Estijos prezidentė, archyvinė nuotrauka.

Estijos prezidentė persikelia dirbti į rusakalbių miestą

56
(atnaujinta 09:00 2018.08.28)
Praėjusių metų  pabaigoje Naujųjų metų interviu ETV + Kaljulaid pažadėjo mėnesiui persikelti į Narvą, kad parodytų, jog Estijos bendruomenė, Estijos visuomenė yra Narvoje, tausoja Narvos vertybes

VILNIUS, rugpjūčio 28 — Sputnik. Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid antradienį laikinai persikels dirbti į rusakalbių miestą Narvą pasienyje su Rusija, informuoja Estijos prezidentės kanceliarija.

Praėjusių metų  pabaigoje Naujųjų metų interviu ETV + Kaljulaid pažadėjo mėnesiui persikelti į Narvą, kad parodytų, jog Estijos bendruomenė, Estijos visuomenė yra Narvoje, tausoja Narvos vertybes. Narvoje 96% gyventojų rusų kalbą laiko gimtąja.

"Šį rudenį, prezidentė dirbs Narvoje vieną mėnesį su pertraukomis. Šį kartą ji bus Narvoje dešimt dienų. Kartu su prezidente vyks kanceliarijos pareigūnai —  patarėjai, kanceliarijos direktorius", —  praneša valstybės vadovės kanceliarija.

Tarnybos duomenimis, antradienį, prezidentė susitiks su  Narvos miesto valdžios ir miesto asamblėjos nariais, taip pat aplankys Tartu universiteto Narvos kolegiją.

Nuo rugpjūčio 28 iki rugsėjo 8, prezidentė susitiks su vietos verslininkais, susipažins su nacionalinėmis kultūros bendrijomis, su sporto gyvenimu mieste, lankysis Estijos futbolo čempionato rungtynėse, apsilankys pasienio Vasknarvos užkardoje.

56
Tegai:
darbas, Narva, Kersti Kaljulaid
Dar šia tema
Sienos su Rusija statyba kainuos Estijai 320 milijonų eurų
Vienas procentas gyventojų tarnauja kariuomenėje: kur žygiuoja Estija
Estija įtaria, kad Rusija bando sunaikinti ES ir NATO vienybę
Danske Bank

Estija kreipėsi į JAV teisininkus pagalbos pinigų plovimo byloje

(atnaujinta 19:06 2020.07.03)
Kalbama apie skandalą, susijusį su "Danske Bank" ir "Swedbank" filialų veikla. Talinas pareiškė apie siekį išspręsti bylą

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Estija pasirašė teisinės pagalbos susitarimą su Amerikos advokatų kontora "Freeh Sporkin & Sullivan LLP", kuri Estijos vyriausybę konsultuos atliekant tyrimą, kurį vykdo JAV valdžios institucijos, dėl Danijos "Danske Bank" ir Švedijos "Swedbank" galimo pinigų plovimo, penktadienį pranešė Estijos finansų ministerijos spaudos tarnyba.

"Pastaraisiais metais Estijos reputacija smarkiai nukentėjo dėl kelių tarptautinio masto pinigų plovimo atvejų. Kaip žinome, skirtingose ​​šalyse buvo pradėti tyrimai dėl Estijoje dirbančių bankų kovos su pinigų plovimu reikalavimų pažeidimų. Estijai labai svarbu, kad šie sunkūs atvejai būtų išsamiai ištirti, kad kuo geriau išsiaiškintume, kas iš tikrųjų įvyko praeityje", — spaudos tarnyba cituoja finansų ministro Marto Helmės žodžius.

Finansų ministerijos vadovas pažymėjo valstybės bendradarbiavimo su Amerikos tardymo institucijomis svarbą.

"Jei atlikus tyrimus bankams bus paskirtos baudos, valstybė dalyvaus paskirstant baudas. Šiame procese mes esame nukentėjusioji šalis. Todėl labai svarbu, kad JAV turėtume labai stiprų ir patyrusį partnerį", — RIA Novosti cituoja Helmės pareiškimą.

2018 metais Danijos "Danske Bank" Estijos filialas atsidūrė skandalo dėl įtarimų pinigų plovimu centre. Šie įtarimai tiriami Estijoje, Danijoje, Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir JAV. Kaltinamojo nuosprendžio paskelbimo atveju, pažeidėjui gresia iki šešių milijardų eurų bauda.

Remiantis paties banko atliktu tyrimu, per 2007–2015 metų laikotarpį per šio banko Estijos skyrių buvo pervesta iki 234 milijardų įtartinos kilmės JAV dolerių, kurių didžiąją dalį neteisėtai gaudavo klientai iš Rusijos, taip pat Didžiosios Britanijos, Ukrainos, Azerbaidžano ir kitų šalių.

Be "Danske Bank", su pinigų plovimu per Estijos skyrių gali būti susijęs ir švedų "Swedbank". Jo veikla taip pat tiriama JAV. Kaip anksčiau pranešė Švedijos televizijos kanalas "SVT", per sąskaitas šiame banke, kurios buvo atidarytos 2007–2015 metais, galėjo būti perversta mažiausiai 3,8 milijardo eurų įtartinų pinigų.

