Oysho parduotuvė

Lietuvos bendrovė atidarys pirmąsias "Oysho" parduotuves Latvijoje

67
(atnaujinta 19:53 2018.08.21)
Pirmąsias šio Ispanijos prekės ženklo parduotuves Latvijoje planuojama atidaryti kitais metais

VILNIUS, rugpjūčio 25 — Sputnik.  Lietuvių mažmeninės drabužių prekybos bendrovė "Apranga" kitais metais atidarys pirmąsias parduotuves "Oysho" Rygos prekybos centruose "Akropolyje" ir "Alfa", praneša Sputnik Latvija su nuoroda į portalą Db.lv.

"Apranga" įsteigė savo 24-ąją dukterinę bendrovę "Apranga OLV" su pagrindiniu 50 tūkstančių eurų kapitalu, kurį administruos "Oysho" parduotuvės Latvijoje.

"2019 metais planuojama atidaryti pirmąsias dvi parduotuves "Oysho" Latvijoje — prekybos centruose "Akropolyje" ir "Alfa" Rygoje", — sakė "Aprangos" verslo ryšių projektų vadovė Lina Nuobarienė.

Магазин Oysho в Литве
"Oysho" parduotuvė Lietuvoje

Šiuo metu Baltijos šalyse atidarytos 182 "Aprangos" parduotuvės, kurių bendras pardavimo plotas sudaro 84,2 tūkst. kvadratinių metrų. Lietuvoje yra 110 parduotuvių, Latvijoje — 43, Estijoje — 29.

Didžiausias "Aprangos" savininkas, kuriam priklauso 60 procentų akcijų, yra Lietuvos koncernui "MG Baltic" priklausanti investicinė bendrovė "MG Baltic Investment".

"Oysho" — Ispanijos moterų naminių drabužių ir apatinių baltinių ženklas su būstine Barselonoje. Jam atstovaujama 44 šalyse, 650 parduotuvių, kurių dauguma — beveik 200 — yra Ispanijoje. Įeina į "Inditex Group" (valdo tokius prekės ženklus kaip "Zara", "Massimo Dutti", "Pull & Bear", "Uterqüe", "Stradivarius", "Bershka").

67
Tegai:
Oysho, parduotuvė, "Apranga", Latvija, Lietuva
Dar šia tema
Kainų nelygybė Lietuvoje ir kitose ES šalyse — ne mitas, o objektyvi tikrovė
Ukraina priminė "Adidas" apie baudžiamąją atsakomybę už TSRS simboliką
Airijoje teisiami du lietuviai už "Lidl" parduotuvės nuniokojimą
"Maxima" atidaro dar dvi išparduotuves
Talinas, archyvinė nuotrauka

Estija tikisi EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo

(atnaujinta 18:28 2020.07.08)
Tuo tarpu Lietuva tikisi, kad Baltijos šalys netrukus pasirašys susitarimą, kad iki 2026 metų, kai jų tinklai bus sinchronizuoti su Europos tinklais, jos neįleis Baltarusijos energijos į regioną

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Estija tikisi iš Europos Komisijos papildomo Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE), statomos netoli Astravo miesto, saugos įvertinimo, trečiadienį sakė Estijos ekonomikos ir komunikacijos ministras Taavis Aasas, praneša RIA Novosti.

Anot jo, komisijos kompromisiniame pasiūlyme Baltijos šalims yra rekomendacija sustiprinti saugumo priemones statant Astravo AE. Tačiau neatmetama galimybė toliau pirkti elektrą iš trečiųjų šalių, tai yra, iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių.

"Dabar diskusija šia tema pasiekė klausimą, kokiomis sąlygomis šie pirkimai gali būti tęsiami. Tai yra, mes kalbame apie branduolinę saugą, Astravo AE saugą ir kokiomis sąlygomis turėtų būti pradėta eksploatuoti elektrinė, elektros energijos pirkimai iš trečiųjų šalių bus tęsiami", — aiškino ministras.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva tikisi, kad Baltijos šalys netrukus pasirašys susitarimą, kad iki 2026 metų, kai jų tinklai bus sinchronizuoti su Europos tinklais, jos neįleis Baltarusijos energijos į regioną. Dėl Astrave planuojamos gaminti elektros boikoto Lietuvą palaiko Estija ir Lenkija, tačiau Latvijos parašo memorandume kol kas nėra.

Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui. Pasak Baltarusijos energetikos viceministro Michailo Michadiuko, fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
Astravo AE, Europos Komisija (EK), Estija
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ar dirbate Rusijos naudai? Kuo Lietuvos politikas kaltina Latviją
Parodys laidą: Minskas paruošė Lenkijai viliojamą Astravo AE pasiūlymą
Karinės pratybos Estijoje

Estija skelbia, kad Rusijos raketų sistema "kelia grėsmę" visai NATO

(atnaujinta 15:52 2020.07.08)
Atsakydamas Rusijos senatorius Konstantinas Kosačiovas pažymėjo, kad visi įrodymai rodo, jog Rusija ne veltui rūpinasi savo vakarinių sienų saugumu

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Estijos gynybos ministras Jüris Luikas ir NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas Toddas Waltersas aptarė gynybos klausimus ir "izoliavimo politiką" Rusijos atžvilgiu, pranešė Estijos portalas ERR.

Pokalbis vyko vaizdo skambučio formatu.

Estijos gynybos ministras teigė, kad saugumo situacija Baltijos regione nesikeičia. Anot jo, to pavyzdys yra "Rusijos priimta raketų sistema, kelianti grėsmę visam aljansui". Kokia nagrinėjama Rusijos "raketų sistema", nenurodyta.

Luikas taip pat padėkojo Waltersui už NATO "gynybos ir įbauginimo politikos" stiprinimą bei JAV gynybos pajėgų buvimą, ypač Estijoje ir visame Baltijos regione.

"Amerikiečių B-1 ir B-52 orlaivių, taip pat MQ-9 "Reaper" dronų buvimas Estijoje yra aiškus sąjungininkų vienybės ženklas", — Luiką cituoja ERR.

Savo ruožtu Waltersas teigė, kad Estijoje yra "gera infrastruktūra" NATO sąjungininkams.

Maskva pakomentavo tokius Estijos gynybos ministro pareiškimus. Kaip pažymėjo Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas, Rusija ir toliau reaguos į JAV karinį buvimą Europoje ir NATO plėtrą, be kita ko, įdiegdama naujas gynybines sistemas.

"Nenustebkite, pone Luikai, kad situacijoje, kai NATO ir toliau skirsto Europos saugumo erdvę į privilegijuotą sau ir likusį principą likusiai daliai, o Estija imsis to neatsakingai, Rusija sureaguos. Būtent taip. Reaguoti ir atsakyti", — rašė jis savo Facebook puslapyje.

Senatorius priminė, kad nuo 1991 metų "Europinė NATO teritorija" išsiplėtė 35 procentais ir maždaug tūkstančiu kilometrų priartėjo prie Rusijos sienų. Be to, bendras NATO šalių karinis biudžetas yra maždaug 20 kartų didesnis nei Rusijos.

Kaip pažymėjo Kosačiovas, nėra nieko stebėtino, kad tokiomis sąlygomis ir laikantis tokios NATO politikos, padėtis Baltijos regione nesikeičia į gerąją pusę.

Tegai:
NATO, Rusija, Estija
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva gali įklimpti į skolas dėl sraigtasparnių iš JAV pirkimo
Kasčiūnas: reikia siekti pagrindinės JAV sąjungininkės regione statuso
Maršrutizatorius, archyvinė nuotrauka

KAM pataria Lietuvos gyventojams, kaip apsisaugoti nuo įsilaužimo per Wi-Fi

(atnaujinta 21:58 2020.07.09)
Įsibrovėliai gali įsilaužti į vartotojo namų tinklą ir gauti prieigą prie neskelbtinų duomenų, jei maršrutizatoriaus slaptažodis neatitinka šiuolaikinių saugumo reikalavimų

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos nustatė (NKSC), kad Lietuvoje interneto vartotojų plačiai naudojami tinklo maršrutizatoriai turi pažeidžiamumą, kuriuo pasinaudojus, per sąlyginai trumpą laiką galima išgauti belaidžio (Wi-Fi) tinklo slaptažodį, rašoma KAM pranešime.

