NATO vėliava

NATO neturi duomenų apie žalą dėl atsitiktinio raketos paleidimo virš Estijos

53
(atnaujinta 08:08 2018.08.09)
NATO generalinis sekretorius išreiškė apgailestavimą dėl incidento ir pasiūlė visapusišką paramą tyrime

VILNIUS, rugpjūčio 8 — Sputnik. NATO šiuo metu neturi informacijos apie bet kokią galimą žalą, atsiradusią dėl incidento su atsitiktiniai paleista kovine raketa "oras-oras" Estijos oro erdvėje, praneša RIA Novosti.

Naikintuvas Eurofighter Typhoon
© Sputnik / Алексей Куденко

"Apie žalą nebuvo pranešta", — sakė "RIA Novosti" laikinai einantis oficialaus NATO atstovo pareigas Pirsas Kazalė.

Pasak jo, NATO generalinis sekretorius trečiadienį aptarė incidentą su Estijos ministru pirmininku Jurijumi Ratu.

"Generalinis sekretorius išreiškė apgailestavimą dėl incidento ir pasiūlė visapusišką NATO paramą, atliekant tyrimą", — sakė Ratas.

Kaip anksčiau rašė Estijos gynybos pajėgų spaudos tarnyba, Ispanijos karinių oro pajėgų naikintuvas "Eurofighter Typhoon 2000" antradienį klaidingai paleido kovinę "oras-oras" klasės raketą AIM-120 AMRAAM, skrisdamas virš pietinės Estijos dalies, raketos skrydžio trajektorija, jos vieta ir būklė dabar tikslinami, kariai pradėjo jos paiešką. Šį incidentą tiria Estijos karinės oro pajėgos, Ispanijos oro saugumo departamentas ir NATO būstinė.

Raketa AIM-120 AMRAAM yra skirta nugalėti oro tikslus už matomumo ribų. Tokias raketas turi JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir daugelio kitų NATO šalių karinės oro pajėgos.

Po Baltijos valstybių įstojimo į NATO regiono oro erdvę patruliuoja Šiaurės Atlanto Aljanso oro pajėgos. Pačios Baltijos respublikos neturi lėktuvų, tinkančių šiam tikslui. Aljanso oro pajėgos įsikūrusios Lietuvoje, Zoknių aerodrome, kuris yra už penkių kilometrų nuo Šiaulių. Nuo 2014 metų Estijos oro bazė "Emari" tapo papildoma aikštele.

53
Tegai:
raketa, naikintuvai, NATO, Estija
Dar šia tema
NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse perėmė Portugalija ir Ispanija
NATO oro pajėgos aštuonis kartus lydėjo Rusijos orlaivius
Rusijos ambasada Estijoje, archyvinė nuotrauka

Rusijos ambasada Estijoje ragina analitikus negąsdinti gyventojų "Rusijos grėsme"

(atnaujinta 11:09 2020.07.10)
Rusijos diplomatai pažymi, kad liepos 1 dieną vykęs balsavimas dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų buvo priežastis, dėl kurios Estijoje atsirado įvairių analitinių medžiagų, prognozių, komentarų, pareiškimų, tiek oficialių, tiek mažiau oficialių

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Rusijos ambasada Estijoje ragina vietinius analitikus ne gąsdinti gyventojus "Rusijos grėsme", o ieškoti šias kaimynines valstybes vienijančių taškų, kad būtų pasiektas abipusiškai naudingas bendradarbiavimas.

Rusijos diplomatai pažymi, kad liepos 1 dieną vykęs balsavimas dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pataisų buvo priežastis, dėl kurios Estijoje atsirado įvairių analitinių medžiagų, prognozių, komentarų, pareiškimų, tiek oficialių, tiek mažiau oficialių. Nemažiau dėmesio sulaukė kiek anksčiau pasirodęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino straipsnis, skirtas 75-osioms Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacizmą metinėms.

"Negalime nepastebėti, kad daugumoje Estijoje pasirodžiusių atsakymų buvo aiški tendencija: noras išlieti Rusijai ir jos vadovybei įvairius kaltinimus istorijos perrašinėjimu arba agresyvių planų, keliančių pavojų visam pasauliui, kartu ir Estijai, vykdymu. Kiek pastangų dedama, siekiant įrodyti, kad nei šiandien, nei rytoj Baltijos šalys netaps "agresyvios" Rusijos aukomis. Ir taip kiekvienais metais", — cituoja ambasados ​​komentarą RIA Novosti.

Ambasados teigimu, visos naujai pasirodžiusių "orakulų" prognozės neišsipildo, belieka tik apgailestauti dėl "prarasto laiko ir kalno prirašytų popierių".

"Gal vertėtų panaudoti tokių "analitikų" mąstymo aparato galią kita linkme — veikti vadovaujantis abipusiškai pagarbiu dialogu, ieškoti taškų, vienijančių šias kaimynines valstybes, kad būtų sudarytas abipusiškai naudingas bendradarbiavimas abiejų šalių gyventojų labui?" — rašo Rusijos diplomatinė atstovybė.

Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudojasi isterija dėl "Rusijos grėsmės" kaip priedanga įgyvendindamos savo planus, visų pirma siekdamos pritraukti NATO ginklus ir kontingentus prie Rusijos Federacijos sienų. Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad Maskva nesiruošia nieko pulti ir kad Vakarų karinio bloko šalys naudojasi kalbomis apie "galimą Rusijos agresiją" bei kursto antirusišką isteriją.

Rusijos televizijos transliavimo apribojimas

Lietuvoje ne kartą bandyta apriboti rusiškos televizijos kanalų transliavimą. Lietuvos Seimas priėmė įstatymų pakeitimus, leidžiančius Lietuvos radijo ir televizijos komisijai nutraukti programas, kurios "kelia grėsmę nacionaliniam saugumui". Pakeitimai susiję su transliacijomis Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse.

RF deputatas palygino Baltijos šalis su "barbarais" dėl bandymų iškreipti istoriją.

Balandžio pradžioje LRTK ketino apriboti kanalo "Rossija 24" transliaciją dėl Valstybės Dūmos pavaduotojo Vladimiro Žirinovskio pareiškimų.

Dar anksčiau LRTK paskelbė neva aptikusios pažeidimų dviejų rusiškų kanalų programose, kurios tariamai skleidė "melagingą" informaciją apie lietuvių "partizanus".

Pasak LRTK, buvo pateikta "melaginga" informacija, kad per Antrąjį pasaulinį karą daugelis "partizanų" tapo kolaborantais ir dalyvavo civilių, ypač žydų bendruomenės, žudymo procese.

Baltijos šalių valdžios ne kartą trukdė Rusijos žiniasklaidos darbą. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė apie aiškius koordinuotos šių valstybių linijos požymius. Rusijos žiniasklaidos priespaudos Baltijos šalyse atvejai "aiškiai parodo, ko praktiškai verti demagoginiai teiginiai apie Vilniaus, Rygos ir Talino atsidavimą demokratijos ir žodžio laisvės principams", pažymėjo Rusijos URM.

Tegai:
Estija, "Rusijos grėsmė"
Dar šia tema
Estija skelbia, kad Rusijos raketų sistema "kelia grėsmę" visai NATO
Lietuva neatsisakys plano iki 2030 metų skirti 2,5 % BVP karinėms išlaidoms
Talinas, archyvinė nuotrauka

Estija tikisi EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo

(atnaujinta 18:28 2020.07.08)
Tuo tarpu Lietuva tikisi, kad Baltijos šalys netrukus pasirašys susitarimą, kad iki 2026 metų, kai jų tinklai bus sinchronizuoti su Europos tinklais, jos neįleis Baltarusijos energijos į regioną

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Estija tikisi iš Europos Komisijos papildomo Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE), statomos netoli Astravo miesto, saugos įvertinimo, trečiadienį sakė Estijos ekonomikos ir komunikacijos ministras Taavis Aasas, praneša RIA Novosti.

Anot jo, komisijos kompromisiniame pasiūlyme Baltijos šalims yra rekomendacija sustiprinti saugumo priemones statant Astravo AE. Tačiau neatmetama galimybė toliau pirkti elektrą iš trečiųjų šalių, tai yra, iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių.

"Dabar diskusija šia tema pasiekė klausimą, kokiomis sąlygomis šie pirkimai gali būti tęsiami. Tai yra, mes kalbame apie branduolinę saugą, Astravo AE saugą ir kokiomis sąlygomis turėtų būti pradėta eksploatuoti elektrinė, elektros energijos pirkimai iš trečiųjų šalių bus tęsiami", — aiškino ministras.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva tikisi, kad Baltijos šalys netrukus pasirašys susitarimą, kad iki 2026 metų, kai jų tinklai bus sinchronizuoti su Europos tinklais, jos neįleis Baltarusijos energijos į regioną. Dėl Astrave planuojamos gaminti elektros boikoto Lietuvą palaiko Estija ir Lenkija, tačiau Latvijos parašo memorandume kol kas nėra.

Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui. Pasak Baltarusijos energetikos viceministro Michailo Michadiuko, fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Astravo AE, Europos Komisija (EK), Estija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ar dirbate Rusijos naudai? Kuo Lietuvos politikas kaltina Latviją
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Rusijos karia

Idealus ginklas: RF sukūrė elektromagnetinę patranką, kurios šaudymo nuotolis 10 km

(atnaujinta 16:13 2020.07.11)
Rusija sėkmingai išbando smogiamuosius bepiločius aparatus ir tankus su dirbtiniu intelektu, taip pat tolimojo šaudymo priemones, skirtas naikinti aukštųjų technologijų kovines sistemas ir potencialaus priešo robotus

Šaltiniai Rusijos kariniame-pramoniniame komplekse pranešė: Rusijos elektromagnetinių patrankų prototipų garantuojamas taikinių sunaikinimo diapazonas siekia 10 kilometrų. Tai reiškia, kad tiesaus matymo zonoje, aukštųjų technologijų priešo ginklai oro ir antžeminiais ginklais gali būti akimirksniu paversti metalo laužo krūva — dėl sudegusio valdymo ir nusitaikymo įrangos elektromagnetinių komponentų. Tylus šūvis trunka milisekundę, nėra ugnies, dūmų ar atatrankos. Neįmanoma nustatyti EM patrankos padėties, naudojant standartines radiolokacijos priemones ar palydovų žvalgybą.

Anksčiau EM patrankos veikimo nuotolis siekė tris kilometrus. Naujo tipo ginklų poligoniniai bandymai vyksta nuo 2015 metų, patranka sėkmingai "sudegina" bepiločius aparatus ore ir įvairius prietaisus žemėje. Taigi holdingo "Roselectronika" ekspertai anksčiau sukūrė ferito pluoštą, galintį apsaugoti šiuolaikinių šarvuočių, zenitinių raketų sistemų ir orlaivių elektroninius prietaisus nuo priešų radijo elektrinio karo (EW) padarinių.

Laikas, per kurį turi būti patvirtinta nauja EM patranka, nėra nurodytas, ir visgi Rusija prie to priartėjo, sėkmė akivaizdi. Šiandien prototipai pajėgus smogti bepiločiams orlaiviams, sraigtasparniams ir į sparnuotas raketas iš nemažo atstumo. Būtent kaip priešlėktuvinės gynybos priemonė nauja patranka pasiekė rekordą — "sudegino" mokamąjį oro taikinį 10 kilometrų atstumu. Jei atstumą pavyks padidinti iki 20 kilometrų, tada ir šiuolaikiniai kovos lėktuvai (pagal aukštį) pateks į taikinių kategoriją. Tikiu, kad naujų Rusijos gynybos pramonės laimėjimų šioje srityje neteks ilgai laukti. Rusijos kariuomenė jau eksploatuoja radioelektronikos ginklus naujais fiziniais principais, neseniai Sputnik pasakojo apie nuotolinio išminavimo mašiną "Listva".

EM patrankos priešakyje

Elektromagnetinės spinduliuotės technologijomis pagrįsti ginklai iš esmės veikimo principu yra artimi elektroninėms karo sistemoms (EKS). Vietoj parako ir metalo Rusijos EM patranka naudoja aukšto dažnio radiacijos energiją. Pažeidžianti elektromagnetinė spinduliuotė plinta šviesos greičiu. Nors skaičiuojamos didžiulės energijos sąnaudos kiekvienam šūviui, tačiau technologijos nuolat tobulėja. 

Ateityje EM patrankos gali bazuotis 6-osios kartos sunkiuosiuose nepilotuojamuose naikintuvuose, antžeminių pajėgų ir karinio jūrų laivyno įrangoje. Jei vieną dieną lėktuvai ir sraigtasparniai, bepiločiai aparatai, sparnuotosios raketos, tankai ir kitos priešo šarvuotosios technikos mūšio lauke "sugestų" be priežasties, vadinasi jos pateko į naują karo technikos akiratį. EM patranka laikoma nemirtinu ginklu — ji naikina elektroniką, tačiau pasigaili gyvos jėgos. Didelė elektromagnetinė spinduliuotė pavojinga žmonių sveikatai, ji gali paveikti nervų, imuninę ir kitas kūno sistemas. Ir vis dėlto, jei EM impulsas "sudegins" mikroschemas ir sustabdys pilotuojamo orlaivio variklį, pilotas yra pasmerktas — katapulta taip pat nesuveiks.

