Vėjo jėgainė, archyvinė nuotrauka

Estija gali sutikti su Lietuvos sąlygomis dėl pasitraukimo BRELL

43
(atnaujinta 11:24 2018.06.26)
Talinas mano, kad Baltijos respublikų ir ES tinklams sinchronizuoti reikia pastatyti dvi jungtis, nes šis variantas yra patikimesnis ir pigesnis, bet Vilnius mano, kad pakanka ir vienos jungties

VILNIUS, birželio 26 — Sputnik. Estija gali atsisakyti savo reikalavimo sukurti dvi jungtis Baltijos valstybių sinchronizacijai su Europos elektros tinklu dėl respublikų pasitraukimo iš BRELL, praneša Sputnik Latvija su nuoroda į "Baltic Course".

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos vyriausybių vadovai Briuselyje vyksiančiame Europos Tarybos susitikime turi pasirašyti susitarimą su Europos Komisijos atstovu dėl tinklų sinchronizacijos. Tačiau tarp Baltijos šalių taip ir nebuvo pasiektas kompromisas, kaip atjungti respublikas nuo Rusijos energetikos sistemos ir prijungti jas prie Centrinės Europos elektros tinklų.

Talinas mano, kad tikslingiausia, atsižvelgiant į patikimumą ir finansines sąnaudas, yra kintamosios srovės antros linijos sukūrimas, kuri papildys jau esančią jungtį su Lenkija "LitPol Link", tačiau Vilnius ir Varšuva nesutinka su šiuo siūlymu ir atkakliai teigia, kad pakanka vienos jungties.

Daroma prielaida, kad Estija nusileis ir sutiks su kitu variantu, tačiau su sąlyga, kad pagal patikimumą ir sąnaudas jis bus analogiškas dviejų jungčių statybos planui. Tam bus atliktas papildomas tyrimas, kuris turėtų būti parengtas iki vasaros pabaigos. Jis bus patvirtintas rugsėjį vyksiančiame susitikime dėl Baltijos šalių elektros energijos rinkų sinchronizavimo plano (BEMIP).

Jei Baltijos šalys nesusisutars šiuo atveju, tada klausimas, susijęs su 2025-iesiems metams numatytu sinchronizavimo laikotarpiu, bus neisšpęstas.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija paskelbė apie pasitraukimą iš BRELL energetikos žiedo (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Lietuvos, Latvijos), norėdamos užtikrinti nepriklausomybę nuo Rusijos energetikos sistemos. Jos pasirašė memorandumą su Europos Komisija dėl sinchronizavimo su ES elektros tinklu iki 2025 metų.

Planuojama, kad Baltijos valstybės bus prijungtos per Lenkiją jau per pastatytą jungtį "LitPol Link", tačiau Estija ir Latvija nesutinka su tokiu sprendimu, nes mano, kad jis yra "techniškai nepatikimas".

Vilnius reikalauja sinchronizuotis per šią jungtį, manydamas, kad ši pozicija yra tinkamesnė finansiškai. Tuo tarpu Talinas siūlo sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus per Suomiją.

Lietuva jau pradėjo parengiamuosius darbus desinchronizacijai su Rusijos energetikos sistema. Pabrėžiama, kad pastočių šalies šiaurės rytuose rekonstrukcijos darbai, o taip pat elektros perdavimų linijų su Baltarusija išmontavimas bus baigti ne vėliau kaip 2021 metais.

43
Tegai:
Lietuvos pasitraukimas iš BRELL, BRELL, Europos Sąjunga (ES), Baltijos šalys, Estija, Lietuva
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL (93)
Dar šia tema
Lietuvoje patvirtinta nauja Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija
Žiniasklaida apibūdino pagrindinę Baltijos valstybių baimę prieš Rusiją
Ekspertas: Baltijos šalyse neišvengiami nesutarimai po pasitraukimo iš BRELL
Ryga

Lietuva pateko į "geltonąjį Latvijos sąrašą" pagal sergamumą koronavirusu

(atnaujinta 20:29 2020.09.18)
Naujausiais duomenimis, Lietuvos Respublikoje per visą epidemijos laikotarpį patvirtinta daugiau kaip 3,5 tūkstančio koronaviruso atvejų

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Latvija iš Lietuvos atvykstantiems keliautojams įvedė privalomą saviizoliaciją.

Latvijos ligų prevencijos ir kontrolės centro tinklalapio duomenimis, sergamumo koronavirusu rodiklis Lietuvoje per pastarąsias dvi savaites siekia 18,8 atvejo 100 tūkstančių gyventojų.

Latvijoje izoliacijos reikalavimas taikomas keliautojams, atvykstantiems iš šalių, kuriose sergamumo rodiklis viršija 16 atvejų 100 tūkstančių gyventojų.

Anksčiau Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos vadovas Aurelijus Veryga pareiškė, kad Latvija nesutiko sergamumo kartelę pakelti iki 25 atvejų 100 tūkstančių gyventojų, todėl kelionių "Baltijos burbulas" buvo panaikintas.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje per visą epidemijos laikotarpį patvirtinti 3565 koronaviruso atvejai, mirė 87 žmonės.

Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 30 milijonų infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 943 tūkstančiai žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Latvija, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje 40 COVID-19 atvejų siejami su židiniais
Monkevičius ragina skirti priemokas mokyklų vadovams už išaugusį darbo krūvį dėl COVID-19
Izraelis pirmasis pasaulyje dar kartą įvedė karantiną
Radviliškio rajone atšaukiami masiniai susibūrimai ir renginiai
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid

Estijos prezidentė gatvėse surinko stiklainį nuorūkų

(atnaujinta 18:17 2020.09.18)
Estijos vadovė dalyvavo kampanijoje, skirtoje išvalyti Baltijos jūrą nuo nedidelių šiukšlių, kurios patenka ten per gatvių kanalizacijas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid Pernu dalyvavo kampanijoje "Jūra prasideda čia", 15 minučių ji rinko nuorūkas, rašo "Postimees".

"Tai, kiek nuorūkų galima surinkti gatvėje per 15 minučių — ir, beje, iš pradžių atrodė, kad gatvės visiškai švarios! — tai tiesiog bjauru!" — savo Facebook paskyroje parašė Kaljulaid.

Prie Estijos vadovės posto pridėtose nuotraukose galima pamatyti, kad ji per ketvirtį valandos surinko visą stiklainį.

Kampanijos tikslas — užkirsti kelią mažoms šiukšlėms per kanalizaciją patekti į Baltijos jūrą.

Pagrindinis problemų šaltinis, pasak organizatorių, — cigarečių nuorūkos, kurios teršia vandenį mikroplastiku.

Cigarečių nuorūka susiskaido į 12 tūkstančių mikroplastiko skaidulų, jis vėliau patenka į žmogaus organizmą per maisto grandinę. Taip pat cigarečių filtruose yra nuodingų cheminių medžiagų, kurios nuodija jūrą.

"Cigarečių nuorūkos tapo viena didžiausių pasaulinių problemų. Jos nuodija jūrų gyventojus ir atsiduria ant mūsų stalo kaip mikroplastikas. Jūra prasideda čia!" — rašo Kaljulaid Facebook'e.

Akcijos metu kanalizacijos liukai skirtingose ​​Estijos vietose bus žymimi tekstu "Jūra prasideda čia" — simboliu, draudžiančiu mesti šiukšles, taip pat vandens gyventojų — žuvų ir ruonių — atvaizdais.

Kampanijos autorių Andrė Pičeną įkvėpė jo draugas, kuris kiekvieną dieną ankstų rytą išeina į gatvę ir renka gatvėje išmestas cigarečių nuorūkas.

Pasauliniai tyrimai parodė, kad cigarečių filtrai yra vienas didžiausių teršalų. Panaši kampanija buvo atlikta daugelyje Europos miestų, gyventojų sąmoningumas žymiai padidėjo, dėl to sumažėjo taršos lygis.

Tegai:
aplinkos tarša, Baltijos jūra, šiukšlės, Estija, Kersti Kaljulaid
Degalinė Circle K, archyvinė nuotrauka

Vilniuje benzinas ir dyzelinas buvo pigiausi tarp Baltijos šalių sostinių

(atnaujinta 10:54 2020.09.19)
Tuo pačiu metu brangiausias benzininis kuras buvo parduodamas Talino degalinėse, o dyzelinis — Rygoje

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Vilniuje 95 klasės benzino kainos per savaitę sumažėjo 0,9 proc. — iki 1,106 euro už litrą, o dyzelino — dviem procentais, iki 0,956 euro už litrą. Apie tai praneša Sputnik Latvija su nuoroda į Latvijos žiniasklaidą.

Rygoje, "Circle K" degalinėse, tos pačios markės benzino kaina sumažėjo 0,4 proc. ir pasiekė 1,134 euro už litrą. Dyzelinis kuras atpigo 0,5 proc. — iki 1,024 euro už litrą.

Taline benzinas buvo brangiausias Baltijos šalyse. Praėjusią savaitę jo kaina buvo 1,259 euro už litrą. Tuo pačiu dyzelinas kainuoja 0,999 euro už litrą.

Vilniuje ir Rygoje automobilių dujų kainos nesikeitė ir siekė atitinkamai 0,503 ir 0,535 euro. Estijos sostinėje dujų kainos sumažėjo 0,7 proc. — iki 0,57 euro už litrą.

Tegai:
Baltijos šalys, degalinė, dujos, benzinas
Dar šia tema
Kaip pasikeitė benzino kainos Baltijos šalyse per savaitę
Ekonomistai papasakojo, kaip pandemija paveikė Lietuvos eksportą
Tarp Baltijos šalių elektros kainos labiausiai atpigo Lietuvoje