Rygos šprotai, archyvinė nuotrauka

Baltijos šprotų gamintojai "smaugia" vienas kitą

154
(atnaujinta 09:39 2018.06.04)
Nuo 2014 metų, kai Rusija uždraudė Baltijos šprotus, Baltijos šalių žuvų perdirbimo įmonėms išgyvena sunkius laikus; Rusijos rinka buvo uždaryta, o Europos pirkėjai abejingi šprotams

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Latvijoje, po to, kai Rusija uždraudė importuoti Baltijos šprotus, žuvų produktų gamintojai yra tokie agresyvūs, kad tiesiog smaugia vienas kitą, papasakojo interviu televizijos kanalui "NTV" žuvų perdirbimo įmonės "Brīvais vilnis" valdybos pirmininkas Arnaoldas Babrisas.

Pasak jo, dėl Rusijos rinkos praradimo kilo sunki kova parduodant produktus dėl kainų, kurios yra mažesnės už savikainą.

"Ši dempingo kaina, kai skęstantis ir už šiaudo griebiasi ir siūlo savo produktus žemesnėmis, nei  savikaina, kainomis, yra tokia agresyvi kova, kad mes (žuvų perdirbimo įmonės — Sputnik) smaugiame viena kitą", — dėjojhe Babrisas.

Verslininkas taip pat pabrėžė, kad dėl kainų mažėjimo sumažėjo produktų kokybė, o tai atstūmė kai kuriuos užsienio partnerius. Pavyzdžiui,  gamykloje "Brīvas vilnos" gamyba per kelerius metus sumažėjo tris kartus.

Rusija leido šprotų tiekimą iš Latvijos ir Estijos >>

2015 metų birželio pradžioje "Rosselhoznadzor" uždraudė importuoti žuvų produktus iš Latvijos ir Estijos į Rusiją dėl daugybės pažeidimų, įskaitant kancerogeninę medžiagą benzopireną konservų sudėtyje. 2017 metų gruodžio mėnesio viduryje dviem Baltijos įmonėms buvo leista atnaujinti tiekimus.

154
Tegai:
šprotai, žuvies produktai, Baltijos šalys
Dar šia tema
Pirmoji grūdų partija atvyko į Lietuvą iš Krasnojarsko krašto
Į Kaliningrado sritį neįleistos kelios tonos avokadų iš Lietuvos
Rusijoje bus sudegintos alstromerijos iš Lietuvos
Rusija neįsileido gėlių iš Lietuvos
Sputnik radijo mikrofonas

"Baltnews" ir "Sputnik Latvija" žurnalistai kaltinami ES sankcijų pažeidimu

(atnaujinta 22:28 2020.12.03)
Pas žurnalistus ketvirtadienį vyko kratos, konfiskuota technika ir susisiekimo priemonės. Jie pasirašė pasižadėjimą neišvykti iš šalies

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Portalų "Baltnews" ir "Sputnik Latvija" darbuotojams pareikšti kaltinimai dėl ES sankcijų režimo pažeidimo, po apklausų jie pasirašė pasižadėjimą neišvykti iš šalies, pas juos atliktos kratos, praneša Sputnik.

Iš žurnalistų taip pat konfiskuota technika ir susisiekimo priemonės.

Pasak agentūros, Latvijos piliečiams pareikšti įtarimai dėl šalies Baudžiamojo kodekso 84 straipsnio pažeidimo, jiems gali grėsti bausmė nuo piniginės baudos iki laisvės atėmimo.

"Pagal Latvijos, Lietuvos ir Estijos versiją, MIA "Rossija segodnia" yra taikomos asmeninės Europos Sąjungos sankcijos, įvestos agentūros generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui 2014 metais", — rašoma Sputnik "Telegram" pranešime.

Naujienų agentūros "Baltnews" vadovas Andrejus Starikovas teigė, kad žinoma, jog Latvijoje buvo ieškomi mažiausiai šeši žurnalistai, su kai kuriais iš jų nepavyksta susisiekti.

"Vyksta teisinis chaosas. Už sankcijų režimo pažeidimą gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų arba bauda. Represijų mastai yra tokie, kad suprantame, jog tai nėra tik Latvijos iniciatyva", — RIA Novosti cituoja Starikovą, su nuoroda į Sputnik radiją.

Jis priminė, kad šiandien Facebook užblokavo "Baltnews" puslapį, nenurodydama šio sprendimo priežasties, o kitą dieną portalo rangovas Londone negalėjo gauti pinigų dėl sąskaitos įšaldymo.