Tegai:
pinigų plovimas, Estija, Danske Bank
Vilniaus oro uostas

Vilniaus oro uosto pasprukęs Interpolo ieškomas rusas sulaikytas Latvijoje

(atnaujinta 13:24 2020.07.02)
Įtariamajam pavyko pabėgti nuo Lietuvos teisėsaugininkų patikrinimo Vilniaus oro uoste metu ir taksi išvykti į kaimyninę šalį

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Bendradarbiaujant Lietuvos ir Latvijos pasieniečiams trečiadienį popiet Daugpilio regione buvo sulaikytas leidimą gyventi Estijoje turintis Rusijos pilietis, kuris vakar pasišalino iš Vilniaus oro uosto nebaigus dokumentų patikros, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Antradienį vėlai vakare Vilniaus oro uoste pasieniečiai tikrino reisu iš Talino atskridusių keleivių dokumentus. Tarp jų buvo ir leidimą gyventi Estijoje turintis Rusijos pilietis (gimęs 1969 metais). VSAT pareigūnams jo dokumentai sukėlė įtarimų, todėl keleivis buvo sustabdytas ir išskirtas iš bendro keliautojų srauto.

Detalią patikrą toliau vykdę pasieniečiai nustatė, kad tarptautinę šio asmens paiešką dėl ekonominio pobūdžio nusikaltimo Interpolo kanalais yra paskelbusi Rusija. Kol vyko kontrolės procedūros, vyras pasišalino iš oro uosto. Jo dokumentai liko pas VSAT pareigūnus.

Iškart buvo imtasi paieškos veiksmų, o dėl minėto įvykio VSAT pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurio metu bus įvertinti patikrą vykdžiusių pareigūnų veiksmai.

Bėglio ieškantiems pasieniečiams greitai pavyko nustatyti, kad leidimą gyventi Estijoje turintis Rusijos pilietis Vilniuje pasinaudojo taksi paslaugomis.

Pasienyje su Latvija po kelių valandų VSAT pareigūnai sustabdė ir apklausė taksistą, bėglį iš Vilniaus nugabenusį į kaimyninę šalį. Visa surinkta svarbi informacija buvo perduota Latvijos pasieniečiams, kurie toliau bendradarbiaudami su VSAT pareigūnais ėmėsi paieškos veiksmų savo šalyje.

Trečiadienį popiet Latvijos pasieniečiai kolegas Lietuvoje informavo, kad pasitelkus policiją Rusijos pilietis buvo sulaikytas Daugpilio regione.

Tegai:
Interpolas, rusas, Latvija, Lietuva, Vilniaus oro uostas
Dar šia tema
Dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais bus teisiamas IT specialistas
Atlikus 40 kratų įvairiomis valiutomis rastas milijonas eurų grynųjų pinigų
Lietuvos policija ieško ruso, kurio paiešką paskelbė Interpolas
Elektros perdavimo linijos

Lietuvoje paskelbti elektros linijų su Kaliningradu ir Latvija rekonstrukcijos konkursai

(atnaujinta 19:27 2020.07.03)
Konkursų metu "Litgrid" įsigys techninio projekto parengimą ir rangos paslaugas. Tai reikalinga elektros tinklų sinchronizacijos projektui

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" paskelbė elektros perdavimo linijų su Kaliningradu ir Latvija rekonstravimo konkursus, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Kalbama apie konkursus 330 kilovatų galios elektros perdavimo linijų Klaipėda – Grobinė ir Jurbarkas - Bitėnai projektavimui ir statyboms. Tai būtina norint sinchronizuoti energetikos sistemą su žemyninės Europos tinklais.

Rekonstrukcija atliekama, kad suformuotų naujas dvigrandes 330kV elektros perdavimo linijas Darbėnai-Bitėnai ir Kruonio HAE-Bitėnai. Šios  linijos sustiprins perdavimo tinklą Vakarų Lietuvoje ir užtikrins patikimą jo veiklą, nutiesus jūrinę jungtį su Lenkija "Harmony Link" ir atsijungus nuo Kaliningrado elektros perdavimo sistemos.

Konkursų metu "Litgrid" įsigys techninio projekto parengimą ir rangos paslaugas.

Planuojama, kad tinklo stiprinimas vyks dviem etapais. Pirmuoju etapu planuojama rekonstruoti 33 km ilgio 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda-Grobinė dalį nuo būsimosios Darbėnų pastotės iki Klaipėdos. Taip pat bus rekonstruojama 44 km Bitėnai–Kruonio HAE linijos atkarpa nuo Bitėnų pastotės iki Jurbarko. Abiejų linijų rekonstrukcijos projektavimo darbus planuojama užbaigti 2022 metų pradžioje, o rangos darbus — atitinkamai įgyvendinti iki 2023 metų pavasario ir vasaros.

Baltijos šalių sinchronizacijos su Europa išlaidos siekia iki 1,65 milijardo eurų. Projektas bus įgyvendintas 2025 metais.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu įgyti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir finansų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Interviu Sputnik Lietuva politinis analitikas Aleksandras Nosovičius pareiškė, kad Baltijos šalys pradeda vis didesnio masto infrastruktūros projektus, kad gautų finansavimą iš Vakarų Europos. Vis dėlto, pasak eksperto, po pandemijos ES neturės pinigų Baltijos šalių užgaidoms.

Tegai:
Litgrid, Latvija, Kaliningradas, Lietuva, BRELL, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
BRELL liks: Latvija išspręs Baltijos šalių problemas, susitarusi su Baltarusija
Kaliningradas pranešė apie neįvykusi bandomąjį Baltijos šalių atjungimą nuo BRELL
Ekspertas: Baltijos šalys BRELL atžvilgiu panašios į laumžirgį iš Krylovo pasakėčios