Lenkijos kariuomenė Suvalkuose, archyvinė nuotrauka

Baltijos šalyse ir Lenkijoje prasideda NATO pratybos "Anakonda-2018"

73
(atnaujinta 11:32 2018.11.07)
Pratybos "Anakonda-2018" vyks Lenkijos ir Baltijos šalių poligonuose, tarptautinėje oro erdvėje ir Baltijos jūros akvatorijoje

VILNIUS, lapkričio 7 – Sputnik. Šiandien Lenkijoje prasideda pirmas didelių NATO pratybų "Anakonda-2018" etapas, praneša interneto portalas Anakonda-2018 Anakonda.do.wp.mil.pl.

AN-18 dalyvaus kariškiai iš 10 NATO šalių ir Aljanso vadovavimo struktūros. Apie 12 500 karių dalyvaus pratybose Lenkijos teritorijoje, beveik 5000 karių - Estijoje, Lietuvoje ir Latvijoje bei Baltijos jūroje. Be to, manevruose dalyvaus 5 tūkst. karinės technikos vienėtų, 45 laivų, 150 lėktuvų ir sraigtasparnių.

Pagrindinė pratybų fazė sudaryta iš dviejų etapų: lapkričio 7–16 dienomis vyksiančių pratybų (LIVEX) ir nuo lapkričio 26-osios iki gruodžio 6-osios vyksiančių vadaviečių pratybų (CPX).

"Pratybų tikslas – integruoti nacionalines, sąjungininkų komandines struktūras ir kariuomenę, kad būtų pajėgi vykdyti strateginę gynybos operaciją tradicinių ir hibridinių grėsmių aplinkoje", – rašoma pranešime.

Pajėgų dislokacija dalyvauti pratybose prasidėjo dar rugsėjo mėnesį.

Šiuo metu Lietuvoje vyksta karinės pratybos "Geležinis vilkas", kuriose  dalyvauja apie 3,5 tūkst. karių iš keturiolikos šalių. Dvi savaites vyksiančios pratybos apims ne tik karines vietoves, bet ir civilines teritorijas bei jų apylinkes.

Lietuvos keliais įvairias laikotarpiais judės apie 1000 vienetų įvairios karinės technikos: tankai, pėstininkų kovos mašinos, šarvuočiai, artilerijos pabūklai, aprūpinimo bei administracinės paskirties transportas.

73
Tegai:
NATO kariai, pratybos, Baltijos šalys, Lenkija
Ryga, archyvinė nuotrauka

"Mes nesame Rusijos gubernija": Latvijoje paskelbta apie pažeminimą dėl kalbos

(atnaujinta 10:25 2020.09.29)
Latvijos Seimo narys pasipiktino dėl Rygos miesto tarybos atstovės pasisakymo apie rusų kalbos svarbą šalies gyventojams

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Straipsnyje "Latvijas Avize" Latvijos Saeimos narys Atis Leinšas griežtai pasmerkė Rygos miesto tarybos parlamentarę Antoniną Nenaševą iš "Progresyviųjų" partijos už svarbaus rusų kalbos vaidmens valstybėje pripažinimą.

Straipsnio autorius mano, kad toks pareiškimas gali rodyti, jog "Progresyvieji" perėmė estafetę iš buvusio Rygos mero Nilo Ušakovo, "kuris su rusais kalbėjo tik rusiškai". Jis ragino nepalaikyti ir neplėtoti mito, kad "bendravimas rusų kalba yra būtinas visiems rusams".

"Mes gyvename nacionalinėje valstybėje, o ne Rusijos gubernijoje: kodėl mes vis dar pripratę prie tokio pažeminimo?" — pasakė Leinšas.

Saeimos narys tvirtina, kad būtent dėl ​​"rusinimo politikos" Latvija vis dar nėra suvokiama kaip NATO ir Europos Sąjungos šalis. Leinšas minėjo, kad Nenaševa taip pat atkreipė dėmesį į anglų kalbos vaidmenį Latvijoje, tačiau dėl tokio palyginimo jis pasipiktino, nes, jo žodžiais tariant, šiuo atveju "nekalbame apie turistus".

Dabar Latvijoje yra tik viena valstybinė kalba — latvių. Rusiškai kalba beveik 40 procentų gyventojų, tačiau ji turi užsienio kalbos statusą.

Daugelis Latvijos piliečių nacionalistų dažnai pasipiktinę tuo, kad parduotuvėse galima rasti rusiškų užrašų, o viešose vietose — išgirsti rusų kalbą.

Neseniai Latvijoje kilo skandalas, kuomet latvis užsipuolė lietuvę, kuri išdrįso būdama kaimyninėje šalyje užduoti klausimą rusų kalba.

Pagal Latvijoje priimtą įstatymą, 2020 metais visas vidurinis išsilavinimas vyksta tik latvių kalba. Taip pat nuo rugsėjo 1 dienos visose respublikos ikimokyklinio ugdymo įstaigose latvių kalba turėtų būti vartojama kaip pagrindinė vaikams nuo penkerių metų.

Rusų kalba Europos Sąjungoje
© Sputnik /
Rusų kalba Europos Sąjungoje
Tegai:
rusų kalba, Latvija
Dar šia tema
Lietuva yra pasirengusi sekti Latvijos pavyzdžiu — uždrausti RT kanalų transliaciją
Latvijos parlamentaras paragino derėtis "nekenčiama rusų kalba"
"Užsipuolė rėkdamas": latvis išgąsdino lietuvę, kalbėjusią rusiškai
Talinas, archyvinė nuotrauka

Estija supaprastins sienos kirtimą su Latvija, Lietuva ir Suomija

(atnaujinta 11:19 2020.09.28)
Nuo pirmadienio Estijos vyriausybė palengvins sąlygas asmenims, kertantiems sieną su Estija iš Latvijos, Lietuvos ir Suomijos, tačiau tik pagrįstais atvejais

VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Nuo šios dienos Estijos vyriausybė pagrįstais atvejais sušvelnins atvykusių į Estiją iš Latvijos, Lietuvos ir Suomijos saviizoliacijos sąlygas, siekdama palengvinti judėjimą bendroje ekonominėje erdvėje, skelbiama oficialiame Estijos vyriausybės puslapyje.

Pagal dabartines taisykles, atvykus iš Latvijos, Lietuvos ar Suomijos, 14 dienų reikia laikytis saviizoliacijos, jei infekcijos lygis šiose šalyse yra 25 ar daugiau žmonių 100 000 gyventojų.

Pagal penktadienį patvirtintą pataisą, žmonėms, atvykstantiems iš Latvijos, Lietuvos ir Suomijos, tam tikrais atvejais gali būti netaikoma būtinybė laikytis saviizoliacijos, net jei infekcijos lygis šiose šalyse viršija 25.

Asmenys, atvykstantys iš šių šalių, neturi izoliuotis, jei jie čia atvyksta dirbti, mokytis, gauti sveikatos priežiūros paslaugų, dalyvauti su šeima susijusiuose įvykiuose ar vyksta tranzitu ir neturi ligos simptomų, taip pat neturėjo kontakto su sergančiaisiais.

Būtinybė izoliuotis atvykus iš kitų Europos Sąjungos ir Šengeno šalių priklauso nuo infekcijos lygio konkrečioje šalyje. Atvykstantiems iš šių šalių judėjimo laisvės apribojimai netaikomi, jei per pastarąsias 14 dienų tam tikroje šalyje infekcijos rodiklis buvo ne didesnis kaip 16–17,6 šimtui tūkstančių žmonių ir per pastarąsias dvi savaites nepadidėjo.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
saviizoliacija, Lietuva, Estija, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Pasikeitė sąlygos, kada galima kreiptis dėl leidimo palikti saviizoliacijos vietą
VRK paaiškino, kaip galės balsuoti saviizoliacijoje esantys asmenys
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Putinas paskelbė apie precedento neturintį išorinį spaudimą Baltarusijai

(atnaujinta 17:28 2020.09.29)
Antradienį Rusijos prezidentas kreipėsi į VII Rusijos ir Baltarusijos regionų forumo plenarinės sesijos dalyvius

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas VII Rusijos ir Baltarusijos regionų forumo plenarinės sesijos metu pareiškė apie beprecedentį išorinį spaudimą Baltarusijai. Apie tai praneša Sputnik Baltarusija.

Pasak Putino, Baltarusija atsidūrė sunkioje padėtyje.

"Precedento neturinčio išorinio spaudimo po prezidento rinkimų sąlygomis — norėčiau dar kartą pakartoti: Rusijos ir Baltarusijos santykiai turi tvirtą pagrindą, nes mūsų valstybes jungia stiprus kultūrinis ir dvasinis ryšys, platus giminystės ir šeimos ryšys, bendra istorija", — sakė jis.

Rusijos ir Baltarusijos bendradarbiavimas

Kalbėdamas apie ekonominį bendradarbiavimą, Rusijos Federacijos vadovas pažymėjo, kad abi šalys ne tik nuosekliai gilina dvišalius ryšius, bet ir tikslingai įgyvendina susitarimą dėl Sąjunginės valstybės sukūrimo.

Be to, Rusija ir Baltarusija aktyviai dalyvauja Eurazijos ekonominės sąjungos veikloje. Putinas teigė, kad prioritetinės Rusijos ir Baltarusijos regionų bendradarbiavimo sritys yra prekyba ir investicijos.

"Kiekvienais metais forumo metu sudaroma daugybė sandorių ir pasirašomos šimtų milijonų dolerių vertės sutartys. Todėl praėjusiais metais mūsų tarpusavio prekybos apyvarta siekė 35,5 mlrd. dolerių", — sakė Putinas.

Jis patikslino, kad Baltarusijoje yra daugiau nei du tūkstančiai bendrovių, bendradarbiaujančių su Rusija, sėkmingai įgyvendinamas Baltarusijos atominės elektrinės projektas.

Rusijos prezidentas pažymėjo, kad Rusijos įmonės sudaro beveik pusę visų tiesioginių užsienio investicijų Baltarusijoje, o Baltarusijos ekonomikai teikiama kreditinė ir finansinė parama — šios lėšos padeda kurti darbo vietas ir naujas pramonės šakas Baltarusijos regionuose.

Kova su COVID-19

Šalys aktyviai bendradarbiauja kovoje su COVID-19 epidemija. Pasak Rusijos lyderio, Baltarusija taps pirmąja šalimi, kuri gaus Rusijos "Sputnik-V" vakciną nuo koronaviruso infekcijos.

Be to, dabar Rusija ir Baltarusija bando normalizuoti karantino nutrauktą susisiekimą. "Tikimės, kad tai paspartins tiesioginius tarpregioninius mainus visomis kryptimis, taps svarbiu žingsniu siekiant atnaujinti visapusiškus ryšius kultūros ir humanitarinėje srityje", — pridūrė Putinas.

Jis įsitikinęs, kad pasiekti susitarimai padės toliau stiprinti dvišalę strateginę sąveiką.

Tegai:
Baltarusija, Vladimiras Putinas