Rusijos nuolatinis atstovas ESBO Aleksandras Lukaševičius, archyvinė nuotrauka
© Фото предоставлено постоянным представительством России при ОБСЕ

"Ir šiandien mes sužinojome apie mūsų žurnalistų paieškas ir sulaikymus. Mes žinome apie mažiausiai šešis žmones, su kai kuriais iš jų nepavyksta susisiekti", — sakė agentūros vadovas.

Latvijos žurnalistų sąjungos narė Ala Berezovskaja anksčiau sakė, kad kratos buvo atliktos pas Andrejų Jakovlevą ir jo žmoną Iriną, taip pat pas publicistą Vladimirą Lindermaną. Be to, ji pasakojo, kad kitas žurnalistas Andrejus Solopenka buvo nuvežtas į Latvijos valstybės saugumo tarnybą.

Vėliau informacija apie Lindermano sulaikymą pasirodė oficialiame Latvijos "Rusų sąjungos" partijos puslapyje.

"Šiandien garsaus publicisto ir visuomenės veikėjo Vladimiro Lindermano bute buvo atlikta krata ir paimta visa įranga — kompiuteris, telefonas, diskai ir banko kortelės. Pats Vladimiras buvo sulaikytas ir dabar tardomas Valstybės saugumo tarnyboje. Kratos ir sulaikymo priežastys nežinomos. Manome, kad toks, jau kelis kartus pasikartojęs požiūris į asmenį, kuris tiesiog išreiškia savo pažiūras, kurios skiriasi nuo valstybės pozicijos, yra nepriimtinas", — rašoma partijos pranešime.

Situaciją Latvijoje pakomentavo Rusijos nuolatinė misija prie ESBO.

"Mes esame susirūpinę dėl gaunamos informacijos, kad "Baltnews" ir "Sputnik Latvija" darbuotojams pagal baudžiamąjį straipsnį buvo pareikšti įtarimai dėl ES sankcijų režimo pažeidimo ir pas juos vykusių kratų. Rygoje dar vienas šiurkštus ESBO įsipareigojimų dėl žodžio laisvės ir galimybės naudotis informacija pažeidimas", — sakoma pranešime.

Panaši situacija praėjusiais metais buvo ir Estijoje. Gruodį Sputnik Estija darbuotojai gavo Policijos ir sienos apsaugos departamento laiškus su tiesioginiais grasinimais iškelti baudžiamąją bylą prieš juos, jei jie nenutrauks darbo santykių su MIA "Rossija segodnia" iki šių metų sausio 1-osios.

Šie veiksmai neva pateisinami nuo 2014 metų kovo 17 dienos Europos Sąjungos taikomomis sankcijomis daugeliui fizinių ir juridinių asmenų, galimai susijusių su Ukrainos įvykiais.

Tačiau ES sankcijos buvo įvestos ne prieš MIA "Rossija segodnia", į kurią įeina Sputnik, bet asmeniškai prieš agentūros generalinį direktorių Dmitrijų Kiseliovą.

Estijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Urmas Reinsalu ketvirtadienį RIA Novosti sakė, kad jo šalis vykdo ES sankcijų politiką ne prieš Sputnik, o atsižvelgdama į Kiseliovui nustatytas asmenines sankcijas.

Sputnik Estija žurnalistai buvo priversti tai padaryti ir nuo sausio 1 dienos perėjo prie darbo nepaprastuoju režimu.

Tegai:
MIA "Rossija segodnia", sankcijos, ES, Latvija, Baltnews, Sputnik
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Vilnius

Ekspertas: jei ne Rusija, Vakarai būtų pamiršę Baltijos šalis

(atnaujinta 15:07 2020.12.03)
Baltijos šalys, susidūrusios su neigiamu savo ekonomikos vystymusi, gali atkreipti Vakarų valstybių dėmesį tik pareiškimais apie mitinę Maskvos grėsmę, mano ekspertas Pavelas Feldmanas

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Baltijos šalys NATO viduje bando būti "pagrindinės rangovės" santykius su Rusija sunkinančių klausimų srityje, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos tautų draugystės universiteto Strateginių tyrimų ir prognozių instituto direktoriaus pavaduotojas, politikos mokslų kandidatas Pavelas Feldmanas.

"Neigiamos savo ekonomikos plėtros — gyventojų nuskurdimo, pramonės sunaikinimo — sąlygomis joms nelieka nieko kito, kaip tik pritraukti didesnių Vakarų partnerių, visų pirma Jungtinių Amerikos Valstijų, dėmesį į klausimus, susijusius su tariamu karinio saugumo užtikrinimu Rytų Europoje, Baltijos šalyse, pietuose. Nors iš tikrųjų šioms šalims negresia jokia Rusijos "grėsmė". Jiems šis nuolatinis įtampos eskalavimas yra tiesiog jų pačių ekonomikos išgyvenimo gilioje depresijoje garantas", — pareiškė jis.

Feldmanas pažymėjo, kad Lietuva, Latvija ir Estija neturi ką pasiūlyti Vakarų Europai ir JAV.

"Jei Baltijos šalys šios "siaubingai pavojingos Rusijos akivaizdoje" nebūtų pozicionavusios savęs kaip Vakarų forposto, tada, tikriausiai, jos apskritai nebūtų įdomios Vakarams, nes neturi ką pasiūlyti nei Vakarų Europai, nei Jungtinėms Amerikos Valstijoms. <...> Jei ne Rusija, jos vargu ar sulauktų tiek dėmesio", — apibendrino jis.

Anksčiau Lietuva kartu su Čekija, Latvija ir Slovakija paskelbė "būtinybę NATO glaudžiau bendradarbiauti su partneriais Juodosios jūros regione — Ukraina ir Sakartvelu".

Laikinai einantis užsienio reikalų ministro pareigas Linas Linkevičius atkreipė dėmesį į glaudesnio bendradarbiavimo su Ukraina ir Gruzija poreikį.

Tegai:
NATO, Rusija, JAV, Baltijos šalys
Dar šia tema
NATO pareiškė apie Rusijos "agresyvios politikos" tęsimą
Ukraina papasakojo apie stojimo į NATO sąlygas  
Data

Kokia šiandien diena: gruodžio 4-osios šventės

(atnaujinta 22:43 2020.12.03)
Nuo gruodžio 4 dienos iki metų galo lieka 27 dienos, dienos ilgis — 07 val. 36 min. Savo vardadienį šiandien švenčia Barbora, Lingailė, Osmundas, Vainotas

Gruodžio 4 yra 338-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 339-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 27 dienos.

2020 metų gruodžio 4 dieną saulė teka 08:20, leidžiasi 15:56, dienos ilgis — 07 val. 36min.

Šv. Barbora

Gruodžio 4-oji — Šv. Barboros varduvės.

Šv. Barbora laikoma globėja visų, kurie mirė ne sava mirtimi, t.y. per nelaimingą atsitikimą, ypač nuo gaisro. Taip pat tikima, kad jai meldžiantis apsisaugoma nuo žaibo, gaisrų.

Anot legendos, Barbora buvusi Mažosios Azijos turtuolio Dioskuro dukra. Tėvas labai saugojo dukrą ir net uždarė bokšte, kad jos nesuviliotų nuolatiniai gerbėjai. Barbora įtikėjo, apsikrikštijo ir buvo už šį poelgį tėvo pasmerkta. Romėnų valdžia ją kankino ir nukirsdino tėvo kardu. Tikima, kad po jos mirties tėvą nutrenkė žaibas.

Barbora vaizduojama su karūna ant galvos, su suknele ir ilgu apsiaustu. Dažniausiai ji kairėje rankoje laiko kalaviją, o dešinėje taurę arba palmės šakelę.

Savo vardadienį šiandien švenčia Barbora, Lingailė, Osmundas, Vainotas.

Ši diena istorijoje

1533 metais sulaukęs 3 metų amžiaus Ivanas IV, vėliau persivadinęs Ivanu Rūsčiuoju, tapo Rusijos caru.

1642 metais mirė kardinolas Rišeljė — faktinis Prancūzijos valdovas Liudviko XIII karaliavimo metais.

1679 metais sulaukęs garbingo 91-erių metų amžiaus mirė žymus anglų filosofas Tomas Hobsas.

1791 metais Londone pradėtas leisti seniausias pasaulyje sekmadieninis laikraštis "Observer".

1892 metais gimė Ispanijos diktatorius (1936–1975) generolas Fransiskas Frankas.

1918 metais Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Vudrovas Vilsonas atvyko į Paryžiaus taikos konferenciją, kur buvo aptartos Versalio Taikos sutarties pasirašymo sąlygos.

1980 metais lėktuvo katastrofoje netoli Lisabonos žuvo Portugalijos premjeras Fransiskas Sa Karneiras.

1991 metais Libane paleistas laisvėn ilgiausiai įkaitu laikytas amerikietis: žurnalistas Teris Andersonas nelaisvėje išbuvo 2 454 dienas.

1994 metais teroristas viename Stokholmo naktinių klubų nužudė tris ir sužeidė 21 lankytoją.

1998 metais Turkijos vyriausybės daliniai per susirėmimus pietrytinėje šalies dalyje nukovė 22 kurdų sukilėlius.

2010 metais populiariausios, 29 metus rodytos Vokietijos televizijos laidos "Wetten, dass...?" ("Norite lažintis ... ?") buvo nuspręsta neberodyti, kai vienas varžybų dalyvis, milijonams žiūrovų stebint tiesioginę transliaciją, buvo sunkiai sužeistas.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai