Rygos šprotai, archyvinė nuotrauka

Baltijos šprotų gamintojai "smaugia" vienas kitą

123
(atnaujinta 09:39 2018.06.04)
Nuo 2014 metų, kai Rusija uždraudė Baltijos šprotus, Baltijos šalių žuvų perdirbimo įmonėms išgyvena sunkius laikus; Rusijos rinka buvo uždaryta, o Europos pirkėjai abejingi šprotams

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Latvijoje, po to, kai Rusija uždraudė importuoti Baltijos šprotus, žuvų produktų gamintojai yra tokie agresyvūs, kad tiesiog smaugia vienas kitą, papasakojo interviu televizijos kanalui "NTV" žuvų perdirbimo įmonės "Brīvais vilnis" valdybos pirmininkas Arnaoldas Babrisas.

Pasak jo, dėl Rusijos rinkos praradimo kilo sunki kova parduodant produktus dėl kainų, kurios yra mažesnės už savikainą.

"Ši dempingo kaina, kai skęstantis ir už šiaudo griebiasi ir siūlo savo produktus žemesnėmis, nei  savikaina, kainomis, yra tokia agresyvi kova, kad mes (žuvų perdirbimo įmonės — Sputnik) smaugiame viena kitą", — dėjojhe Babrisas.

Verslininkas taip pat pabrėžė, kad dėl kainų mažėjimo sumažėjo produktų kokybė, o tai atstūmė kai kuriuos užsienio partnerius. Pavyzdžiui,  gamykloje "Brīvas vilnos" gamyba per kelerius metus sumažėjo tris kartus.

Rusija leido šprotų tiekimą iš Latvijos ir Estijos >>

2015 metų birželio pradžioje "Rosselhoznadzor" uždraudė importuoti žuvų produktus iš Latvijos ir Estijos į Rusiją dėl daugybės pažeidimų, įskaitant kancerogeninę medžiagą benzopireną konservų sudėtyje. 2017 metų gruodžio mėnesio viduryje dviem Baltijos įmonėms buvo leista atnaujinti tiekimus.

123
Tegai:
šprotai, žuvies produktai, Baltijos šalys
Dar šia tema
Pirmoji grūdų partija atvyko į Lietuvą iš Krasnojarsko krašto
Į Kaliningrado sritį neįleistos kelios tonos avokadų iš Lietuvos
Rusijoje bus sudegintos alstromerijos iš Lietuvos
Rusija neįsileido gėlių iš Lietuvos
Rygos uostas, archyvinė nuotrauka

Pirmąjį šių metų pusmetį krovinių tranzitas per Latviją sumažėjo beveik 54 %

(atnaujinta 18:50 2020.07.14)
Krovinių tranzitas geležinkeliu per Latviją per pirmąjį 2020 metų pusmetį sumažėjo beveik 54 %, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai; perkrovimas uostuose sumažėjo 30 %

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Latvijoje geležinkeliu pervežtų prekių kiekis per pirmus šešis šių metų mėnesius sumažėjo 47,2 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, — iki 11,563 mln. tonų, praneša Sputink Latvija su nuoroda į šalies Ryšių ministeriją.

Geležinkelis

Tarptautinių pervežimų geležinkeliu apimtis sudarė 10,925 mln. tonų, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 48,7 proc., o vidinių pervežimų apimtys padidėjo 5,7 proc. — iki 638 tūkst. tonų.

Tranzitinių krovinių apimtis sudarė 9,042 mln. tonų (-53,9 proc.), importuotų krovinių — 1,701 mln. tonų (+9,1 proc.), eksportinių — 182 tūkst. tonų (+32,2 proc.).

2019 metais, palyginti su 2018 metais, krovinių pervežimo geležinkeliu apimtis Latvijoje sumažėjo 15,8 % ir sudarė 41,492 mln. Per pirmuosius šešis 2019 metų mėnesius krovinių pervežimas geležinkeliu sudarė 18,611 mln. tonų.

Uostai

Latvijos uostai per pirmuosius šešis 2020 metų mėnesius perkrovė 22,628 mln. tonų krovinių, tai yra 30,1 proc. mažiau nei pernai pirmąjį pusmetį.

Daugiausia Latvijos uostuose perkrauta birių krovinių — 10,51 mln. tonų, tai yra 43,2 proc. mažiau nei per pirmuosius šešis 2019 metų mėnesius. Akmens anglių perkrovimas sudarė 2,129 mln. tonų (4,6 karto mažiau), grūdų ir jų produktų — 2,186 mln. tonų (-6,4 proc.), birių cheminių krovinių — 1,038 mln. tonų (-10,4 proc.), medienos drožlių — 1,162 mln. tonų (+17,4 proc.).

Taip pat perkrauta 6,244 mln. tonų skystų krovinių (-13,5 proc.), iš jų naftos produktai sudarė 5,909 mln. tonų (-12,7 %).

Generalinių krovinių perkrauta 5,874 mln. tonų (-12,1 %). Krovinių konteineriuose perkrauta 2,228 mln. tonų (-6,8 proc.), medienos — 1,828 mln. tonų (-21 proc.), ro-ro krovinių — 1,515 mln. tonų (-10,7 proc.).

Krovinių apyvartoje pirmauja Rygos uostas, kur sausio–birželio mėnesiais perkrauta 11,843 mln. tonų krovinių (-26,7 %). Ventspilio uosto krovinių apyvarta sudarė 6,8 mln. tonų (-41,1 proc.), Liepojos uoste perkrauta 3,085 mln. tonų krovinių (-15,6 proc.).

Pirmąjį šių metų pusmetį mažuose uostuose buvo perkrauta 899 800 tonų krovinių, tai yra 11,8 % mažiau nei per pirmąjį 2019 metų pusmetį.

Tarp mažų uostų didžiausia krova buvo Skulske — 491 000 tonų (-8 %). Mersrage krovinių apyvarta sudarė 215 700 tonų (-12,8 %), Salacgryvoje — 158 200 tonų (-21,8 %).

2019 metais Latvijos uostuose buvo perkrauta 62,379 mln. tonų krovinių, tai yra 5,7 % mažiau nei 2018 metais.

Tegai:
krovinių apyvarta, uostas, Latvija
Dar šia tema
Lietuvos vežėjai skundžiasi didžiuliais nuostoliais dėl koronaviruso
Rusijos uostų krovinių apyvarta Baltijos šalyse padidėjo, nepaisant COVID-19
Parduotuvė, archyvinė nuotrauka

Paaiškinta, kodėl kainos kyla Lietuvoje, bet ne Estijoje ir Latvijoje

(atnaujinta 18:18 2020.07.14)
"Swedbank" ekonomistų skaičiavimu, šiemet Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis kils maždaug 2 proc., tuo tarpu Latvijoje jis išliks nepakitęs, o Estijoje augs vos puse procentinio punkto

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Remiantis birželio mėnesio duomenimis, metinė infliacija iš trijų Baltijos valstybių buvo užfiksuota tik Lietuvoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, vartotojų kainų indeksas Lietuvoje per metus kilo 1 proc., tuo tarpu Estijoje ir Latvijoje beveik tiek pat nukrito. 

Apie kainų Baltijos šalyse skirtumą pasakoja "Swedbank" ekonomistė Greta Ilekytė.

Kaip keičiasi kainos Baltijos šalyse

Didžiausias skirtumas matomas žvelgiant į paslaugų kainas, kurios Lietuvoje per metus pakilo net 5,5 proc. Per tą patį laikotarpį Latvijoje paslaugų kainos ūgtelėjo vos 1,3 proc., o Estijoje atpigo kiek daugiau nei vienu procentu. 

Birželio mėnesio duomenimis, Lietuvoje praėjusį mėnesį, palyginti su geguže, vartojimo prekių kategorijoje labiausiai brango dalis vaisių, kosmetikos priemonės, nežymiai kilo kuro kainos. Tuo tarpu dėl išaugusios pasiūlos sezono metu atpigo dalis daržovių, sodo įrankiai.

Paslaugų rinkoje labiausiai brango poilsio namai — šios paslaugos brango beveik 30 proc. 

"Tai siunčia ženklą, kad kurortiniai miesteliai bei kaimo turizmo sodybos dingusiais turistais skųstis tikrai negali. Dėl pandemijos įvestų apribojimų kelionėms užsienyje Lietuvos piliečiai šiemet mieliau renkasi atostogas pajūryje ar kaimo sodybose, tad išaugusi paklausa aukštyn stumia ir kainas", — teigia Ilekytė.

Tuo tarpu viešbučiai, kurių didžioji dalis yra būtent miestuose, kritus užsienio turistų srautams yra priversti kainas mažinti. Čia jos krito maždaug 7 proc.

Praėjusį mėnesį taip pat itin brango odontologų paslaugos (daugiau kaip 12 proc). Tikėtina, kad taip nutiko dėl papildomų apsaugos priemonių nuo COVID-19 poreikio.  

Kaip pasakoja "Swedbank" ekonomistė, Latvijoje bei Estijoje tendencijos panašios — labiausiai pigo daržovės bei vaisiai. Tiesa, viešbučių bei restoranų kainos Latvijoje išliko beveik nepakitusios, tuo tarpu Estijoje šiek tiek sumažėjo. Tai rodo, kad vidaus paklausa Baltijos šalyse atsigauna netolygiai, ir Estija, kurios ekonomika nuo turizmo priklauso labiausiai, vis dar kenčia itin smarkiai.  

Kodėl Lietuvoje kyla paslaugų kainos?

Pasak Ilekytės, smogusi pandemija itin pristabdė gyventojų vartojimą, kurį atgaivinti įmonės kartais bando mažindamos kainas. Kaip bebūtų, kartu su kainų kirpimu mažėja ir įmonių galimybės išsaugoti darbo vietas, didinti atlyginimus, o mažėjančios gyventojų pajamos dar labiau smukdo jų galimybes vartoti, teigia ekonomistė. 

Beveik visuose paslaugų sektoriuose paslaugų kainos didžiąja dalimi priklauso nuo darbo sąnaudų, taigi, paslaugų kainų mažėjimas yra tiesiogiai susijęs ir su darbuotojų algų kritimu. 

"Tai, kad Lietuvoje praėjusį mėnesį itin kilo, pavyzdžiui, poilsio namų paslaugų kainos rodo, kad Lietuvos ekonomika atsigauna greičiau nei kaimyninės valstybės, o gyventojai yra linkę išlaidauti atostogoms. Nors pandemija ir įvesti karantino suvaržymai finansiškai palietė didelę dalį šalies gyventojų, daugumai jų praradimai buvo tik trumpalaikiai ir gyventojai grįžta prie jiems įprasto gyvenimo ritmo", — teigia ekonomistė. 

Šią tendenciją rodo ir "Swedbank" mokėjimo kortelių duomenys, indikuojantys, kad Lietuva atsigauna sparčiausiai iš Baltijos šalių, o mokėjimų apimtys jau yra net 23 proc. didesnės nei prieš metus, taip pat sparčiai gerėja gyventojų lūkesčiai.

Ir nors nedarbas vis dar auga, tam, panašu, pandemija įtakos turi mažai — atsiradusi galimybė nedirbantiems asmenims gauti darbo paieškos išmoką paskatino anksčiau darbo rinkoje nedalyvavusius gyventojus užsiimti darbo paieška. 

"Sodros" duomenimis, birželį į darbą buvo priimta maždaug 6 tūkstančiais daugiau darbuotojų nei jų buvo atleista, o tai yra itin teigiamos tendencijos.

Ar kils atlyginimai?

"Swedbank" ekonomistų skaičiavimu, šiemet Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis kils maždaug 2 proc., tuo tarpu Latvijoje jis išliks nepakitęs, o Estijoje augs vos puse procentinio punkto. Taigi, čia ir matome atsakymą, kodėl kainos Lietuvoje vis dar kyla.

"Lietuvą ekonominės pandemijos pasekmės kol kas palietė mažiausiai iš Baltijos šalių — matome ne tik vis dar augančius atlyginimus, bet ir atgal į Lietuvą grįžtančius tautiečius. Vien birželį grynoji migracija siekė daugiau nei 2 tūkst., tad labai tikėtina, kad šiais metais gyventojų skaičius šalyje nemažės, bet priešingai — augs", — teigiama pranešime. 

Nerimą vis dar kelia šalies eksporto rinkos, tačiau tikėtina, kad Europai sėkmingai kovojant su virusu, matysime atsigavimą. Reiktų nepamiršti ir valstybės pagalbos, kuri šiuo metu turėtų būti orientuota ne į vidaus paklausos skatinimą ir socialines išmokas, bet į paramą į eksporto rinkas orientuotoms gamybos įmonėms.

Tegai:
Estija, Latvija, Lietuva, kaina, Swedbank
Dar šia tema
Lietuva pasiekė rekordinį būsto nuomos kainų augimą ES
Europos įstatymų leidėjai išgirdo mūsų maldas. Priimtas Mobilumo paketas
Gedimino prospektas, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kiek gali sumažėti Lietuvos gyventojų iki 2100 metų

(atnaujinta 22:53 2020.07.14)
Be to, Lietuva atsidūrė tarp tų ES šalių, kuriose didelis mirštamumas ir neigiamas gyventojų prieaugis

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Tarp Baltijos šalių Lietuvai prognozuojamas didžiausias gyventojų skaičiaus mažėjimas iki 2100 metų. Tai įrodo "Eurostato" atliktas tyrimas.

​Pagal pagrindinį naujausių "Eurostato" paskelbtų demografinių prognozių scenarijų, nuo 2019 metų sausio 1 iki 2100 metų sausio 1 dienos Europos Sąjungos gyventojų skaičius sumažės beveik septyniais procentais, arba 31 mln. žmonių. Ekspertai tikisi, kad po kelerių metų nuolatinių gyventojų skaičiaus augimas ES 2026 metais bus didžiausias — 449 mln., bet po to mažės.

Tikėtina, kad iki 2100 metų Lietuvos gyventojų sumažės 1,1 mln. — iki 1,7 mln. žmonių. Estijoje gyventojų sumažės 0,2 mln., o Latvijoje — 0,8 mln. Tuo tarpu, remiantis "Eurostato" prognozėmis, šių dviejų Baltijos šalių gyventojų skaičius bus lygus ir sudarys 1,1 milijono žmonių.

"Eurostato" ataskaitoje pažymima, kad praėjusiais metais ES mirė 4,7 mln. žmonių, tai yra 0,9 proc. mažiau nei 2018 metais. Žemiausias mirštamumas užfiksuotas Kipre (6,8), Liuksemburge (6,9), Maltoje (7,3) ir Švedijoje (8,6).

Tuo tarpu Lietuva kartu su Latvija buvo įtraukta į šalių, kuriose mirštamumas yra didžiausias, sąrašą. Lietuvos Respublikoje šis rodiklis sudarė 13,7 proc., o Latvijos Respublikoje — 14,5 proc. Didelis mirštamumas taip pat nustatytas Bulgarijoje (15,5), Rumunijoje (13,4) ir Vengrijoje (13,3).

​2019 metais Lietuva pateko tarp ES valstybių narių, kuriose buvo užfiksuoti neigiami natūralaus gyventojų prieaugio rodikliai. Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo 3,9 proc., o Latvijoje — 4,7 proc.

Lietuvoje demografinė krizė tęsiasi kelis dešimtmečius ir kelia rimtą susirūpinimą ekspertams. Jie prognozuoja tolesnį gyventojų mažėjimą. Demografai mano, kad Lietuva šią situaciją gali įveikti tik iš kitų šalių kilusių migrantų sąskaita.

Respublikos Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) prognozuoja, kad iki 2050 metų šalis taps ketvirta pagal gyventojų senėjimą Europoje. Priežastis bus didelė emigracija ir žemas gimstamumas.

Lietuvos gyventojų skaičius — 2020
© Sputnik /
Lietuvos gyventojų skaičius — 2020
Tegai:
gyventojų skaičius, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva šalių, kur natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas didžiausias ES šalyse, sąraše