Elektros perdavimo linijos, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida apibūdino pagrindinę Baltijos valstybių baimę prieš Rusiją

91
(atnaujinta 13:46 2018.06.10)
Vilnius, Ryga ir Talinas nerimauja dėl to, kad tebenaudoja senas tarybines sistemas, nepaisant to, kad Baltijos respublikos įstojo į ES beveik prieš 15 metų

VILNIUS, birželio 10 — Sputnik. Baltijos šalys bijo, kad Rusija gali nutraukti joms elektros tiekimą, — rašo "Helsingin Sanomat".

Anot leidinio, Lietuva, Latvija ir Estija nerimauja dėl to, kad su Rusija jas sieja tarybinė infrastruktūra — geležinkelis, naftotiekis ir dujotiekis, o taip pat energetikos sistema BRELL, nepaisant to, kad Baltijos respublikos įstojo į Europos Sąjungą prieš 15 metų.

Pažymima, kad Baltijos šalys gali susidurti su elektros tiekimo nutraukimo grėsme, jei Rusija pasitrauks iš BRELL 2020-aisiais metais, kai ji sugabės užtikrinti energetinę nepriklausomybę Kaliningradui. Savo ruožtu Vilnius, Ryga ir Talinas ketina prisijungti prie Europos elektros tinklų tik 2025 metais.

Laikraščio apklaustieji ekspertai mano, kad Baltijos šalių planai yra "politinis projektas" ir abejoja jų efektyvumu.

Vienas iš leidinio pašnekovų pareiškė, kad regiono energetinis saugumas nepadidės, o papildomos išlaidos atsiguls ant mokesčių mokėtojų pečių.

Lietuva, Latvija ir Estija paskelbė apie pasitraukimą iš energetikos žiedo BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) dar 2017 metų rudenį. Valdžia pabrėžia, kad tokiu būdu nori pasiekti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Pasirašytas memorandumas su Europos Komisija, pagal kurį prisijungimas prie Europos tinklų vyks 2025 metais.

Planuojama, kad Baltijos valstybės bus sinchronizuotos su ES energetikos tinklu per Lenkiją per jau pastatytą junginį "LitPol Link". Šį pasiūlymą remia Vilnius, tačiau Talinas ir Ryga laiko jį "techniškai nepatikimu".

91
Tegai:
energetika, BRELL, ES, Baltijos šalys, Rusija, Lietuva
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (94)
Dar šia tema
Už rusofobiją reikia mokėti: kaip Lietuvos energetika patyrė smūgį
Lietuva vėl lošia "lenkų kortomis"
Pranoko pati save: kuo Lietuva nustebino viso pasaulio energetikus
Europos Komisija mažina Baltijos "tigrų" davinį
Ekspertas papasakojo, kodėl Latvija pasirengusi likti be BRELL, nepaisydama Lietuvos
Ryga, archyvinė nuotrauka

"Mes nesame Rusijos gubernija": Latvijoje paskelbta apie pažeminimą dėl kalbos

(atnaujinta 10:25 2020.09.29)
Latvijos Seimo narys pasipiktino dėl Rygos miesto tarybos atstovės pasisakymo apie rusų kalbos svarbą šalies gyventojams

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Straipsnyje "Latvijas Avize" Latvijos Saeimos narys Atis Leinšas griežtai pasmerkė Rygos miesto tarybos parlamentarę Antoniną Nenaševą iš "Progresyviųjų" partijos už svarbaus rusų kalbos vaidmens valstybėje pripažinimą.

Straipsnio autorius mano, kad toks pareiškimas gali rodyti, jog "Progresyvieji" perėmė estafetę iš buvusio Rygos mero Nilo Ušakovo, "kuris su rusais kalbėjo tik rusiškai". Jis ragino nepalaikyti ir neplėtoti mito, kad "bendravimas rusų kalba yra būtinas visiems rusams".

"Mes gyvename nacionalinėje valstybėje, o ne Rusijos gubernijoje: kodėl mes vis dar pripratę prie tokio pažeminimo?" — pasakė Leinšas.

Saeimos narys tvirtina, kad būtent dėl ​​"rusinimo politikos" Latvija vis dar nėra suvokiama kaip NATO ir Europos Sąjungos šalis. Leinšas minėjo, kad Nenaševa taip pat atkreipė dėmesį į anglų kalbos vaidmenį Latvijoje, tačiau dėl tokio palyginimo jis pasipiktino, nes, jo žodžiais tariant, šiuo atveju "nekalbame apie turistus".

Dabar Latvijoje yra tik viena valstybinė kalba — latvių. Rusiškai kalba beveik 40 procentų gyventojų, tačiau ji turi užsienio kalbos statusą.

Daugelis Latvijos piliečių nacionalistų dažnai pasipiktinę tuo, kad parduotuvėse galima rasti rusiškų užrašų, o viešose vietose — išgirsti rusų kalbą.

Neseniai Latvijoje kilo skandalas, kuomet latvis užsipuolė lietuvę, kuri išdrįso būdama kaimyninėje šalyje užduoti klausimą rusų kalba.

