Politologas Michailas Burda

Politologas: Briuselis gali priversti Baltijos šalis priimti daugiau migrantų

41
(atnaujinta 15:56 2018.09.12)
Baltijos respublikose nėra charizmatiškų lyderių, galinčių aktyviai pasipriešinti Briuselio paliepimams dėl migrantų, mano politologas Michailas Burda

VILNIUS, rugsėjo 12 — Sputnik. Rinkimų Švedijoje rezultatai rodo, kad europiečiai pavargo nuo nekontroliuojamos migracijos, interviu  Sputnik Lietuva pareiškė politologas Michailas Burda.

Per parlamento rinkimus Švedijoje atotrūkis tarp raudonai žalio bloko su valdančiomis partijomis ir centro dešiniųjų partijų opozicinio aljanso, išankstiniais rinkėjų balsų suskaičiavimo rezultatais, pasirodė esąs minimalus, praneša RIA Novosti.

Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, valdančiam raudonai žaliam blokui savo balsus atidavė 40,6 proc., o Aljanso partijoms — 40,3 proc. rinkėjų. Švedijos opozicijos centro dešiniojo aljanso lyderis Ulfas Kristersonas paragino raudonai žaliai vyriausybę atsistatydinti.

"Švedijoje dešiniųjų partija išaugino savo pranašumą Riksdage. Koks yra leitmotyvas? Kodėl šios partijos ateina ir pasiekia gerų rezultatų? Europiečiai pavargo nuo nekontroliuojamos migracijos. Europos valstybės, turinčios aukštesnį ekonominio išsivystymo lygį, nėra pasiruošę ant savo pečių traukti migrantus ir kovoja už vadinamųjų imigracijos kvotų perskirstymą jaunose Europos valstybėse. Visų pirma, tai Baltijos šalys ir vadinamoji Vyšegrado grupė. Vyšegrado grupė aktyviai priešinasi. Tai Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija. Jos bando ginti tam tikrą poziciją ir neįsileisti migrantų pas save", — sakė Burda.

Jo nuomone, migrantų skaičius Baltijos šalyse gali padidėti dėl ES direktyvų.

"Kol kas į Baltijos šalis, kiek aš žinau, migrantai važiuoja gerokai mažiau, tačiau labai gali būti, kad kai kurios Europos direktyvos privers Baltijos valstybes priimti daugiau migrantų savo teritorijoje. Dabartiniai Baltijos šalių lyderiai aktyviai nepriešins Europos direktyvoms iš Briuselio. Kad aktyviai pasipriešintų Briuseliui, reikia charizmatiškių lyderių, tokių, koks yra, pavyzdžiui, Vengrijoje Viktoras Orbanas. Tokie, kokie dabar yra Austrijoje, Italijoje. Aš Baltijos šalyse tokių politikų dabar esančių valdžioje nematau", — pabrėžė politologas.

41
Tegai:
migracija, migrantai, Michailas Burda, Europa, Švedija, Briuselis, Baltijos šalys
Dar šia tema
Turkijos pakrantėje žuvo devyni migrantai
Lietuvos ir Latvijos pasienyje sulaikyta vietnamiečių migrantų grupė
Makedonija atsisakė atidaryti naujus migrantų centrus
Žiniasklaida: daugiau nei 10 ES šalių gali palaikyti Vokietiją migracijos krizėje
Elektros energija, archyvinė nuotrauka

Elektra Baltijos šalyse atpigo daugiau nei ketvirtadaliu

(atnaujinta 22:36 2020.07.07)
Elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" teigimu, Lietuvoje augant gamybai, suvartojimas nepakito

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Praėjusią savaitę didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje krito 28 proc. iki 32,48 euro už megavatvalandę, praneša "Elektrum Lietuva".

Pranešama, kad Latvijoje elektra atpigo 27 proc. iki 32,98 eur/MWh, Estijoje — 29 proc. iki 32,19 eur/MWh. Tuo tarpu "NordPool" biržoje elektros energijos kaina susitraukė iki 1,84 Eur/MWh.

"Didžiausią įtaką kainų sumažėjimui praėjusią savaitę turėjo  padidėję tarpusavio energijos srautai tarp Baltijos šalių. Be to, į Lietuvą ir Estiją užfiksuotas didesnis energijos srautas iš Švedijos bei Suomijos", — teigė elektros tiekimo bendrovės "Elektrum Lietuva" Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

Pabrėžiama, kad Lietuvoje augant gamybai, suvartojimas nepakito.

