Paminklas Lihuloje, nuotrauka iš įvykio vietos

Maskva pasipiktino dėl SS paminklo atkūrimo Estijoje

107
(atnaujinta 09:27 2018.09.10)
Anot oficialios Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai, toks incidentas rodo, kad Talinas faktiškai skatina nacizmo ideologiją

VILNIUS, rugsėjo 8 — Sputnik. Maskva pasipiktino dėl Estijos SS legionierių paminklo atkūrimo, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Praeitą savaitę Lihulos miestelyje, Estijos Vakaruose, buvo rekonstruotas skandalingai žinomas 20-osios Estijos divizijos "Waffen-SS" legionierių paminklas, kuris buvo išmontuotas 2004 metais.

SS legionerių eitynės Rygoje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Oksana Dzadan

Zacharova pabrėžė, jog tai įvyko dėl Estijos valdžios nuolaidžiavimo, be to, tai įrodo nacizmo ideologijos skatinimą.

Taip pat oficiali URM atstovė paragino tarptautinius Rusijos partnerius atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta Baltijos šalyse, ir į nuolat besitęsiančius Estijos bandymus perrašyti Antrojo pasaulinio karo rezultatus.

Praeitą sekmadienį Estijos konservatorių liaudies partija (EKRE) surengė iškilmingą renginį Lihuloje netoli paminklo estams, kurie Antrojo pasaulinio karo metu kariavo fašistų pusėje. Renginys buvo skirtas paminklo  išmontavimo metinėms paminėti. Pasak organizatorių, paminklo kopija pasirodė tik renginio metu.

2002 metais Pernu pasirodė SS formą dėvėjęs kareivio paminklas, bet netrukus jį teko pašalinti, nes prasidėjo protestai. Tačiau praėjus dvejiems metams, 2004 metų rugpjūčio mėnesį, paminklas buvo įrengtas Lihuloje. Ten jis pasirodė Antrojo pasaulinio karo organizacijų dalyvių, kovojusių nacių pusėje, prašymu ir už jų pinigus. Dėl pasaulinės bendruomenės pasipiktinimo 2004 metų rugsėjo 2 dieną ministro pirmininko Juhano Partso vyriausybė demontavo paminklą.

107
Tegai:
SS legionieriai, Estija
Dar šia tema
Lvove vyksta piešinių konkursas apie SS, pranešė Žydų komitetas
Politologas: SS eitynės Latvijoje dvigubai pavojingos nes tapo įprastos
Ant Norvegijos olimpinės rinktinės megztinių rado SS simboliką
Rusijos URM: tikimės principingo SS veteranų eisenos Rygoje vertinimo
Rygoje uždrausti Naujieji metai SS stiliumi
NATO karinės pratybos Latvijoje, archyvinė nuotrauka

Lenkijos žiniasklaida papasakojo, nuo ko gali priklausyti "karo" Baltijos šalis eiga

(atnaujinta 10:03 2020.06.04)
Amerikiečių ekspertų manymu, Baltijos šalys negalės "apsisaugoti pačios" kilus kariniam konfliktui

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Lenkų leidinyje "Sieci" buvo pateikti "Rusijos išpuolių" prieš Baltijos šalis ir Lenkiją scenarijai. Scenarijai grindžiami Rusijos kariuomenės pratybų, Rusijos politikų ir karių pasisakymų analizėmis, taip pat strateginiais dokumentais, kuriuos tyrė Amerikos ekspertai, paaiškino straipsnio autorius Marekas Budzišas.

Anot jo, jei įsiplieks konfliktas tarp NATO ir Rusijos, į jį taip pat galėtų būti įtrauktos Švedija ir Suomija, kurios nėra aljanso narės. Be to, svarbų vaidmenį gali atlikti Ukraina.

"Todėl karo eiga už Baltijos šalis turbūt priklausys nuo Stokholmo, kuris kontroliuoja Gotlando salą, kuri yra strategiškai svarbi laivybos Baltijos jūroje požiūriu, arba nuo Suomijos, kuri gali uždaryti išėjimą iš Suomijos įlankos.

Nuo Ukrainos veiksmų, šalia kurios sienų dislokuota stipri Rusijos 20-oji armija, savo ruožtu, gali priklausyti tai, kaip vystysis RF ginkluotosiose pajėgose veikiančios pagrindinės smogiamųjų pajėgų, tai yra 1-osios gvardijos tankų armijos, operacija", — rašoma leidinyje.

Kaip tvirtina amerikiečių strategai, 1-osios gvardijos tankų armija pirmiausia "atakuos" ne Baltijos šalis, bet "perkeltų pajėgas" toliau į Vakarus. Tokiu būdu, Lenkijos gynybos planuose taip pat turi būti atsižvelgiama į valstybes, kurios nėra NATO narės, priduria žurnalistas.

Budzišas pažymėjo, kad, Amerikos ekspertų manymu, Baltijos šalys negalės apsisaugoti nuo "Rusijos agresijos".

"Jei Baltijos šalys nori rimtai prieiti prie savo nepriklausomybės gynimo klausimo, joms teks padvigubinti savo ginkluotųjų pajėgų dydį. Bet net darant prielaidą, kad ši perspektyva yra reali, vienos jos nenugalės mūšio, nes neturi sunkiosios technikos ir aviacijos", — rašoma medžiagoje.

Be to, kaip pranešė žurnalistas, Baltijos regione nėra JAV kariškių, ir net jei ir yra — jų nedaug. Tuo tarpu tvirtinama, kad Rusijos Federacija taip vadinamoje Baltijos kryptyje turi reikšmingą persvarą sausumos pajėgose, todėl Lenkijos kariuomenė galėjo jas blokuoti tik padedama JAV.

Amerikos ekspertai mano, kad konflikto atveju didelę reikšmę turės ir tai, kuria kryptimi rusai nuspręs judėti per Baltarusiją.

Amerikos ekspertai reguliariai skelbia Rusijos "išpuolio" prieš Baltijos šalis scenarijus, nors Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia nieko pulti. Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, aljansas gerai supranta, kad Maskva neketina pulti, ir naudoja "grėsmės" retoriką kaip pretekstą pritraukti kuo daugiau technikos ir kariškių prie Rusijos sienų.

Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, aiškindamos tai "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinio pasaulinio saugumo tyrimų instituto Mokslo tarybos narys, MVTSI (Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto) prie Rusijos užsienio reikalų ministerijos Karinių-politinių tyrimų centro ekspertas Vladimiras Kozinas pažymėjo, kad Rusijos Federacija neketina pulti, užgrobti ar įsiveržti į Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Anot jo, atrodo, kad tokie "pranešimai" pasirodo tam, kad išgautų daugiau pinigų iš viso Baltijos regiono kariniams tikslams, siekiant užtikrinti nuolatinį NATO buvimą Baltijos šalyse.

Europos gynybos išlaidos
© Sputnik /
Europos gynybos išlaidos

 

Tegai:
Rusija, Baltijos šalys, Lenkija
Uostas Rygoje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Baltijos šalys turėtų gerinti santykius su Rusija, kad gautų pajamas uostų

(atnaujinta 09:05 2020.06.04)
TSRS metais Latvijos uostai buvo krovinių perkrovimų punktais, iš kurių prekės buvo gabenamos į Europą, tačiau palaipsniui jie praranda šį statusą, nes Maskva siekia perkelti krovinių apyvartą iš Baltijos uostų į savus, mano ekspertas Anatolijus Bažanas

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Latvijai reikia investicijų, interviu Sputnik Lietuva sakė Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Ekonominių tyrimų skyriaus vadovas Anatolijus Bažanas.

Jis mano, kad Kinija galėtų susidomėti Baltijos šalimis, tačiau tik tuo atveju, jei Baltijos šalių vyriausybė bendradarbiaus su Kinijos valdžia.

"Latvijos uostai, net ir Sovietų Sąjungos sąlygomis, buvo perkrovimo punktai, kad būtų galima pristatyti prekes į Europą ir net į kitus pasaulio regionus, dabar palaipsniui jie praranda šį statusą, nes Rusijos politika susijusi su tuo, kad kroviniai būtų perkraunami visų pirma per Leningrado sritį, per Baltarusiją. Tuo atveju, jei Baltijos šalių ir Rusijos santykiai pagerėtų, natūralu, kad šis Latvijos ir kitų šalių pajamų šaltinis būtų atkurtas. Bet tai labiau priklauso nuo pačios Latvijos valdžios, o ne nuo Rusijos", — sakė jis, pabrėždamas, kad Maskva visada pasirengusi bendradarbiauti, su sąlyga, kad sumažės Baltijos šalių politiniai išpuoliai prieš Rusijos Federaciją.

Krovinių perkrovimo apimtys Latvijoje pirmąjį ketvirtį sumažėjo 23 procentais — iki 20,998 mln. tonų. Apie tai pranešė "The Baltic Course" su nuoroda į Centrinio statistikos biuro (CSB) duomenis.

Tuo tarpu krovinių perkrovimo autotransportu apimtis sumažėjo 1,3 procento (iki 14,486 mln. tonų), krovinių perkrovimo geležinkeliu apimtis sumažėjo 48,7 procento (iki 5,983 mln. tonų). Naftos produktų transportavimo magistraliniais vamzdynais apimtis sumažėjo 44,6 proc. — iki 529 tūkst. tonų.

Tegai:
uostas, Rusija, Baltijos šalys
Dar šia tema
Lietuvos oro uostuose pervežta daugiau krovinių
Ekspertas: Baltijos šalims teks savarankiškai išgyventi krizę
Rusijos uostų krovinių apyvarta Baltijos šalyse padidėjo, nepaisant COVID-19
COVID-19 testai, archyvinė nuotrauka

COVID-19 liga nustatyta "Humana" sandėlio darbuotojai 

(atnaujinta 17:41 2020.06.04)
Kaip papasakojo NVSC atstovė Rolanda Lingienė, dėl “Humana” darbuotojos sunkios būklės nepavyksta nustatyti visų galimų kontaktų

VILNIUS, birželio 4 - Sputnik. Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje registruoti keturi įvežtiniai koronaviruso atvejai, ketvirtadienį spaudos konferencijos metu teigė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus padalinio vadovė Rolanda Lingienė.