Tai leistų įsilaužėliui naudotis vartotojo namų interneto prieiga, šnipinėti duomenų srautą, vykdyti kitas nusikalstamas veikas.

Pagal UAB "Critical Security" praneštą informaciją, namų interneto vartotojai naudojasi belaidžio tinklo maršrutizatoriais, kuriems suteikiamas pirminis gamyklinis slaptažodis, sudarytas iš atsitiktinai generuojamų 10 simbolių ilgio sekos, skaitmenys bei didžiosios raidės nuo A iki F.

Kibernetinio saugumo specialistai įspėja, kad tai neatitinka šiuolaikinių saugumo standartų, kadangi skirtingų simbolių imtis yra per maža, todėl tokie slaptažodžiai yra pažeidžiami slaptažodžių parinkimo atakoms.

Tokių maršrutizatorių belaidžio tinklo pirminio slaptažodžio nulaužimo laikas įprastu namų kompiuteriu, priklausomai nuo turimos įrangos, gali trukti iki 30 dienų. O pasitelkus didesnius kompiuterinius skaičiavimo pajėgumus, maksimalus nulaužimo laikas ženkliai sutrumpėja iki valandų. Namų vartotojai, kurie nėra pakeitę maršrutizatoriaus gamintojo suteikto pirminio belaidžio tinklo slaptažodžio, gali tapti kibernetinių atakų taikiniais.

Saugumo ekspertai apie aptiktą pažeidžiamumą informavo Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą pagal atsakingo atskleidimo politiką. NKSC išanalizavo pateiktą informaciją ir atliko kitų rinkoje naudojamų bevielio tinklo prietaisų gamyklinių nustatymų saugumo vertinimą. Tyrimo metu nustatyta, kad yra ir daugiau pažeidžiamų tinklo maršrutizatorių modelių, kuriuos diegia kiti interneto paslaugų teikėjai bei platina elektronikos prietaisų pardavėjai.

NKSC duomenimis, labiausiai susirūpinti turėtų vartotojai, kurių Wi-Fi tinklo slaptažodį sudaro tik skaitmenys. Tokio tipo slaptažodis yra ypač silpnas ir kelia didelę grėsmę vartotojams, nes gali būti piktavalio panaudotas įsilaužiant į vartotojo tinklą.

Patekę į vidinį tinklą, įsilaužėliai turi galimybę stebėti nešifruotų duomenų srautą, rinkti jautrius duomenis ar išnaudoti vartotojo kompiuterius atliekant kitas kibernetines atakas. Vartotojams kyla grėsmė būti šantažuojamiems dėl asmeninių duomenų nutekinimo arba jo duomenys gali būti užšifruoti, o už duomenų susigrąžinimą pareikalauta išpirkos. Pasitelkę papildomus metodus, nusikaltėliai gali netgi pasisavinti pinigines lėšas sąskaitose.

NKSC kibernetinio saugumo ekspertai ragina visus maršrutizatorių savininkus peržiūrėti savo prietaisų nustatymus, pakeičiant šį slaptažodį į patikimesnį. Saugų slaptažodį turėtų sudaryti bent 12–14 simbolių seka iš didžiųjų bei mažųjų raidžių, skaitmenų ir specialiųjų simbolių.

Lietuvoje dažnai skelbiama apie kibernetines atakas. Lietuvos politikai dažnai užsimena apie "rusų įsilaužėlius".

Praėjusiais metais Lietuvos parlamentarai skundėsi, kad į jų darbo paštą buvo siunčiamos įvairios žinutės, kad būtų galima įsilaužti į pašto dėžutę. Nukentėjo partijos "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" nariai Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Rusijoje ne kartą buvo pastebėta, kad tokie Vilniaus kaltinimai lieka be įrodymų.

Tegai:
slaptažodis, kibernetinis saugumas