Pagal Latvijoje priimtą įstatymą, 2020 metais visas vidurinis išsilavinimas vyksta tik latvių kalba. Taip pat nuo rugsėjo 1 dienos visose respublikos ikimokyklinio ugdymo įstaigose latvių kalba turėtų būti vartojama kaip pagrindinė vaikams nuo penkerių metų.

Rusų kalba Europos Sąjungoje
© Sputnik /
Rusų kalba Europos Sąjungoje
Tegai:
rusų kalba, Latvija
Dar šia tema
Lietuva yra pasirengusi sekti Latvijos pavyzdžiu — uždrausti RT kanalų transliaciją
Latvijos parlamentaras paragino derėtis "nekenčiama rusų kalba"
"Užsipuolė rėkdamas": latvis išgąsdino lietuvę, kalbėjusią rusiškai
Talinas, archyvinė nuotrauka

Estija supaprastins sienos kirtimą su Latvija, Lietuva ir Suomija

(atnaujinta 11:19 2020.09.28)
Nuo pirmadienio Estijos vyriausybė palengvins sąlygas asmenims, kertantiems sieną su Estija iš Latvijos, Lietuvos ir Suomijos, tačiau tik pagrįstais atvejais

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Nuo šios dienos Estijos vyriausybė pagrįstais atvejais sušvelnins atvykusių į Estiją iš Latvijos, Lietuvos ir Suomijos saviizoliacijos sąlygas, siekdama palengvinti judėjimą bendroje ekonominėje erdvėje, skelbiama oficialiame Estijos vyriausybės puslapyje.

Pagal dabartines taisykles, atvykus iš Latvijos, Lietuvos ar Suomijos, 14 dienų reikia laikytis saviizoliacijos, jei infekcijos lygis šiose šalyse yra 25 ar daugiau žmonių 100 000 gyventojų.

Pagal penktadienį patvirtintą pataisą, žmonėms, atvykstantiems iš Latvijos, Lietuvos ir Suomijos, tam tikrais atvejais gali būti netaikoma būtinybė laikytis saviizoliacijos, net jei infekcijos lygis šiose šalyse viršija 25.

Asmenys, atvykstantys iš šių šalių, neturi izoliuotis, jei jie čia atvyksta dirbti, mokytis, gauti sveikatos priežiūros paslaugų, dalyvauti su šeima susijusiuose įvykiuose ar vyksta tranzitu ir neturi ligos simptomų, taip pat neturėjo kontakto su sergančiaisiais.

Būtinybė izoliuotis atvykus iš kitų Europos Sąjungos ir Šengeno šalių priklauso nuo infekcijos lygio konkrečioje šalyje. Atvykstantiems iš šių šalių judėjimo laisvės apribojimai netaikomi, jei per pastarąsias 14 dienų tam tikroje šalyje infekcijos rodiklis buvo ne didesnis kaip 16–17,6 šimtui tūkstančių žmonių ir per pastarąsias dvi savaites nepadidėjo.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
saviizoliacija, Lietuva, Estija, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Pasikeitė sąlygos, kada galima kreiptis dėl leidimo palikti saviizoliacijos vietą
VRK paaiškino, kaip galės balsuoti saviizoliacijoje esantys asmenys
Upė

Dar dviejose šalies upėse geresnės sąlygos migruoti žuvims

(atnaujinta 11:07 2020.09.29)
Pabrėžiama, kad projektas papildomai įtrauktas į ES finansuojamų valstybės projektų vandens telkinių būklei gerinti sąrašą

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Aplinkos ministerija skyrė daugiau kaip 120 tūkst. eurų ES struktūrinių fondų lėšų žuvų migracijos sąlygoms Kražantės ir Vokės upėse gerinti, teigiama ministerijos pranešime.

Pabrėžiama, kad projektas papildomai įtrauktas į ES finansuojamų valstybės projektų vandens telkinių būklei gerinti sąrašą.

"Jį vykdys, kaip numato Vandenų srities plėtros 2017–2023 metais programos įgyvendinimo veiksmų planas, Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kražantėje planuojama tvarkyti jos vagą žemiau Kelmės užtvankos slenksčio: valyti nuvedamąjį kanalą, įrengti dambas ir statinį, skirtą nukreipti neršti plaukiančias žuvis nuvedamojo kanalo link, kurio aukštupyje yra žuvų pralaida", — rašoma ministerijos pranešime.

Taip pat teigiama, kad Vokėje bus pertvarkytas Vaidotų slenkstis, įrengus akmenų metinius, bunas, paskleidus riedulius, suspaudus vagą ir pakėlus vandens lygį. 

Be šio projekto, ES finansuojamų valstybės projektų vandens telkinių būklei gerinti sąraše yra dar devyni. Tai leis sudaryti sąlygas žuvims migruoti Ventoje panaikinus Žerkščių užtvankos liekanas, pašalinti buvusio vandens malūno užtvankos liekanas Anykštos upėje ir sutvarkyti jos vagą Anykščiuose ties Malūno gatve, pagerinti Kalvių ežero (Kaišiadorių r.), Simno ežero ir Dovinės upės (Alytaus r.) vandens būklę ir kt.

Tegai:
žuvys, upė
Dar šia tema
Nesaugias prekes į rinką tiekusioms įmonėms skirtos tūkstantinės baudos
Nuo koronaviruso visame pasaulyje mirė daugiau nei milijonas žmonių