"Asmenys atvyko iš Jungtinės Karalystės, Švedijos, Vokietijos ir Nigerijos", – papasakojo ji.

Kaip teigia specialistė, šia savaitę iš Lietuvos oro uostų į gydymo įstaigas nebuvo išgabentas nei vienas asmuo, t. y. patikrinus atvykusiuosius, COVID-19 ligos požymių nenustatyta.

"Šios infekcijos židiniuose situacija nepasikeitė, aktyvūs infekcijos židiniai registruoti Vilniaus, Kauno ir Utenos apskrityse", – atskleidžia Lingienė.

Per pastarąją parą nustatyti trys nauji koronaviruso atvejai: du Vilniaus apskrityje ir vienas – Klaipėdos, iš trijų patvirtintų atvejų du atvejai yra įvežtiniai.

Vilniaus apskrityje registruotas įvežtinis atvejis iš Vokietijos: asmuo birželio 2 dieną atvyko per Kalvarijos pasienio kontrolės punktą automobiliu, kuriuo vyko šeši asmenys: keturi vyko iš Jungtinės Karalystės, du iš jų – vairuotojai. NVSC ieško dar vieno iš Vokietijos, Duseldorfo, šiuo automobiliu vykusio asmens.

Asmuo, kuriam nustatytas koronavirusas, grįžęs saviizoliavosi. NVSC kol kas neturi duomenų, kad jis Vokietijoje su kuo nors turėjo artimų kontaktų. Lietuvoje jis turėjo sąlytį su dar vienu asmeniu, jie abu izoliuoti.

Vienas iš asmenų – "Humana People to People" darbuotoja, įmonė yra Kibirkšties gatvėje 6. Pasak Lingienės, tai yra didelis sandėlis, kuriame dirba keli šimtai darbuotojų vienu metu.

"Asmuo susirgo gegužės 23 dieną, po dviejų dienų sirgimo nuotoliniu būdu kreipėsi į Vilniaus Karoliniškių polikliniką, buvo įtartas tam tikras susirgimas, bet ne COVID-19, buvo paskirtas gydymas. Dėl šio paskyrimo aiškinamės su poliklinikos administracija.

Asmuo birželio 1 dieną pablogėjus būklei kreipėsi į Greitąją medicinos pagalbą ir buvo transportuotas į Santaros klinikų infekcinių ligų centrą. Šiuo metu jo būklė yra sunki, jis gydomas reanimacijoje. Atliekant epidemiologinę diagnostiką, nustatyti du sąlytį turėję asmenys šeimoje, net 61 asmuo turėjo didelės rizikos sąlytį turėjo darbovietėje“, – aiškina ji.

Pasak Lingienės, organizuojamas šių asmenų ištyrimas, o užsikrėtusiojo asmens užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios – asmens apklausti nepavyksta dėl jo labai blogos sveikatos būklės, bendraujama tik su artimaisiai: epidemiologinė diagnostika šiuo atveju yra labai apsunkinta.

Klaipėdos apskrityje nustatytas antrasis įvežtinis koronaviruso atvejis iš Nigerijos. Ukrainos pilietybę turintis jūreivis praėjusį sekmadienį grįžo iš Nigerijos, kur dirbo laive, o vėliau iš Ispanijos skrido lėktuvu į Madridą, Frankfurtą ir Rygą, iš kur parvažiavo įmonės automobiliu.

"Su juo vyko kiti laivo įgulos nariai – apie 14 asmenų ir vairuotojas. Autobusas buvo nuomotas iš kitos įmonės", – sakė Lingienė.

Minskas, Nepriklausomybės aikštė
© Sputnik / Иван Руднев

Asmuo pirmuosius simptomus pajuto dar Nigerijoje, todėl NVSC skubiai įspės apie rizikingus skrydžius.

Taip pat prašoma su NVSC susisiekti lietuvius, kurie gegužės 29 dieną skrido iš Frankfurto į Rygą.

Ketvirtadienio duomenimis, bendras užsikrėtusiųjų skaičius siekė 1687, iš jų - 344 sveikatos priežiūros specialistai. Šiuo metu serga 334 asmenys, izoliacijoje yra 294 asmenys. Per praėjusią parą nustatyti trys nauji ligos atvejai. Nuo viruso pasveiko 1273 žmonės, mirusiųjų skaičius nepasikeitė — 71. 

Lietuvoje karantino režimas pratęstas iki birželio 16 dienos. Pamažu valdžios institucijos švelnina jo sąlygas, darydamos daugiau nuolaidų gyventojams ir verslui.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija.

Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,3 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 383 tūkst. žmonių.

Tegai:
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), COVID-19
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Virusologas: besimptomiai COVID-19 nešiotojai gali būti grėsmė Baltijos šalims
PSO: antroji COVID-19 banga gali būti pražūtinga
PSO pakomentavo duomenis apie COVID-19 gydymą vitaminais