Nuo birželio 29 iki liepos 5 dienos elektros energijos gamybos apimtys Lietuvoje šoktelėjo 5 proc. iki 104 GWh. Latvijoje gamyba sumažėjo iki 44 proc. iki 62 GWh, Estijoje — 29 proc. iki 62 GWh.

Pažymima, kad visose Baltijos šalyse gamybos rodiklis smuko 23 proc. iki 229 GWh.

Per savaitę trys Baltijos šalys kartu pagamino 49 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje ir Estijoje pagaminta po 49 proc., o Latvijoje — 51 proc. šaliai reikalingos elektros.

Palyginti su praėjusia savaite, elektros energijos suvartojimas Lietuvoje išliko toks pat — 212 GWh, Latvijoje rodiklis išaugo 7 proc. iki 123 GWh, Estijoje — 10 proc. iki 128 GWh.

Bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse pakilo iki 5 proc. bei siekė 463 GWh.

Tegai:
kaina, elektra, Baltijos šalys
Dar šia tema
Nauja Rusijos ginklų pergalė: kodėl Egiptas pasirinko 500 T-90MS
Energetikos pasaulio laukia chaosas
Sputnik Estija vadovė Jelena Čeryševa, archyvinė nuotrauka

Čeryševa: Europos pozicija "Sputnik Estija" atžvilgiu yra nusikalstama tyla

(atnaujinta 18:02 2020.07.07)
Estijos valdžia ir toliau riboja "Sputnik Estija" veiklą, pažeisdama žodžio laisvės principus. Apie tai tarptautinėje konferencijoje "Pasaulis žiniasklaidos akimis 2020 metais" kalbėjo redakcijos vadovė Jelena Čeryševa

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Renginyje dalyvavo Amerikos ir Europos "Sputnik" redakcijų atstovai. Be jų, konferencijoje pranešimus skaitė Rusijos užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir spaudos departamento direktorė Marija Zacharova, laisvai samdoma Kanados žurnalistė Eva Bartlett ir šveicarų rašytojas Guy Mettanas.

Viena pagrindinių konferencijos diskusijų temų buvo sistemingas spaudimas "Sputnik" atstovybėms Baltijos šalyse. Pasak Jelenos Čeryševos, "Sputnik Estija" tapo ryškiausių kovos su kitaip mąstančiais Baltijos regione pavyzdžiu.

"Mes pajutome administracinį spaudimą, ekonominę blokadą, politinę cenzūrą ir galiausiai baudžiamojo persekiojimo grėsmę, — savo kalboje sakė Čeryševa. — Tik Estijos policija gali sau leisti laisvai aiškinti Europos sankcijas, taikydama asmenines ES sankcijas Rusijos valstybinei žiniasklaidai".

Visų pirma, Jelena Čeryševa priminė, kad nuo 2020 metų sausio 1 dienos "Sputnik Estija" svetainė veikia ypatinguoju režimu. Agentūros darbuotojams teko išeiti iš darbo, nes valstybės Policijos ir sienos apsaugos departamentas jiems atsiuntė laiškus su ultimatumu: jei žurnalistai tęs bendradarbiavimą su MIA "Rossija segodnia", jiems bus iškelta baudžiamoji byla pagal straipsnį "Europos sankcijų nesilaikymas". Pažeidimais Estijos valdžios institucijos laiko 2014 metais MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui paskelbtas asmenines sankcijas. Tačiau pati agentūra iki šiol nėra įtraukta į jokį sankcijų sąrašą.

Pasak Čeryševos, ją gąsdina Europos požiūris "Sputnik Estija" atžvilgiu. "Briuselis tyli — ir tai nusikalstama tyla, — sakė žurnalistė. — Apskritai, jis atleidžia rankas kitoms šalims, kurios pradeda tyrinėti Estijos patirtį uždraudžiant Sputnik".

Vienintelis dalykas, kurį sugebėjo pasiekti agentūros redakcija, tai gauti prieigą prie mokesčių mokėjimų. "Tai yra, mes ir toliau mokame mokesčius Estijos valstybei, — pabrėžė Jelena Čeryševa. — Tuo pat metu mokesčių departamentas visiškai uždarė prieigą prie mūsų įmonės elektroninės aplinkos. Tikiuosi, kad MIA "Rossija segodnia" ras išeitį, nes dabar svarbu sakyti tiesą būtent nacionalinėmis kalbomis".

Žurnalistas ir politologas Armenas Gasparianas mano, kad Europos struktūrų reakcija į leidinio blokavimą rodo, kad Baltijos šalyse nėra žodžio laisvės. "Vakaruose buvo girdėti tik nereikšmingi balsai dėl "Sputnik Estija", kad tai nepriimtina, — sakė Gasparianas. — Bet aš nematau didelio masto veiksmų šia tema".

