Elektros perdavimas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Baltijos šalyse neišvengiami nesutarimai po pasitraukimo BRELL

75
(atnaujinta 12:29 2018.06.10)
Ekspertas Igoris Juškovas mano, kad vieno Baltijos respublikų energetikos fronto sukūrimas gali neįvykti dėl skirtingų valstybių pozicijų energetikos sektoriuje

VILNIUS, birželio 10 — Sputnik. Baltijos respublikų elektros tinklų sinchronizacija po jų pasitraukimo iš BRELL gali neįvykti dėl nesutarimų energetikos sektoriuje tarp šalių, ypač Baltarusijos AE klausimu, pasakė interviu RuBaltic.ru Nacionalinio energetikos saugumo fondo ekspertas, Finansinio universiteto ekspertas prie Rusijos Federacijos vyriausybės Igoris Juškovas.

Baltijos šalys pasisako už vieningo energetikos fronto sukūrimą, kuris buvo aptartas Taline vykusiame Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos vyriausybių vadovų susitikime. Tačiau, pasak eksperto, sunku įsivaizduoti, ar jų bendradarbiavimas bus sėkmingas, atsižvelgiant į skirtingas valstybių pozicijas.

Juškovas priminė Vilniaus pažadą padėti Latvijai gauti ES finansavimą regioninio SGD terminalo statybai netoli Rygos.

"Lietuva apgavo Latviją: sutiko lobiruoti bendrą projektą, o po to "pertraukė antklodę" ir pastatė terminalą pas save (Klaipėdoje —Sputnik)", — pabrėžė pašnekovas.

Be to, ekspertas mano, kad Lietuva, Latvija ir Estija gali turėti nesutarimų dėl pozicijų Baltarusijos AE statybų klausimu.

"Elektros energetikoje jie kol kas veikia vieningu frontu, nors Baltarusijos atominės elektrinės atžvilgiu jų pozicijos skiriasi. Lietuva kategoriškai prieštarauja Baltarusijos AE statyboms, o Latvija ir Estija jau ne taip vienareikšmiai žiūri į situaciją", — sakė Juškovas.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija paskelbė apie pasitraukimą iš BRELL energetikos žiedo (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Lietuvos, Latvijos), norėdamos užtikrinti nepriklausomybę nuo Rusijos energetikos sistemos. Jos pasirašė memorandumą su Europos Komisija dėl sinchronizavimo su ES elektros tinklu iki 2025 metų.

Planuojama, kad Baltijos valstybės bus prijungtos per Lenkiją jau per pastatytą jungtį "LitPol Link", tačiau Estija ir Latvija nesutinka su tokiu sprendimu, nes mano, kad jis yra "techniškai nepatikimas".

Vilnius reikalauja sinchronizuotis per šią jungtį, manydamas, kad ši pozicija yra labiau tinkama finansiškai. Tuo metu Talinas siūlo sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus per Suomiją.

Lietuva jau pradėjo parengiamuosius darbus desinchronizacijai su Rusijos  energetikos sistema. Pabrėžiama, kad pastočių šalies šiaurės rytuose rekonstrukcijos darbai, o taip pat elektros perdavimų linijų su Baltarusija išmontavimas bus baigti ne vėliau kaip 2021 metais.

75
Tegai:
energetika, BRELL, Igoris Juškovas, Baltijos šalys, Lietuva
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (108)
Dar šia tema
Lietuva vėl lošia "lenkų kortomis"
Pranoko pati save: kuo Lietuva nustebino viso pasaulio energetikus
Europos Komisija mažina Baltijos "tigrų" davinį
Ekspertas papasakojo, kodėl Latvija pasirengusi likti be BRELL, nepaisydama Lietuvos
Gaisras, archyvinė nuotrauka

Latvijoje važiuodamas gesinti gaisro užsidegė gaisrinis automobilis

(atnaujinta 22:28 2021.04.15)
Latvijoje skubiai reikia pakeisti 202 gaisrines cisternas, pagamintas praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Beveik keturiasdešimt metų senumo "ZIL" variklio skyriuje kilęs gaisras privertė Latvijos valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą vėl paskelbti aliarmą dėl pasenusio transporto priemonių parko, praneša "Latvijas Radio".

Gaisro gesinimo cisterna, išleista 1982 metais, užsidegė, kai ugniagesiai išvyko į iškvietimą gesinti gaisro Gulbenės regiono. Seni laidai tapo gaisro priežastimi.

Latvijos valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovė Agrita Vitola tvirtina, kad dėl nepakankamo transporto priemonių skaičiaus ir pasenusio transporto parko neįmanoma tinkamai atlikti gelbėjimo darbų.

"Didžiausia problema yra cisternų trūkumas. Tai yra transporto priemonė, kurioje turi būti viskas, ko reikia — nuo gaisro gesinimo įrangos iki priemonių gelbėjimo operacijoms", — sakė Vitola.

Anot jos, apie 40 % Latvijoje naudojamų autocisternų yra senesnės nei 20 metų, o vidutinis šios įrangos amžius — 22,4 meto. Tuo pačiu Valstybės sienos apsaugos tarnybos nuostatuose nurodoma, kad tikslingas sunkvežimių naudojimo laikas yra 10 metų.

Be to, senais automobiliais, pagamintais praėjusio amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje, sunaudojama žymiai daugiau degalų. Jie negali būti aprūpinti visa reikalinga įranga, pavyzdžiui, hidrauliniais įrankiais ir kita įranga, kuri naudojama gelbėjimo operacijose eismo įvykių metu.

Ateinančiais metais reikia skubiai pakeisti 202 gaisrines cisternas. Kitu atveju atskiri Valstybės sienos apsaugos tarnybos postai negalės atsiliepti į skambučius.

Tai ne pirmas kartas, kai ugniagesiai atkreipia dėmesį į tai, kad jų technika pasenusi. Dar 2019 metais Vidaus reikalų pareigūnų profesinė sąjunga prie ministrų kabineto atvarė tris senus gaisrinius automobilius ZIL. Tada prie ugniagesių išėjo ministras pirmininkas Krišjanis Karinšas ir Vidaus reikalų ministerijos vadovas Sandis Girgenas, kurie sutiko, kad laikas atnaujinti įrangą.

Tegai:
Latvija, gaisras
Ryga, archyvinė nuotrauka

Latvija paragino ES būti pasirengusią sugriežtinti sankcijas Rusijai

(atnaujinta 20:16 2021.04.15)
Vakarų valstybės neseniai išreiškė susirūpinimą dėl tariamo Rusijos "agresyvių veiksmų" sustiprinimo Ukrainoje

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius teigė, kad ES turėtų būti pasirengusi sustiprinti sankcijas Rusijos Federacijai agresijos prieš Ukrainą atveju ir teikti paramą Kijevui, praneša RIA Novosti.

"Pagal tarptautinę teisę, JT ir kitų tarptautinių organizacijų principus, Ukrainos sienos pažeidimas yra absoliučiai nepriimtinas. Mes palaikome savo partnerių veiksmus, kad atkalbėtume Rusiją nuo tokių veiksmų. Tikimės, kad tokie veiksmai bus sėkmingi. Bet jei tai neveiks, tada reikia naudoti stipriausias priemones. ES arsenale, pavyzdžiui, sankcijos... ES turi būti tam pasirengusi", — spaudos konferencijoje Kijeve, kuri buvo transliuojama Ukrainos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje, sakė Rinkevičius. 

Pasak jo, ES naudojasi įvairiomis tarptautinėmis platformomis, kad įtikintų Rusiją nuo "įsiveržimo" į Ukrainą.

Vakarų valstybės neseniai pareiškė susirūpinimą dėl tariamo Rusijos "agresyvių veiksmų" sustiprinimo Ukrainoje.

Vašingtonas paskelbė apie "Rusijos agresijos" eskalavimą ir Rusijos kariuomenės judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusija dislokuoja kariuomenę savo teritorijoje ir savo nuožiūra. Anot jo, tai niekam negresia ir neturėtų nieko jaudinti.

Maskva ne kartą pareiškė, kad nėra vidinio Ukrainos konflikto šalis, ir yra suinteresuota, kad Kijevas įveiktų politinę ir ekonominę krizę.

Tegai:
ES, Rusija, Latvija
Dar šia tema
"Lietuva savo partnerių nelaimėje nepalieka": Landsbergis su Stoltenbergu aptarė Ukrainą
Ukraina pradėjo dideles pratybas šalia Krymo
Ukrainos "reformatoriai" iš Lietuvos vagia sankcijų Rusijai sąskaita
Fukušimos AE saugyklos su užterštu vandeniu

"Aplink yra tik priešai!" Japonus papiktino Rusijos pozicija dėl "Fukušimos"

(atnaujinta 09:51 2021.04.16)
Anksčiau Japonijos vyriausybė pareiškė, jog nori išlieti į vandenyną vandenį iš avarinės atominės elektrinės "Fukušima-1" po kruopštaus jo valymo, tačiau Rusija, Kinija ir Pietų Korėja sukritikavo Japonijos iniciatyvą

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Japonijos naujienų agentūros "Jiji" skaitytojai išreiškė nepasitenkinimą Rusijos nuomone dėl Tokijo planų išpilti radioaktyvų vandenį iš avarinės atominės elektrinės "Fukušima-1".

Kaip jau buvo pranešta anksčiau, Japonijos vyriausybė ruošiasi išpilti vandenį į vandenyną po kruopštaus jo valymo. Remiantis preliminariais planais, šis procesas prasidės 2023 metais. Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad Maskva laukia paaiškinimų, nes Tokijas nesitarė su kaimyninėmis šalimis dėl veiksmų, galinčių kelti radiacinę grėsmę.

Kinija ir Pietų Korėja taip pat sukritikavo Japonijos iniciatyvą. Šiuo atžvilgiu kai kurie vartotojai priėjo prie išvados, kad Japonijos kaimyninės šalys nusprendė "sudaryti susitarimą" ir "kištis į valstybės vidaus reikalus".

"Raudonoji gauja" — Kinija, Pietų Korėja ir Rusija — dar kažką sako Japonijai! Ir jos mano, kad mes įsiklausysime savo priešus!"— pasakė vienas iš skaitytojų.

"Kinija, Pietų ir Šiaurės Korėja bei dar Rusija — tai antijaponų kartelė. Kažkoks vaikų darželis. Visi laikosi tos pačios pozicijos Japonijos atžvilgiu", — mano vartotojas.

"Dar nepakaktų, kad tokių pareiškimų pateiktų ir Šiaurės Korėja! Ir vis dėlto aplink Japoniją yra tik priešai!" — teigia vienas iš komentatorių.

"O kokia prasmė Japonijai ką nors susitarti su kokia nors "prievartautojų gauja", jei ji atitinka visus tarptautinius standartus?"— paklausė kitas.

Tarp diskutuojančių apie situaciją, buvo tie, kurie paragino Japonijos valdžią imtis atsakomųjų veiksmų.

"O tegul Japonijos vyriausybė netyli. Reikia duoti atkirtį kiekvienam tokiam pasikėsinimui!" — sureagavo skaitytojas.

"Atėjo laikas Japonijai nutraukti pacifizmą, kai aplink mus yra tokios šalys kaip Kinija ir Rusija!" — įsitikinęs komentatorius.

"Atskieskime išvalytu vandeniu iš Fukušimos atominės elektrinės rusų vandenį, visiškai užterštą radiacija Vladivostoko pakrantėje", — pasiūlė kitas.

Vienas iš skaitytojų mano, kad Rusija susidurs su neigiamomis pasekmėmis dėl savo pozicijos dėl radioaktyvaus vandens išmetimo iš avarinės atominės elektrinės "Fukušima-1".

"Na, dabar Rusija, kuri pati aiškiai priėmė sprendimą neatiduoti mums šiaurinių salų jokiomis aplinkybėmis, ima reikšti mums pretenzijas dėl visko, įskaitant riziką išvalyto aušinamojo vandens iš atominės elektrinės išliejimą į vandenyną. Ar Rusija nebijo tolesnio japonų visuomenės nuomonės apie ją blogėjimo? " — pastebėjo vartotojas.

Tegai:
Kinija, Pietų Korėja, atominė elektrinė, Japonija, Rusija