Elektromagnetiniai ginklai — visas instrumentų spektras, skirtas darbui konkrečiuose sektoriuose. Magnetinis laukas gali būti naudojamas pirminiam sviedinio greičiui suteikt, kaip alternatyva parakui klasikinėje artilerijoje (bėginė patranka). Rusijoje pirmenybė buvo teikiama elektroninėms karo sistemoms, elektromagnetinėms bomboms, kurios galit atjungti visą priešo radijo ir elektroninę įrangą 4 km spinduliu, tai yra, palikti karį be ryšio ir valdymo, paverčiant dalinius neorganizuotomis miniomis. EM patranka — naujas aukštųjų technologijų pergalės komponentas.

Įdomu tai, kad elektromagnetinės patrankos idėja gimė vienu metu Rusijoje ir Prancūzijoje Pirmojo pasaulinio karo metu. Tai buvo pagrįsta vokiečių tyrinėtojo Johano Karlo Frydricho Gauso, elektromagnetizmo teorijos autoriaus, darbais. Idėja aplenkė laiką ir nerado praktinio pritaikymo karinėje technikoje: prancūzų modelis 50 gramų sviedinio greitį išvystė iki 200 m/s ir pralaimėjo prieš įprastinę artileriją. Rusijos "magnetinis-fugalinis" patrankos projektas liko tik brėžinių pavidalu. Elektromagnetinių ginklų idėjų renesansas kilo XXI amžiaus pradžioje. 2011 metais bėginis ginklas sėkmingai išlaikė testus Rusijos mokslų akademijos Jungtinio aukštos temperatūros instituto Šaturskio filialo laboratorijoje. Elektromagnetinė patranka šaudė labai mažais sviediniais, tačiau šie "žirniai" su elektromagnetiniu pagreičiu savo kelyje plienines plokštes paversdavo plazma. Po penkerių metų Rusijos specialistai išvystė materiją beveik iki pirmojo kosminio greičio ir šiandienai nuėjo jau ilgą kelią.

Partneriai atsilieka

Elektromagnetinių patrankų projektais užsiima JAV, Izraelis, Turkija, Prancūzija, Kinija. Ir vis dėlto nė viena iš šių šalių nepasiekė dešimties kilometrų veiksmingo "aukšto dažnio ugnies" diapazono. Pavyzdžiui, JAV karinis jūrų laivynas praėjusią vasarą išbandė bėginę patranką, kurios sviedinio greitis siekė apie 2041 m/s. Pažymėsime, kad ši kietoji amunicija (ne elektromagnetinis impulsas) visgi neviršijo maksimalaus šiuolaikinės parako artilerijos sviedinio greičio — 2500 m/s. Ateities karams pagreičio akivaizdžiai nepakaks.

Bėginė patranka — elektromagnetinės patrankos rūšis, kurios pagrindiniai elementai — energijos šaltinis, elektrinis skirstomasis prietaisas ir du elektrai laidūs bėgiai nuo vieno iki penkių metrų ilgio. Šūvis įvyksta tuo metu, kai įjungiama aukšta įtampa dėl plazmos energijos sąveikos (specialaus intarpo degimo) ir elektromagnetinio lauko. Amerikiečiai nuo 2000-ųjų pradžios laboratoriškai bando 475 mm bėginę patranką (sukurta "General Atomics" ir "BAE Systems"), tačiau sėkmė nėra akivaizdi. Sviedinys, sveriantis 23 kg, skrieja iš vamzdžio maždaug 2200 m/s greičiu ir gali padaryti didžiulę žalą. Nežinia, kur ir kaip toli jis skrenda.

Nepavydėtina ir bėginės patrankos lemtis JAV kariniame jūrų laivyne. Dėl kelių dešimčių šūvių resurso ir didžiulės energijos sąnaudos jie atsisakė idėjos jį talpinti į amerikiečių naikintoją "Zumwalt". Laivas negali būti savo ginkluotės auka, o naudojant EM patranką reikėjo atjungti beveik visą naikintojo elektroniką, įskaitant priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemas. JAV karinio jūrų laivyno instituto specialistai galiausiai pasiūlė naudoti "Zumwalt" tipo "super naikintojus" tik kaip komandinius laivus. Bandymai tęsiami. Aukštųjų technologijų ginklų srityje pirmaujančios šalys akivaizdžiai atsilieka nuo Rusijos.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
karinė technika, ginklai, Rusija
Dar šia tema
Rusija supranta Kinijos poziciją JAV derybose dėl ginklų
Rusija pradeda naujų specialių pistoleto šovinių gamybą