Pasak eksperto, Europos organizacijos pasirinko nesikišimo poziciją tik todėl, kad kalbama apie Rusijos žiniasklaidą.

"Sputnik" persekiojimas daugelyje šalių tapo formalumu. Gal tada mes neteisingai suprantame žodžio laisvę? Gal reikėtų papildyti šią sąvoką, kad žodžio laisvė yra sąlyginis bet kokios tiesos ignoravimas iš mūsų pusės?" — baigdamas kalbą paklausė Gasparianas.

Gaspariano žodžius patvirtina faktas, kad "Sputnik" redakcija Prancūzijoje vis dar nėra akredituota prezidento žiniasklaidos komandoje ir negali lankytis Eliziejaus rūmuose. Apie tai pranešė agentūros atstovė Marija Lipatova.

"Tačiau reikia pažymėti, kad mes pirmieji iš prancūziškai kalbančių žiniasklaidos priemonių pradėjome kalbėti apie koronavirusą ir, nepaisant pandemijos, tęsėme darbą, — teigė žurnalistė. — "Sputnik" korespondento filmuotą medžiagą savo pranešimams vėliau pasiimdavo pagrindinės Prancūzijos nacionalinės žiniasklaidos priemonės".

Marija Lipatova taip pat pridūrė, kad "Sputnik France" nuolat kaltinama melagingų žinių skleidimu, nors agentūra skelbia Rusijos politikų pareiškimų vertimus į prancūzų kalbą. Nepaisant to, agentūros auditorija auga. "Be to, mes užsitarnaujame kolegų, kurie cituoja "Sputnik France", pasitikėjimą", — teigė Lipatova.

Konferencija "Pasaulis žiniasklaidos akimis 2020 metais" skirta dabartinei žurnalistikos būklei Rusijoje ir pasaulyje analizuoti. Dėl koronaviruso pandemijos liepos 7 dieną renginys vyko tarptautiniame "Rossija segodnia" multimedijiniame spaudos centre nuotoliniu būdu.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Rusijos žiniasklaida, Sputnik
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT
Dar šia tema
Ekonomistas: Baltijos šalys turi rinktis — išnykti ar normalizuoti santykius su Rusija
Simonian sureagavo į galimybę Estijoje uždrausti RT
"Estijos stiliaus žodžio laisvė — grėsmė žiniasklaidai": apie "Sputnik Estija" situaciją
Žydėjimas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 8-osios šventės

(atnaujinta 23:20 2020.07.07)
Trečiadienį, liepos 8-ąją, minima Tarptautinė alergijos diena, be to, šią dieną katalikai mini Šv. Kilijoną, Šv. Kolonatą ir Šv. Totnaną

Liepos 8 yra 189-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, tačiau kadangi šie metai — keliamieji, tai — 190-a diena. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 176 dienos.

Trečiadienį minima Tarptautine alergijos diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į alergijos priežastis, organizuojamos įvairios visuotinės akcijos.

Alergija — ypač jautri žmogaus organizmo reakcija į jį patekusį alergeną, į kurį įprastai žmonės nereaguoja. Alergizuoti gali įvairūs augalai, žiedadulkės, maistas, netgi šaltis.

Alergiškumą skatina didėjanti aplinkos tarša, nenatūralūs maisto produktai, vaistų ir buitinės chemijos medžiagų vartojimas, netgi stresas. Alergija gali išsivystyti ir tuomet, jei stengiamasi gyventi pernelyg steriliai, jei mama kūdikį saugo nuo bet kokių dulkių ir bakterijų. Tuomet jo imunitetas nuo pirmų dienų neišmoksta kovoti.

Manoma, kad alergijos atveju organizmo šalinimo sistemos (kepenys, inkstai, virškinimo traktas) yra perkrautos, todėl organizmas toksinus šalina per odą (atopinis dermatitas, alerginis dermatitas, kontaktinis dermatitas ir kt.) ar per kvėpavimo takų gleivinę (alerginis rinitas, bronchinė astma).

Katalikai šią dieną mini Šv. Kilijoną, kuris buvo vyskupas, kankinys, taip pat Šv. Kolonatą — kunigą, kankinį, ir Šv. Totnaną, kuris buvo diakonas, kankinys.

Liepos 8 dieną vardadienį švenčia Vaitautas, Valmantė, Arnoldas, Elžbieta, Elzė, Virginija, Virga, Arnas, Arentas.

Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai