Puodukai

"Made in Russia": latvis grąžino "IKEA" stiklines dėl gamintojo

83
(atnaujinta 15:39 2018.09.30)
"Priešo" stiklinės pirkėjas pareiškė, kad visada patikrina, ar prekės nėra pagamintos Rusijoje, ir dabar grąžins stiklines į parduotuvę "neišplautas"

VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Latvijos gyventojas nusprendė grąžinti "IKEA" parduotuvėje įsigytas stiklines dėl to, kad jos turėjo užrašą "Made in Russia", praneša Sputnik Latvija.

Vartotojas Kristaps pranešė savo Twitter paskyroje, kad nemaloniai nustebo, jog jo pirkinys iš "IKEA" buvo pagamintas Rusijoje.

"Visada parduotuvėje rinkdamasis prekę, atkreipiu dėmesį į tai, ar ji nėra pagaminta Rusijoje. Stiklinės #ikea Made in Russia. Nunešiu jas atgal neišplautas", — parašė latvis.

​Komentaruose po latvio užrašu vartotojų nuomonės skiriasi. Daugelis reagavo su ironija. Vartotojas GWeber patarė "patriotiškai" nusitaikusiam latviui išjungti šildymą ir elektros energiją, nes tikimybė, kad jos ateina iš Rusijos, yra 90 procentų.

​Kai kurie vartotojai nuoširdžiai klausė latvio, ką jis pakeis šiuo savo poelgiu ir kaip stiklinės gali paveikti Kremliaus "režimą".

Tačiau buvo ir tokių, kurie palaikė pasipiktinusį vartotoją. Dace Kavasa parašė: "Tu ne vienas. Mano partneris pasirinko kitas stiklines dėl tos pačios priežasties. Mes visada žiūrime į prekės  gamybos šalį, gamybos aplinkybes ir kitus veiksnius".

​Baltijos šalyse daugelis deputatų ir nacionalistiškai nusitaikę piliečiai kovoja su Rusijos prekių atsiradimu rinkoje ir vaizdais, kurie susiję su Rusija ar TSRS.

Paskutinis konfliktas šiuo klausimu kilo dėl Amerikos kompanijos "Walmart" produkcijos. Parduotuvėje buvo parduodami marškinėliai su pjautuvo ir plaktuko vaizdu, kuris sukėlė europarlamentarų ir ambasados atstovų nepasitenkinimą. Jie parašė keletą laiškų "Walmart" vadovybei, prašydami pašalinti šiuos daiktus iš prekybos.

Interviu Sputnik Lietuva Tarptautinio naujausių valstybių instituto direktorius Aleksejus Martynovas pavadino juokingu tai, kad Baltijos šalių politikai išrado dar vieną "rusofobinę istoriją". Be to, jis pažymėjo, kad Baltijos valstybės yra rusiforobinių technologijių ištobulinimo poligonas, dar pradedant nuo 1980-ųjų metų pabaigos.

83
Tegai:
rusofobija, IKEA, Rusija, Lietuva
Dar šia tema
"Pergalė svarbiu klausimu": Rusijos URM išjuokė Lietuvą dėl kovos su marškiniais
Tarybinė cenzūra: Lietuva užsipuolė amerikiečių verslininkus
Lietuvos ambasadorius JAV paprašė "Walmart" išimti iš prekybos daiktus su TSRS simbolika
Gelbėjimosi ratas, archyvinė nuotrauka

Kaip nepaskęsti iki maudymosi sezono pabaigos: pasakoja gelbėtojai

(atnaujinta 14:22 2020.08.10)
Latvijoje nuskendusių žmonių skaičius auga, tačiau gelbėtojai perspėja, kad ne visi gali užsiimti gelbėjimu vandenyje

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai nuo šių metų sausio iš vandens telkinių ištraukė 80 nuskendusių žmonių: kaip nepapildyti šios statistikos, rašo portalas LSM.lv.

Šventoji, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Ekspertai ragina gyventojus rinktis oficialius paplūdimius poilsiui. Jei tokių netoliese nėra, saugiausia plaukti pakrante, tuo tarpu pageidautina, kad pakrantėje būtų žmonių, kurie nelaimės atveju galėtų ateiti į pagalbą.

Jūs negalite eiti maudytis perkaitę saulėje. Ir, žinoma, poilsis prie vandens yra nesuderinamas su alkoholio vartojimu ar kitų svaigalų vartojimu.

"Kai žmogus yra apsvaigęs, galvoje kyla visokių drąsių idėjų, pavyzdžiui, plaukimas per vandens telkinį, šokinėjimas ant galvos. Kaklo slankstelių lūžis gali sukelti nuolatinę negalią ar mirtį", — sakė Latvijos Ligų prevencijos ir kontrolės centro vadovė Maja Pauininja.

Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovė Agrita Vitola pažymi, kad jei kas nors nuskendo, pirmiausia reikia iškviesti gelbėtojus, o ne skubėti į vandenį ir bandyti padėti. Jei žmogus nusprendė išgelbėti skęstantį žmogų, tuomet reikia atidžiai ir objektyviai įvertinti savo įgūdžius, nes skęstantys žmonės dažniausiai panikuoja, griebiasi už gelbėtojų ir tempia juos į dugną.

"Jei nežinote, kaip atlikti gelbėjimo operacijas vandenyje, noras padėti gali baigtis kova už dviejų žmonių gyvybes. Šiemet buvo atvejis, kai žmogus puolė gelbėti, bet nesugebėjo ir žuvo. Įvertinkite savo galimybes", — pasakojo Vitola.

Pirmiausia reikia nuraminti auką, paaiškinti, kas bus toliau. Jei žmogus žino, kaip plaukti, tuomet galite duoti jam trosą (pavyzdžiui, automobilio), pritvirtinti prie peties ir nutempti į krantą. Kitas būdas — duoti skęstančiam žmogui į rankas plastikinį butelį ir traukti jį į krantą.

Gelbėtojai taip pat prašo tėvų nepamiršti, kad ilsėtis prie vandens su vaikais yra darbas. Negalite ilsėtis, turite nuolat stebėti, kas vyksta, o tai taikoma net ir pripučiamuose baseinuose šalia namo.

"Tvenkiniai, esantys šalia namo, turi būti aptverti. Vaikams užtenka labai nedaug iki nelaimės. Tai gali būti net pripučiamas baseinas", — teigė Pauininja.

Remiantis "Eurostato" duomenimis, Baltijos šalys yra pirmose trijose vietose pagal nuskendusių žmonių skaičių tarp visų ES šalių. Pirma yra Latvija. Viena iš priežasčių, kodėl Latvijoje yra tiek daug nuskendusių žmonių, yra latvių nesugebėjimas plaukti. Latvijos plaukimo federacija atliko apklausą šalies vidurinėse mokyklose ir nustatė, kad ketvirtadalis moksleivių visiškai nemoka plaukti.

Tegai:
Latvija, Baltijos šalys, skenduoliai
Dar šia tema
Lietuvoje valstybės skolos ir BVP santykis — vienas žemiausių ES
Lietuva įtraukta į šalių su didžiausiu nedarbo lygiu ES sąrašą
Balsų skaičiavimas Baltarusijos prezidento rinkimuose

Baltijos šalys ir Lenkija paragino ištirti rinkimus Baltarusijoje

(atnaujinta 15:16 2020.08.10)
Baltijos šalių ir Lenkijos politikai mano, kad Europos Sąjungos vadovybė turėtų atkreipti dėmesį į Baltarusijoje įvykusius įvykius ir, galbūt, įvesti sankcijas

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Baltijos šalių ir Lenkijos politikai pateikė savo vertinimą dėl praėjusių rinkimų Baltarusijoje, po kurių įvyko protestas.

Lietuvos URM reakcija

Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje pareiškė, kad rinkimai neatitiko Baltarusijos tarptautinių įsipareigojimų ir visuotinai pripažintų demokratinių standartų bei nebuvo laisvi ir sąžiningi.

Kaip pabrėžė užsienio reikalų ministerijoje, kad "perteklinės jėgos panaudojimas prieš taikius demonstrantus yra griežtai smerktinas ir nepriimtinas". Be to, Lietuvoje pasipiktinę dėl to, kad tarptautiniams ir nepriklausomiems rinkimų stebėtojams nebuvo leista dirbti, o Baltijos šalies raginimai surengti "skaidrią rinkimų aplinką" tariamai buvo ignoruojami.

Taip pat URM pažymėjo, kad branduolinio kuro pakrovimas į Astravo atominės elektrinės pirmąjį reaktorių įvyko prieš pat prezidento rinkimus, o tai rodo, kad elektrinės paleidimo procesas buvo projektuojamas pagal rinkimų tvarkaraštį, o ne pagal saugumo reikalavimų įgyvendinimą.

Lietuvos Seimo narių reakcija

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Žygimantas Pavilionis socialiniame tinkle Facebook teigė, kad dabartinio Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos pasitraukimas po viso to, kas įvyko, yra tik laiko klausimas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
© Sputnik / Алексей Дружинин

Anot Pavilionio, Lietuvos žurnalistai turėtų pabandyti gauti "tikrą informaciją" apie tai, kas vyksta kaimyninėje šalyje. Antra, būtina aukščiausiu lygiu pasitarti su visais sąjungininkais Vakaruose. Trečia, pasak seimo nario, reikėtų nedelsiant vykti į Minską su "geriausiais sąjungininkais Vakaruose" ir reikalauti "tuoj pat nutraukti smurtą".

