Dmitrijus Mironovas pareiškė, kad jis negali įsivaizduoti, kad jo vietoje prie vairo bus medikas, kuriam teks ne tik apvažiuoti spūstis, bet ir keisti automobilių padangas ir lemputes.

Savo ruožtu, gydytojai nustebinti tokiu eksperimentu, nurodydami, kad tokiu būdu greitosios pagalbos brigada praras kartais pačią aktualiausią pagalbą žmogaus gyvybės gelbėjimo metu — tai papildomą rankų porą.

"Jeigu mes nebedirbsime trise, tai atsiras katastrofiškas rankų trūkumas. Atgaivinti žmogų dviese labai sunku. Vairuotojas tokiais atvejais yra būtinas ir labai mums padeda", — sakė sertifikuotas gydytojo asistentas Romanas, kuris, pasak jo, greičiausiai, atsisakys dalyvauti eksperimente.

Dar viena Latvijos greitosios medicinos pagalbos tarnybos naujovė: medikai nebeišrašinės sąskaitų už nepagrįstą iškvietimą. Tuo užsiims atskiras darbuotojas, o sąskaitos pacientams bus išsiunčiamos paštu.

Tai padės išvengti greitosios medicinos pagalbos tarnybos brigadų darbo su popieriumi.

Nepagrįstas iškvietimas šalies gyventojams kainuja 40 eurų.

36
Tegai:
greitoji pagalba, medikai, Latvija
Temos:
Medicina ir sveikata (344)
Dar šia tema
Gydymo įstaigos gavo naujus GMP automobilius
Varšuvos oro uostas, archyvinė nuotrauka

Lenkija atsisakė atidaryti sienas Baltijos šalių gyventojams

(atnaujinta 09:07 2020.06.03)
Antradienį Taline įvyko Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų susitikimas

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Jacekas Čaputovičius nepalaikė savo kolegų iš Baltijos šalių pasiūlymo atverti sienas turistams, praneša portalas ERR.ee.

Antradienį Taline įvyko Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų susitikimas. Laukdamas derybų Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu išreiškė viltį, kad Varšuva atvers sienas Baltijos šalių gyventojams.

"Tai [Baltijos šalių sienų atvėrimas viena kitai] įkvepia Lenkiją, tačiau mūsų problemų mastas yra kitoks", — spaudos konferencijoje sakė Čaputovičius.

Ministras atkreipė dėmesį į situaciją Čekijoje ir Vokietijoje, kurių sienas kasdien kerta dešimtys tūkstančių žmonių, ir pabrėžė, kad Vokietijoje koronaviruso plitimo lygis yra aukštesnis nei Lenkijoje. Anot jo, Varšuva leidžia ES piliečiams migruoti darbo tikslais.

Tuo pat metu Čaputovičius neatmetė, kad po kurio laiko gali būti priimtas sprendimas atidaryti sienas turistams.

Anksčiau Baltijos šalys savo piliečiams leido laisvai judėti. Šių šalių piliečiams nereikia laikytis dviejų savaičių izoliacijos reikalavimo. Be to, Lietuva pasienyje su Latvija panaikino sienų kontrolę, vykdomi tik atsitiktiniai patikrinimai.

Nuo gegužės 11 dienos Lenkijos piliečiams leidžiama atvykti į Lietuvą verslo, darbo ir mokslo tikslais, Lietuvos piliečiai taip pat gali keliauti į Lenkiją. Abiejų šalių piliečiai gali nesilaikyti 14 dienų izoliacijos.

Naujausiais duomenimis, koronavirusu užkrėstų žmonių skaičius Lenkijoje viršijo 24 tūkst. Lietuvoje atvejų skaičius siekė 1682.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 6,1 milijono ligos atvejų, mirė daugiau kaip 373 tūkst. žmonių.

Kaip ir kokiomis sąlygomis galima judėti Baltijos šalims atvėrus sienas
© Sputnik /
Kaip ir kokiomis sąlygomis galima judėti Baltijos šalims atvėrus sienas
Tegai:
koronavirusas, Lenkija, Baltijos šalys
Dar šia tema
PSO papasakojo, nuo ko priklauso situacijos su koronavirusu vystymasis
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai nusprendė po pandemijos veikti kartu
Lietuva atsiveria kai kurių Europos šalių gyventojams
Estijos užsienio reikalų ministras tikisi, kad Lenkija atvers sienas Baltijos šalims
Lenkijos siena

Estijos užsienio reikalų ministras tikisi, kad Lenkija atvers sienas Baltijos šalims

(atnaujinta 12:58 2020.06.02)
Antradienį keturių valstybių užsienio reikalų ministrai turėtų surengti susitikimą Taline, kur bus aptariamas šis klausimas

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu tikisi, kad Lenkija prisijungs prie bendros su Baltijos šalimis turizmo zonos, praneša portalas ERR.ee.

Jis tikisi, kad šalys sugebės susitarti dėl Lenkijos sienos atidarymo po koronaviruso krizės. Derybos tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrų vyks antradienį Taline.

Anksčiau panašų pasiūlymą į Varšuvai pateikė Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

"Žinoma, kadangi Estija, Latvija ir Lietuva nusprendė suteikti bekarantininį įvažiavimą Lenkijos gyventojams, tai, be abejo, būtų pozityvu, jei Lenkija reaguotų tokiu pačiu sprendimu", — pasakė Reinsalu.

Ministras taip pat išreiškė viltį, kad artimiausiu metu Suomija atvers savo sienas Estijos turistams sekdama Baltijos šalies pavyzdžiu. Reinsalu pridūrė, kad Helsinkis neturi objektyvių priežasčių to nedaryti.

Jo manymu, masinis Šengeno zonos vidaus sienų atidarymas gali įvykti birželio 15 dieną. Taline susitikimo metu jie aptars tolesnius veiksmus.

"Be abejo, kai kurios valstybės gali išlaikyti tam tikras išimtis, tačiau tam tikras žingsnis į priekį bus žengtas. Sunkiausias klausimas yra — kas nutiks su Šengeno išorės siena", — pridūrė Reinsalu.

Tuo pačiu metu ministras pareiškė, kad užsienyje "vienas iš viruso epicentrų auga, jei pažvelgtume į Baltarusiją ar Rusiją".

Pirmadienį Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija paskelbė 27 valstybių, kurių piliečiai gali įvažiuoti į respubliką, sąrašą. Saviizoliacijos sąlygos bus privalomos tik Maltos, Airijos ir Ispanijos piliečiams. Draudžiama įvažiuoti į Lietuvą iš Švedijos, Jungtinės Karalystės, Portugalijos ir Belgijos.

Anksčiau Baltijos šalys savo piliečiams leido laisvai judėti. Jiems nereikia laikytis dviejų savaičių izoliacijos. Be to, Lietuva pasienyje su Latvija panaikino sienų kontrolę, vykdomi tik atsitiktiniai patikrinimai.

Nuo gegužės 11 dienos Lenkijos piliečiams buvo leista atvykti į Lietuvą verslo, darbo ir mokslo tikslais, Lietuvos piliečiai taip pat gali keliauti į Lenkiją. Abiejų šalių piliečiai galėjo nesilaikyti 14 dienų izoliacijos.

Kaip ir kokiomis sąlygomis galima judėti Baltijos šalims atvėrus sienas
© Sputnik /
Kaip ir kokiomis sąlygomis galima judėti Baltijos šalims atvėrus sienas
Tegai:
Estija, Lietuva, Lenkija, Latvija, siena
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Mokiniai eina į mokyklą, archyvinė nuotrauka

Švelnėja reikalavimai darželiams, mokykloms ir universitetams

(atnaujinta 13:08 2020.06.03)
Švietimo įstaigoms išlieka galioti reikalavimas sudaryti sąlygas rankų higienai, vėdinti patalpas, dezinfekuoti paviršius, išlieka prievolė dėvėti apsaugines veido kaukes ir kt.

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Nuo pirmadienio, birželio 1 dienos, sušvelninti saugos reikalavimai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėms, bendrojo ugdymo mokykloms, profesinio mokymo įstaigoms, aukštosioms mokykloms ir suaugusiųjų mokymui.

Apie tai praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėse nebelieka reikalavimo riboti kontaktą iki 15 minučių ir laikytis ne mažesnio kaip 2 metrai atstumo. 

"Toliau būtina užtikrinti, kad ugdymo paslaugos būtų organizuojamos maksimaliai laikantis grupių izoliacijos principo, vaikus maitinti grupės patalpose, sudaryti sąlygas darbuotojams, vos tik atvykus į darbą, pasimatuoti kūno temperatūrą", — rašoma pranešime. 

Reikalavimas darbuotojams, priimantiems vaikus, dėvėti kaukes ar kitas veido apsaugos priemones, taip pat išlieka.

Bendrojo ugdymo mokyklos 

Bendrojo ugdymo mokyklos nuo birželio 1 dienos gali dirbti ir nuotoliniu, ir kontaktiniu būdu. 

SAM rekomenduoja prioritetą teikti ugdymui lauke, tačiau, jeigu konsultacijos vyksta klasėse, turi būti išlaikomas 1 metro atstumas tarp žmonių. Taip pat geriau, kai mokytojas ateina į mokiniams priskirtą klasę, o ne mokiniai eina pas jį. 

Patariama kiek galima apriboti bendravimą, mokinių buvimo laiką mokykloje organizuoti taip, kad vienu metu nesusidurtų skirtingos klasės.

Profesinio mokymo įstaigos

Profesinio mokymo, suaugusiųjų mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose nebelieka reikalavimo išlaikyti 1 metro atstumą vienas nuo kito, bet patariama riboti studentų srautus, apsiriboti trumpesniu kontaktu, dėvėti veido kaukes ir kt. 

Rotušes aikštė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Visoms švietimo įstaigoms išlieka galioti reikalavimas sudaryti sąlygas rankų higienai, vėdinti patalpas, dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius, pateikti informaciją apie asmens higieną, išlieka prievolė dėvėti apsaugines veido kaukes ir kt. 

Į darželius ir mokyklas nepriimami sergantys vaikai. Darbuotojams, kuriems pasireiškia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų ir kitų užkrečiamųjų ligų požymiai (tokie kaip karščiavimas, sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), rekomenduojama konsultuotis Karštąja koronaviruso linija 1808 arba susisiekti su savo šeimos gydytoju konsultacijai nuotoliniu būdu.

Lietuvoje karantino režimas buvo pratęstas iki birželio 16 dienos. Pamažu valdžios institucijos švelnina jo sąlygas, darydamos daugiau nuolaidų gyventojams ir verslui. Trečiadienio duomenimis, bendras užsikrėtusiųjų skaičius siekė 1684. 1260 žmonių pasveiko. Mirusiųjų skaičius nepasikeitė — 71.

Tegai:
universitetai, mokykla
Dar šia tema
Per parą nustatyti tik du koronaviruso atvejai
Tyrimas: moterys nuo koronaviruso nukentėjo labiau nei vyrai
Seimas pritarė pokyčiams dėl ligos išmokų karantino metu