Tuo tarpu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Laurynas Kasčiūnas savo Facebook puslapyje parašė, kad greičiausiai prievartos naudojimas įvairiu mastu nesiliaus ir artimiausiomis dienomis ar savaitėmis. Nebuvo ir nėra jokio dialogo su visuomene.

"Asmenys, kurie įsivėlė į rinkimų klastojimo organizavimą ir represijas turi sulaukti individualių sankcijų (kuo platesnis ratas), tiek turime svarstyti galimybę įvesti atitinkamas ekonomines sankcijas bendrovėms ir asmenims, kuriais remiasi režimas. Visa tai turi vykti Europos Sąjungos bendru sutarimu", — tvirtina Kasčiūnas.

buvusi finansų ministrė, Seimo narė Ingrida Šimonytė Facebook pažymėjo, kad yra nemažai požymių, rodančių, kad daugelis protestuotojų tikrai neturi ko prarasti "išskyrus savo grandines".

"[Dabartinis Baltarusijos prezidentas Aleksandras] Lukašenka vagia ateitį iš Baltarusijos jaunimo. <...> Gaila, kad sunku tikėtis, jog kažkas persijungs ir jėgos struktūrų galvose, bet tai labiausiai priklausys nuo žmonių skaičiaus", — teigė Šimonytė.

Latvijos reakcija

Latvijos prezidentas Egilis Levitas paragino Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) ištirti Baltarusijos prezidento rinkimų kampaniją. Apie tai pranešė prezidento administracijos spaudos tarnyba.

"Kviečiu Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją ir kitas kompetentingas tarptautines organizacijas, konsultuojantis su visomis suinteresuotomis šalimis, ištirti neseniai vykusį rinkimų procesą — priešrinkiminę kampaniją, rinkimų rezultatus, balsavimo rezultatų apibrėžimą ir įvykius po to", — teigė Latvijos vadovas.

Pasak Levito, Baltarusijos valdžia privalo išlaisvinti per šiuos rinkimus sulaikytus asmenis ir gerbti visas žmogaus bei pilietines teises ir laisves, įskaitant žodžio, spaudos, susirinkimų ir asociacijų laisvę.

Lenkijos reakcija

Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Maroveckis paragino surengti neeilinį ES viršūnių susitikimą dėl padėties Baltarusijoje, susijusios su jėgos panaudojimų prieš respublikos piliečius.

Lenkijos vyriausybės pranešime teigiama, kad Lenkija yra atsakinga už savo artimiausius kaimynus. Todėl premjeras Mateušas Maroveckis laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles'ui Micheliui ir Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen paragino sušaukti neeilinį Europos Vadovų Tarybos susitikimą dėl įvykių Baltarusijoje.

Rinkimai ir riaušės Baltarusijoje

Baltarusijos prezidento rinkimai vyko sekmadienį. Preliminariais duomenimis, Lukašenka surinko 80,23 proc. balsų.

Antroje vietoje su aštuoniais procentais balsų Svetlana Tichanovskaja. Tuo tarpu Svetlanos Tikhanovskajos būstinė teigė nepripažįstanti CRK rezultatų, pažymėdama, nes visų respublikos regionų rinkimų apylinkių duomenys parodė, kad jai skirta 70–80 proc.

Vakar, pasibaigus balsavimui, Minske ir kituose dideliuose miestuose prasidėjo masiniai nesankcionuoti protestai. Protestuotojai Baltarusijos sostinės centre iš šiukšlių dėžių statė barikadas. Policija panaudojo ašarines dujas, vandens patrankas ir svaiginančias granatas bei išstūmė protestuotojus iš miesto centro. Vykdant veiksmus yra aukų, keli žmonės išvežti į ligoninę.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, prezidento rinkimai, Lenkija, Baltijos šalys, Baltarusija
Gėlių laukai

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 11-osios šventės

(atnaujinta 16:12 2020.08.10)
Rugpjūčio 11 diena  yra 223-a metų diena pagal  Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 224-a)

Rugpjūčio 11 yra 223-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 224-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 142 dienos.

Vardadienį švenčia Butenis, Filomena, Klara, Severas, Zuzana, Visgaldas, Visvilė, Ligija.

1940 metais šią dieną TSRS vyriausybė informavo kitas valstybes, kad Lietuvos tarptautinis atstovavimas pereina į Sovietų Sąjungos kompetenciją.

Katalikai mini Šv. Klarą (1194–1253) – klarisių vienuolijos įkūrėją. Būdama 18 metų, ji apsigyveno itin skurdžiame vienuolyne prie Šv. Damijono koplytėlės, savo gimtojo Asyžiaus pašonėje. Taip elgtis ją paskatino šv. Pranciškaus Asyžiečio pavyzdys.

Tegai:
kalendorius